- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-23
- Bylos Nr.
- N-63-5020-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutarimo R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. B. dėl to, kad jis 2010 m. sausio 5 d., apie 21 val. 35 min., kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 48 kilometre, būdamas neblaivus (1,84 promilės), vairavo uždarajai akcinei bendrovei „Parama“ priklausantį automobilį Lexus GS300, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Tokiais savo veiksmais R. B. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutarimu pripažino R. B. kaltu, padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Nurodė, kad nors traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo savo kaltę neigia, jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens neblaivumo nustatymo kvitu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, pažyma apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus. R. B. parodymais teismas nesirėmė, nes vertino juos kaip siekimą išvengti atsakomybės. Teismas vadovavosi liudytojų pareigūnų D. S. ir R. P. parodymais, kurie yra nuoseklūs, logiški ir sudaro vieningą visumą su rašytiniais įrodymais. Jie abu matė sustojant R. B. automobilį ir per keletą minučių prie jo privažiavo. Pareigūnams R. B. neminėjo jokių sveikatos sutrikimų. Priešingai, R. B. pradžioje dėl padaryto pažeidimo pilnai sutiko, pripažino ne tik vartojęs alkoholį, bet ir vairavęs automobilį, tačiau prašė pasielgti žmoniškai ir pažeidimo neįforminti. Teismas pažymėjo, kad transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte užfiksuoti automobilio salone buvę daiktai – alkoholio taros automobilyje nerasta. Teismas laikė paneigtomis R. B. gynybines versijas bei nustatytu faktą, jog R. B., būdamas apsvaigęs, vairavo transporto priemonę. Skiriant nuobaudą teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. B. prašo panaikinti teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad automobilio neblaivus nevairavo. Važiuojant automobiliu jam pradėjo skaudėti širdį, ir jis sustojo šalikelėje, įjungė avarinį signalą ir išgėrė 100-150 gramų automobilyje turėto alkoholio vietoj vaistų. Po 10-20 minučių šalia sustojo policijos automobilis, pareigūnai paprašė pasitikrinti girtumą. Apelianto nuomone, byloje surinkti įrodymai prieštaringi, todėl teismas turėjo imtis priemonių jiems pašalinti. Liudytojai D. S. ir R. P. parodė, kad pamatė šalikelėje sustojusį automobilį, kelias minutes jį stebėjo, o tarnybiniame pranešime pareigūnai teigia iš karto privažiavę, vos tik pastebėję sustojusį automobilį. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (2004 m. kovo 4 d. nutarimas byloje Nr. N12-344/2004). Asmuo negali būti nubaustas, nutarimą grindžiant prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija, nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (nutartis byloje Nr. N3-955/2007).
Atsiliepimas
Atsiliepimu Institucija prašo atmesti apeliacinį skundą, teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nuobauda už pažeidimą paskirta teisėtai ir pagrįstai, ji adekvati padarytam pažeidimui. Skunde nurodytos aplinkybės yra niekuo nepagrįstos ir laikytinos siekimu išvengti administracinės atsakomybės. R. B. kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga. Padarytas pažeidimas yra ypač sunkus, juo kėsinamasi į kitų eismo dalyvių teises ir laisves, pažeidimas parodo atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimą ir galėjo sukelti itin sunkias pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliaciniame skunde R. B. neigia, kad vairavo neblaivus ir apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.
ABTĮ 44 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų bei tinkamai motyvavo nutarimą. Teismas apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, pareigūnus, pagarsino rašytinę bylos medžiagą (b. l. 24, 31?32). Įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo abejoti pareigūnų, betarpiškai mačiusių kaip R. B. vairuojamas automobilis sustojo pakelėje ir nustačiusių R. B. neblaivumą, parodymų teisingumu. Teismas argumentavo, kodėl remiasi būtent šiais įrodymais – parodymai aiškūs ir nuoseklūs, nėra jokio pagrindo manyti, kad pareigūnų parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pažymėtina, kad ir tarnybiniuose pranešimuose, ir pareigūnų parodymuose teismo posėdyje aiškiai nurodoma, kad pareigūnai privažiavo prie pareiškėjo automobilio po kelių minučių. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tarp transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte nurodytų automobilyje paliktų daiktų jokios alkoholio taros nerasta (b. l. 8). Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus (kad vartojo alkoholį tik automobiliui sustojus), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie parodymai vertintini kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Įvertinus nustatytus įrodymus, išnagrinėjus juos visų bylos aplinkybių visumoje, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pareigūnų parodymais ir padarė teisingą išvadą, kad R. B. pažeidė ATPK 126 straipsnio 4 dalį.
Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. B. apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.