- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-09
- Bylos Nr.
- I2-62-621/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00362-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- P. V., L. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Radviliškio rajono savivaldybei, atstovaujamai Radviliškio rajono savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei L. L.,
Radviliškio rajono savivaldybės, atstovaujamos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos atstovui R. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų P. V. ir L. V. patikslintą skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Radviliškio rajono savivaldybei, atstovaujamai Radviliškio rajono savivaldybės administracijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai P. V. ir L. V. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (I t., b. l. 28–31, 167–169) (toliau – ir skundas) prašydami priteisti iš Radviliškio rajono savivaldybės, atstovaujamos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 10 308,18 Eur turtinę žalą ir 5000 Eur neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2002 metų iki 2021 metų.
Pareiškėjai skunduose ir pareiškėjas P. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog turtinė žala sudaro 10 308,18 Eur, o neturtinė 5000 Eur. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atliko neteisėtus veiksmus – neteisingai suprojektavo namų valdą, t. y. žemės sklypą padalijo į du sklypus, kuriuos skiria 12 metrų pločio kelias, o Radviliškio rajono savivaldybė yra atsakinga už tai, kad ji yra pavaldi Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Skunduose paaiškino, kad 2018 m. vasario 17 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ir Savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyrių su prašymu perprojektuoti pareiškėjo namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), iš dviejų sklypų į vieną sklypą. Viename sklype yra namas, viralinė bei pirtis, antrame – tvartas, daržinė, kluonas ir tualetai. Abu sklypus skiria kelias, kuriuo, statant (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą, buvo vežamos statybinės medžiagos. Pabaigus statybas kelias buvo suplanuotas kitur, aplenkiant sodybą. Buvusiam savininkui A. K. mirus, kelias aplenkiant sodybą nebebuvo padarytas. Mokykla šiuo metu yra uždaryta. Nurodė, kad buvo neteisėtai privatizuota kiemo dalis, įrengiant kelią, be to, grąžinant nuosavybę buvo padaryta klaida – neteisėtai suprojektuotos dvi namų valdos, todėl ši klaida turi būti ištaisyta ir kelias, einantis per pareiškėjų kiemą, panaikintas. Šiuo metu mokykloje yra apgyvendinta daugiavaikė probleminė šeima, kurios vaikai apmėto pareiškėjų bityno avilius akmenimis ir pagaliais. Nurodė, kad racionaliausia padaryti pravažiavimą nuo mokyklos pro tvartą – daržinę link (duomenys neskelbtini) gatvės. Kelias, einantis per pareiškėjų kiemą kelia pavojų pareiškėjams ir jo šeimai bei pažeidžia jų teises į privatinę nuosavybę ir privatumą. Buvo išdaužyti gyvenamojo namo langai ir jų rėmai, padarant pareiškėjams turtinę žalą. Dėl traktorių ir sunkvežimių važiuojančių per jų kiemą, keliamos vibracijos nugriuvo pastato – viralinės išorinė plytų siena. Išversta ir sudaužyta bityno tvora, taip pat išvartyta ir sulaužyta sodybos tvora. Neturtinė žalą sudaro už neteisėtą naudojimąsi pareiškėjų kiemu nuo 2002 metų iki 2020 metų, patirta psichologinė įtampa, nesibaigiančios provokacijos.
Pareiškėjo P. V. atstovas advokatas R. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko pareiškėjo skunduose išdėstytus argumentus ir reikalavimas, prašo pareiškėjo skundą tenkinti.
Pareiškėja L. V. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka (II t., b. l. 40).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su pareiškėjų skundu ir nesutikimo argumentus išdėstė atsiliepime.
