Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja J.Grigonienė, gavusi ieškovės A. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, rašytinio proceso tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys neteismingas Klaipėdos rajono apylinkės teismui, todėl nepriimtinas.

Lietuvos Respublikos CPK 29 str. numatyta, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, 30 str. nurodyta, kad atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, ieškinys gali būti pareiškiamas pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą (1d.), o neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos gali būti pareiškiamas pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (2d.). Vadovaujantis šiomis nuostatomis, ieškovė galėtų reikšti ieškinį Klaipėdos rajono apylinkės teismui, kadangi paskutinė R. R. gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje išties buvo Klaipėdos r. savivaldybėje, Kretingalės sen., Karklės k. Vis dėl to Lietuvos Respublikos CPK 1str. 3d. numatyta Europos Sąjungos teisės ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių prioritetas prieš nacionalinės teisės normas, įpareigojantis teikti pirmenybę šioms tarptautinėms normoms, jei jos kitaip reglamentuoja ginčijamą situaciją nei nacionalinės teisės normos. Europos Sąjungos Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ (toliau – Reglamentas) II skirsnio 8 straipsnyje nurodoma, kad Valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Minėto Reglamento preambulės 11 p. nustatyta, kad į jo taikymo sritį neįeina išlaikymo pareigos, nes joms taikomas Tarybos Reglamentas (EB) Nr.44/2001, todėl teismai, turintys jurisdikciją pagal šį reglamentą, paprastai turės jurisdikciją priimti sprendimus dėl išlaikymo pareigų taikydami Tarybos reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 2 dalį.

Tokiu būdu, nustatant, kurios valstybės -Lietuvos Respublikos ar Jungtinės karalystės – teismui yra teismingas ieškovės ieškinys, svarbiausia tampa nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą tuo metu, kai byla patenka į teismą. Pagal Lietuvos Respublikos CK 2.12 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta, o nepilnamečio fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra laikoma to iš tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausia gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.14 str. 2 d.). Tačiau pažymėtina, kad Europos Bendrijos teisėje vartojama sąvoka „nuolatinė gyvenamoji vieta“ nesutampa su nacionalinėje teisėje vartojama sąvoka ir šio termino prasmė aiškinama pagal Reglamento tikslus ir siekius, todėl preziumuojama, kad vaikui persikėlus iš vienos valstybės narės į kitą, nuolatinės gyvenamosios vietos įgijimas naujoje valstybėje narėje sutampa su nuolatinės gyvenamosios vietos „praradimu“ ankstesnėje valstybėje narėje.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dabartinė nepilnamečių vaikų I. R. ir V. R. gyvenamoji vieta nuo 2010 metų yra Jungtinėje Karalystėje, jie ten nuolat gyvena ir mokosi, taigi ten yra jų interesų centras. Ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio – atsakovo gyvenamosios vietos taip pat yra Jungtinėje Karalystėje, ieškovė tiksliai nurodė atsakovo gyvenamąją vietą ir nebeturėtų remtis Lietuvos Respublikos CK išlygomis dėl galimybės pareikšti ieškinį nežinia kur gyvenančiam atsakovui. Ieškinys yra pareikštas labai socialiai jautrioje, todėl visais būdais saugomoje nepilnamečių vaikų teisių užtikrinimo srityje, kur ypač svarbu, kaip prašo ir pati ieškovė, net išklausyti vaikus teisme bei surinkti daug duomenų apie tai, su kuriuo iš tėvų jiems iš tiesų geriau gyventi. Visa tai suponuoja teismo išvadą, kad būtų ne tik neteisėta, bet ir labai sudėtinga, brangu ir ilgai truktų deramai išnagrinėti tokią bylą Lietuvos Respublikos teisme, konkrečiai imant – Klaipėdos rajono apylinkės teisme, kurio aptarnaujama teritorija jau seniai nebėra nei ieškinyje minimų vaikų, nei jų tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta. Pažymėtina, kad ir pats teismingumo siejimas su šalių ar nepilnamečių vaikų realia gyvenamąja vieta yra tikslingas, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų ir išlaidų šalims ir vaikams atvykstant į teismą. Taip pat svarbu, kad įtraukiamos dalyvauti byloje kompetentingos valstybės institucijos, besirūpinančioms vaikų ir šeimos apsauga, turėtų realią galimybę susipažinti su konkrečiais asmenimis ir deramai įvertinti jų gyvenamąją aplinką ir panašius faktorius, kurių tikrai negalėtų įvertinti kadaise buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos institucijos.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad A. R. ieškinys neteismingas Klaipėdos rajono apylinkės teismui, ieškinys nepriimtinas (LR CPK 137str. 2d. 2p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137str. 3d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti ieškinį.

Pasiūlyti ieškovei su ieškiniu kreiptis į kompetentingą Jungtinės Karalystės teismą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.