- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-28
- Bylos Nr.
- e2-30571-872/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23098-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Fausta Vitkienė
- Ieškovas
- K. R.
- Atsakovas
- G. K.
- Advokatai
- Artūras Sebeika, Laimonas Šileris
- Kategorijos
- 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovei G. K. dėl pažeistos nuosavybės teisės gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovę G. K. per 7 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti ieškovui vieną komplektą raktų nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-06 priėmė sprendimą, kuriuo pripažino ieškovui K. R. nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovei šį sprendimą apskundus apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismas 2015-02-27 nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nors teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau ieškovo nuosavybės teisė toliau pažeidinėjama, jis negali naudotis jam priklausančia buto dalimi, kadangi atsakovė neįsileidžia ieškovo į butą, neduoda jam buto raktų, o ieškovas nenori gadinti jam priklausančio turto ir laužti durų. Ieškovas bandė ginčą spręsti taikiai, per advokatą 2015-05-19 pateikė atsakovei pretenziją dėl netinkamo teismo sprendimų vykdymo ir prašė geruoju perduoti vieną komplektą buto raktų. 2015-06-11 atsakovė, atsakydama į pretenziją, nurodė, jog teismo sprendimai jos neįpareigojo atlikti kokius nors veiksmus. Teismo sprendimas yra įvykdytas, nes ½ buto yra įregistruota ieškovo vardu. Teigė, jog ieškovas netinkamai vykdo pareigą išlaikyti dukrą, santykiai konfliktiški ir raktų neperduos, kol nebus nustatyta naudojimosi butu tvarka. Ieškovo teigimu, aplinkybė, jog nėra nustatyta naudojimosi butu tvarka, nesudaro pagrindo neįleisti bendraturčio į butą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, jog teismas sprendimu neįpareigojo jos atlikti kokius nors veiksmus, kad ieškovas galėtų patekti į butą. Atsakovės ir ieškovo santykiai buvo blogi, bendras gyvenimas epizodinis dėl ieškovo agresyvaus charakterio, elgesio ir jo piktnaudžiavimo alkoholiu. Jis ne kartą baustas administracine tvarka, smurtaudavo. Bendrai gyvenant ji ieškovui keletą kartų buvo davusi buto raktus, tačiau ieškovas nuolat bute negyveno. Dėl ieškovo agresyvaus elgesio kyla reali grėsmė atsakovės ir jos dukters saugumui. Ji ne kartą siūliusi ½ buto dalies išsimokėjimo galimybę, svarstyti dėl buto pardavimo.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinio reikalavimą palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog atsakovė galėjo pateikti konkretų pasiūlymą dėl buto pardavimo, tačiau iki šiol to nepadarė. Naudojimosi butu nustatymo tvarka turėtų būti parengta pagal faktinę situaciją, tuo tarpu atsakovė net neįleidžia į butą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, jog tik nustačius naudojimosi butu tvarką būtų galimybė perduoti ieškovui raktus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-06 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažino ieškovui K. R. nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovei šį sprendimą apskundus apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismas 2015-02-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-06-26 išrašas patvirtina, jog ieškovui K. R. ir atsakovei G. K. priklauso po ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal bylos duomenis matyti, jog ieškovas bandė ginčą spręsti taikiai, 2015-05-19 pateikė atsakovei pretenziją dėl netinkamo teismo sprendimų vykdymo ir prašė geruoju perduoti vieną komplektą buto raktų. 2015-06-11 atsakovė, atsakydama į pretenziją, nurodė, jog teismo sprendimai jos neįpareigojo atlikti kokius nors veiksmus.
Daikto savininkui priklausanti nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.37 str. 1 d.). Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Daikto savininko nuosavybės teisė visų pirma yra konstitucinė teisė (LR Konstitucijos 23 str.). CK 4.98 str. nurodyta, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas, 2) kad jo teisės yra pažeistos. Nekilnojamųjų daiktų, kaip nuosavybės teisės objektų specifiką lemia tokių objektų ir teisių į juos registracija Nekilnojamojo turto registre. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.)
Minimu atveju, ieškovas, kaip buto dalies savininkas, reikalauja pašalinti jo teisės pažeidimą, savo reikalavimą grįsdamas Nekilnojamojo turto išrašu, kuris patvirtina ieškovo nuosavybės teisę į ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovę perduoti ieškovui vieną komplektą raktų nuo buto. Atsakovė argumentuoja, jog tik nustačius naudojimosi butu tvarką būtų galimybė perduoti ieškovui raktus, kadangi ieškovas agresyvaus charakterio, todėl kyla reali grėsmė atsakovės ir jos dukters saugumui.
Daikto savininkas, reikšdamas ieškinio reikalavimą bei nurodydamas jo faktinį pagrindą pasirenka savo teisių gynimo būdą, o nagrinėjamu atveju, ieškovas nepareiškė reikalavimo dėl naudojimosi butu nustatymo tvarkos bei nesirėmė tokiam reikalavimui spręsti reikšmingomis aplinkybėmis, todėl atsakovės argumentai, jog ieškovas pirmiausiai turėjo kreiptis dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, o tik po to reikalauti perduoti buto raktus yra atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovė, būdama kitos buto dalies savininkė taip pat turi teisę kreiptis su prašymu dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, tačiau šioje byloje ji tokio reikalavimo nepareiškė.
CK 4.93 str. nustato daikto savininko teisių apsaugą. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jog ieškovui ½ dalis buto priklauso nuosavybės teise, tačiau atsakovė neįleisdama ieškovo į butą, pažeidžia bei trukdo tinkamai įgyvendinti ieškovo, kaip savininko, teises. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Bendraturčių teisės, valdant ir naudojant jiems nuosavybės teise priklausantį turtą yra lygios. Kol nenustatyta naudojimosi daiktu tvarka, kiekvienas bendraturtis valdo idealiąją daikto dalį, bendraturčiai daiktu naudojasi bendrai, o nustačius naudojimosi tvarką – pagal nustatytą naudojimosi tvarką.
Minimu atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas yra ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas ir kad jo teisės dėl naudojimosi jam priklausančiu turtu yra pažeistos. Tokiu atveju įstatymas numato savininko valdymo teisės gynimą nuo pažeidimų (CK 4.98 str.). Remiantis išdėstytais argumentais bei vadovaujantis CK 1.138 str., 4.93 str., 4.98 str., ieškovo reikalavimas tenkintinas, atsakovė įpareigotina per 7 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti ieškovui vieną komplektą raktų nuo buto, esančio Žalgirio g. 95-51, Vilniuje (unikalus Nr. 4400-0705-3334:9879).
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas - 31 Eur žyminio mokesčio ir 750 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Pagal minėto straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nagrinėjamu atveju, prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomenduotino (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85), todėl teismas, atsižvelgdamas į minėtose rekomendacijose nurodytus kriterijus, daro išvadą, kad prašoma priteisti 750 Eur suma už ieškinio parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje nėra per didelė, yra pagrįsta ir priteistina. Todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 31 Lt žyminio mokesčio ir 750 Eur už advokato teisines paslaugas, viso – 781 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.).
Teismo patirtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovę G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) per 7 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovui K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) vieną komplektą raktų nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš atsakovės G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 781 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.