Atsiliepime nurodė, kad pagal Radviliškio skyriaus archyve saugomoje žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas) archyvinėje byloje esančius dokumentus nustatė, kad žemės sklypas tuometinės pastatų savininkės M. K. vardu suprojektuotas Radviliškio rajono Miežaičių kadastrinės vietos žemės reformos žemėtvarkos 1999 m. projekte, patvirtintame Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 248 „Dėl Radviliškio rajono Miežaičių kadastrinės vietovės (I-os dalies) žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Nuosavybės teisės į namų valdos 0,35 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), susidedantį iš dviejų žemės sklypų žemėnaudos, M. K. atkurtos lygiaverčiu žemės plotu 2002 m. vasario 6 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 71-12357-13234 vietoje (duomenys neskelbtini) tėvų turėtos žemės. Namų valdos žemės sklypas suprojektuotas ir M. K. nuosavybės teisės atkurtos į buvusio savininko J. A. nuosavybės teise valdytą žemės plotą laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų, reglamentavusių nuosavybės teisių atkūrimą, todėl nėra teisinio pagrindo performuoti minėtą namų valdos žemės sklypą. Pažymėjo, kad 2002 m. vasario 6 d. Apskrities viršininko sprendimas Nr.71-12357-13234 yra galiojantis ir nenuginčytas. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registrų centro išrašo duomenimis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjams P. V. ir L. V. 2002 m. gegužės 8 d. pirkimo pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu pareiškėjams buvo žinoma, kad žemės sklypas susideda iš dviejų žemės sklypų žemėnaudos, žinojo, kad žemės sklypą skaido savivaldybės kelias. Būdami pakankamai atidūs ir rūpestingi civilinių teisinių santykių dalyviai pareiškėjai turėjo galimybę susilaikyti nuo sandorio sudarymo, nes kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis ir prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Pareiškėjai nurodo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, patyrė 10 308,18 Eur turtinę žalą. Skunde akcentuoja, jog patyrė turtinių nuostolių, tačiau nenurodė atsakovės veiksmų (neveikimo), neįrodė atsakovės veiksmų neteisėtumo, ir net nebando paaiškinti, kokias teisės normas pažeidė atsakovė. Neįrodė ir priežastinio ryšio, tarp žalos ir tariamų atsakovės neteisėtų veiksmų. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o šį neturtinės žalos atlyginimą sieja su tuo, kad patyrė psichologinę įtampą dėl įvairių provokacijų („apmėtomi pagaliais ir akmenimis mano bityno aviliai“, „buvau savivaldybės administracijos nubaustas 375 Eur bauda už“ bičių nepriežiūrą“, „į mano sodybą buvo įmesta padegamoji petarda su tikslu padegti“ ir t. t.). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjų patirtos žalos padarymo faktas ir dydis grindžiami bendro ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nepateikus išsamaus žalos pagrindimo (pvz., nepateikti išrašai iš medicininių dokumentų ir kt.). Mano, kad negalima daryti vienareikšmės išvados, kad būtent dėl atsakovės veiksmų pareiškėjams kilo psichologinė įtampa, kadangi nusiskundimus galėjo įtakoti daugybė kitų aplinkos veiksnių, gyvenimo būdas, fiziologinė būsena ir kita. Pareiškėjai neįrodė, kad egzistuoja bent viena sąlyga atsakovės civilinei atsakomybei dėl tariamai padarytos žalos atsirasti. Pareiškėjai nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir prašomos priteisti žalos atsiradimo bei neįrodė jų neteisėtumo.
Atsakovės Radviliškio rajono savivaldybės, atstovaujamos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su pareiškėjų skundu ir nesutikimo argumentus išdėstė atsiliepime.
Atsiliepime paaiškino, jog pareiškėjai nurodo, kad namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), įsigijo dar 2002 m. Taip pat nurodo, kad <...> „pirkdami sodybą neatkreipėme dėmesio į pravažiavimą per mūsų kiemą“. Iš šio pareiškėjų teiginio darytina išvada, kad patys pareiškėjai buvo nepakankamai apdairūs ir rūpestingi, tinkamai nepasidomėjo esama situacija dėl kelio, einančio greta perkamų žemės sklypų. Mano, kad kiekvienas pirkėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, turi ne tik teisę, bet ir pareigą reikalauti iš daikto pardavėjo informacijos apie perkamo daikto kokybę (būklę) ir pagal ją spręsti dėl sandorio sudarymo, įsigyjamo daikto kainos, kokybės ir kitų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, todėl pareiškėjų teiginys, jog pirkdami sodybą neatkreipė dėmesio į pravažiavimą per jų kiemą, visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Pareiškėjai prašo atlyginti 15 308,18 Eur žalą už neteisėtą naudojimąsi pareiškėjų kiemu, tariamai susidariusią dėl atsakovės kaltės. Anot pareiškėjų atsakomybė dėl žalos atlyginimo atsakovei tenka dėl to, kad atsakovė atsisako perprojektuoti namų valdos žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), į vieną žemės sklypą bei uždaryti vietinės reikšmės viešąjį kelią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėjams ir žodžiu, ir raštu buvo paaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi kurioje nustatyta, kad <...> „Žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai“. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad <...> „Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims“. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 3D-57/D1-58 redakcija), 4.2.3 punkte nustatyta, kad <...> „sujungiami kelis bendras ribas turintys tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypai į vieną“. Tenkinti pareiškėjų prašymo perprojektuoti namų valdos žemės sklypą atsakovė negali, nes tokie institucijos veiksmai būtų priešingi teisei. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjų nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjams padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Mano, kad priežastinio ryšio tarp atsakovės, kaip institucijos veiksmų ir atsiradusios žalos, priežastinio ryšio nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjų teisės į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, kurią jie teigia patyrę dėl neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmų – netinkamai suprojektuoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o būtent tuometinė Šiaulių apskrities viršininko administracija suprojektavo žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), į du žemės sklypus, kuriuos skiria kelias, tuo pažeidžiant pareiškėjų teises, o dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos veiksmų (neveikimo) nurodė, jog savivaldybė yra atsakinga už tai, kad ji yra pavaldi Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir ji atsisako perprojektuoti namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į vieną žemės sklypą, todėl šie veiksmai laikytini neteisėtais.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalimis, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjų nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjams padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-69/2012). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-309/2013; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; ir kt.).
Kaip pareiškėjai nurodė skunde, turtinę žalą jie kildina iš to, jog tuometinė Šiaulių apskrities viršininko administracija netinkamai suprojektavo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį padalijo į du žemės sklypus, kuriuos skiria 12 metrų pločio kelias. Pažymėjo, jog buvusiam savininkui A. K. grąžinant nuosavybę Apskrities viršininko administracija padarė klaidą – neteisėtai namų valdoje suprojektavo du sklypus, kurį skiria kelias, todėl ši klaida turi būti ištaisyta ir kelias einantis per pareiškėjų kiemą turi būti panaikintas. 2002 metais pareiškėjai pirkdami sodybą į tai neatkreipė dėmesio.
Byloje nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) tuometinės pastatų savininkės M. K. vardu suprojektuotas Radviliškio rajono Miežaičių kadastrinės vietos žemės reformos žemėtvarkos 1999 m. projekte, patvirtintame Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 248 „Dėl Radviliškio rajono Miežaičių kadastrinės vietovės (I-os dalies) žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Nuosavybės teisės į namų valdos 0,35 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), susidedantį iš dviejų žemės sklypų žemėnaudos, M. K. atkurtos lygiaverčiu žemės plotu 2002 m. vasario 6 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 71-12357-13234 vietoje (duomenys neskelbtini) tėvų turėtos žemės.
Taip pat nustatyta, kad 2002 m. gegužės 8 d. žemės sklypo ir pastatų pardavimo sutartimi pareiškėjas P. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, kurio plotas 0,35 ha, iš jo žemės ūkio naudmenos – 0,13 ha, esantį (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir tame žemės sklype esančius pastatus (II t., b. l. 45–46). Žemės sklypo ir pastatų pardavimo sutartimi pirkėjas įsipareigojo perimti buvusias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir ūkinės veiklos apribojimus: kelio sanitarinės apsaugos zona 0,13 ha., vandens telkinių apsaugos zona – 0,35 ha. Sutarties antrame lape nurodyta, kad prie žemės sklypo ir pastatų pardavimo sutarties pridedamas sklypo planas 1:5000. Šiaulių apskrities Radviliškio rajono Miežaičių kaime Miežaičių 7137 kadastro vietovėje žemės sklypo Nr. 317-1 plane nurodyta, kad kadastro bloko Nr. 0003, kadastro sklypo Nr. 47 sklypo plotas 0,35 ha. Žemės sklypo plano Nr. 317-1 plane M 1:5000, taip pat nurodyti gretimų sklypų savininkai (naudotojai): A-B, C-D – 12 metrų pločio savivaldybės kelias, D-E-F, G-L – (duomenys neskelbtini), asmens ūkio žemė, C-F, B-G – 6 metrų pločio savivaldybės kelias, L-A – nepriskirta valstybinė žemė. Iš bylos medžiagos, t. y. VĮ VŽI Šiaulių filialo 2001 m. gruodžio 4 d. abriso, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akto ir Šiaulių apskrities Radviliškio rajono (duomenys neskelbtini) 7137 kadastro vietovėje minėto žemės sklypo Nr. 317-1 plano matyti, kad 6 metrų pločio savivaldybės kelias ribojasi su gretimų sklypų savininkų (naudotojų) ribomis, kurios plane pavaizduotos atitinkamai C-F ir B-G. Taigi, žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), kuris padalintas į du žemės sklypus skiria 6 metrų pločio kelias, kuris priklauso savivaldybei.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad žemės sklypas buvo suprojektuotas ir M. K. nuosavybės teisės atkurtos į buvusio savininko J. A. nuosavybės teises valdytą žemės plotą laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų. Pažymėtina, kad 2002 m. vasario 6 d. Apskrities viršininko sprendimas Nr. 71-12357-13234 yra galiojantis ir nenuginčytas. 2002 m. gegužės 8 d. žemės sklypo ir pastatų pardavimo sutartis bei prie jos pridėtas sklypo planas patvirtina, kad sandorio sudarymo metu pareiškėjas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, kurį dalina kelias bei taikoma kelio sanitarinės apsaugos zona, užimanti 0,13 ha.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei priteisti pareiškėjų jų prašomą turtinę žalą. Vien pareiškėjų subjektyvus manymas, kad atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmai (neveikimas) buvo neteisėti, nesudaro pagrindo neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat pareiškėjai nurodo, jog patyrė turtinę žalą ir dėl Radviliškio rajono savivaldybės, atstovaujamos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos veiksmų (neveikimo). Pareiškėjas P. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog savivaldybė yra atsakinga už tai, kad ji yra pavaldi Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Skunde pareiškėjai taip pat nurodė, jog kreipėsi į savivaldybės administraciją prašydami perprojektuoti namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į vieną žemės sklypą, tačiau savivaldybės administracija atsisako perprojektuoti namų valdos žemės sklypą, iš dviejų sklypų į vieną žemės sklypą. Nurodė, jog savivaldybės administracija neteisėtai atsisako ištaisyti klaidą ir geranoriškai atstatyti pareiškėjų šeimos teises ir sustabdyti pavojingą eismą per pareiškėjų kiemą.
Dėl pareiškėjo P. V. argumento, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracija yra pavaldi Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, teismas pažymi, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracija yra Radviliškio rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga ir turi viešojo juridinio asmens statusą, todėl pareiškėjo teiginiai dėl pavaldumo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atmestini, kaip nepagrįsti.
Nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus prašydami atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. S-2081 (8.21) apskundimo ir panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. S-2081 (8.21) atsisakyti perprojektuoti pareiškėjo namų valdą į vieną sklypą, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybės administraciją perprojektuoti pareiškėjo namų valdą į vieną sklypą, įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybę neteisėtai padarytą pravažiavimą per pareiškėjų kiemą (duomenys neskelbtini) panaikinti bei pastatyti eismą draudžiančius kelio ženklus, privažiavimą prie buvusios mokyklos pasidaryti nuo Brazilijos gatvės. Teismas 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir pareiškėjų patikslinto skundo dalį, kuriuo buvo prašoma panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. S-2081 (8.21) atsisakyti perprojektuoti pareiškėjo namų valdą į vieną sklypą, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybės administraciją perprojektuoti pareiškėjo namų valdą į vieną sklypą, įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybę neteisėtai padarytą pravažiavimą per pareiškėjų kiemą (duomenys neskelbtini) panaikinti bei pastatyti eismą draudžiančius kelio ženklus, privažiavimą prie buvusios mokyklos pasidaryti nuo Brazilijos gatvės, atsisakė priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 9 d. nutartį paliko nepakeistą.
Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė Radviliškio rajono savivaldybė, atstovaujama Radviliškio rajono savivaldybės administracijos neatliko neteisėtų veiksmų prieš pareiškėjus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjų reikalavimas priteisti jiems turtinės žalos atlyginimą iš Radviliškio rajono savivaldybės, atstovaujamos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjai taip pat nurodė, jog patyrė ir neturtinę žalą, kurią įvertino 5000 Eur, nes patyrė psichologinę įtampą, nesibaigiančias provokacijas už neteisėtą naudojimąsi pareiškėjų kiemu nuo 2002 metų iki 2020 metų.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018 ir kt.).
Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Radviliškio rajono savivaldybės, atstovaujamos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos veiksmai, dėl kurių pareiškėjai patyrė jų nurodomą žalą, todėl netenkintinas pareiškėjų reikalavimas ir dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjų skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo P. V. atstovas advokatas R. R. prašė teismo priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas bei pateikė 2021 m. rugsėjo 23 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 872414. Teismas pažymi, jog teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju skundas netenkintinas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti tokį prašymą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmestinas.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų P. V. ir L. V. skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.