- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-03
- Bylos Nr.
- 2A-1129-603/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-05200-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė (pran.), Andžej Macejevskij
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- S. M.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Andžej Macejevskij, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei S. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. M. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės S. M. (toliau – atsakovė) 7 650,69 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996 m. sausio 31 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka. Vilniaus apygardos teismas 1996 m. birželio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996 m. sausio 31 d. sprendimą iš dalies pakeitė ir nustatė, kad atsakovei pripažintina nuosavybės teisė į 2/5, o ieškovui - į 3/5 buto, esančio (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2003 m. kovo mėnesio iki 2010 m. birželio mėnesio atsakovė nevykdė savo pareigos apmokėti su buto išlaikymu susijusias išlaidas, proporcingas turimo buto daliai. Visas patirtas išlaidas už atsakovę mokėjo ieškovas, kurias pastaroji privalo ieškovui atlyginti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad už komunalines paslaugas apskaičiuotus mokesčius mokėjo ieškovui, nes jis buvo sudaręs sutartis su tiekėjais. Ieškovui perduodama pinigus atsakovė neprašė išduoti pakvitavimo. Pinigų mokėjimo faktą gali patvirtinti liudytojai. Ieškovas dėl turtinės padėties nebūtų galėjęs vienas mokėti mokesčių už komunalines paslaugas. Atsakovė 2010 m. kreipėsi į bendrijos pirmininką, kuris suorganizavo, kad kiekvienas bendraturtis mokėtų už paslaugas atskirai. Kreipimąsi į pirmininką inicijavo ieškovas, kuris norėjo išnuomoti jam priklausančio buto dalį. Nei iki kreipimosi, nei po jo ieškovas neminėjo apie skolos buvimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bute savo gyvenamąją vietą yra deklaravę ieškovas, atsakovė ir jų sūnus A. M.. Iš ieškovo pateiktos į bylą atsiskaitymo knygelės duomenų matyti, kad ieškovas mokėjo už į butą teikiamas paslaugas per laikotarpį nuo 2003 m. kovo mėnesio iki 2010 m. birželio mėnesio. Atsakovė pateikė įrodymus, kad jai buvo suteikta teisė į kompensacijas apmokant už suteiktas šildymo paslaugas, patiektą šaltą ir karštą vandenį 2003 – 2004 metais, kuria ieškovas pasinaudojo mokėdamas už paslaugas. Teismas konstatavo atsakovę įrodžius, jog ji mokėjo už suteiktas ryšio paslaugas 2010 m. lapkričio mėnesį. Ieškovas pasirašytinai patvirtino, jog gavo pinigus iš atsakovės už sunaudotą elektros energiją, karštą ir šaltą vandenį nuo 2010 m. liepos mėnesio. Atsakovė pateikė įrodymus, kad ji mokėjo buto išlaikymo išlaidas nuo 2003 metų kovo mėnesio iki 2010 metų birželio mėnesio, nes bendrija buvo išdavusi atskiras atsikaitymo knygeles. Kaip atsakovė nurodė, 2010 metais pradėjo mokėti tiesiogiai paslaugos teikėjams. Ieškovas pateiktais į bylą rašteliais apie sūnaus išlaikymui atliktus pinigų perdavimus, už ryšio paslaugas įrodinėjo, kad tarp šalių buvo susiklostę nepasitikėjimo santykiai, todėl bet kokius pinigų perdavimus įformindavo raštu. Teismas įvertinęs tai, kad ieškovo pinigų perdavimas už ryšio paslaugas įformintas raštu nuo 2010 metų liepos mėnesio, t.y. nuo to momento, kai prasidėjo įforminimas raštu ir atsakovės perduodamų pinigų už sunaudotą elektros energiją, karštą ir šaltą vandenį, sprendžia, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, kad iki tol už buto išlaikymą ir komunalinius patarnavimus atsiskaitymas tarp šalių buvo įforminamas raštu. Teismo nuomone ta aplinkybė, kad pinigų gavimas už sūnaus išlaikymą buvo patvirtinamas pasirašytinai, nesudaro pagrindo manyti, kad šalys bet kokius savo santykius įformindavo raštu. Ieškovas patvirtino aplinkybę, kad jo iniciatyva buvo rašomi rašteliai. Atkreiptinas dėmesys, kad mokėjimai už sūnaus išlaikymą buvo nepastovūs, skiriasi ir perduodamos pinigų sumos, mokėjimai atliekami už keturis ar tris mėnesius, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų reikalavusi sumokėti pinigus ar skaičiavusi netesybas. Iš bylos medžiagos, atsakovės elgesio bylos nagrinėjimo metu matyti, kad atsakovė nebuvo aktyvi, nesiekė formalizuoti šalių tarpusavio santykių. Teismas nustatė, kad atsakovė domėjosi už komunalines paslaugas mokėtina suma, t.y. įrodymai patvirtina, kad nuo 2003 metų, kada ieškovas skaičiuoja skolą, ji, būdamas finansiškai nepajėgi mokėti visą sumą, pasirūpino kompensacijos gavimu. Liudytojas A. M. patvirtino, jog matė, kaip ieškovas pateikdavo knygelę atsakovei, o ji, patikrinusi duomenis, duodavo pinigus. Liudytoja R. A. parodė, jog ji skolindavo pinigus atsakovei, kad ji galėtų atsiskaityti su ieškovu, tačiau raštu paskolos neįformindavo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės paaiškinimai yra nuoseklūs, nenustatęs, kad tarp bendraturčių būtų susiklostę itin konfliktiški santykiai dėl ko būtų reikėję reikalauti pakvitavimo ar kitokio dokumento, patvirtinančio apmokėjimą už komunalinius patarnavimus, įvertinęs tai, kad atsakovė įrodė, jog domėjosi mokėtinomis sumomis, sąžiningai vykdė prievolę mokėti už buto išlaikymą, eksploatacines išlaidas, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog ji duodavo pinigus už suteiktas komunalines paslaugas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė nebuvo atsakinga ir rūpestinga daikto savininke, atsisakė apmokėti daikto išlaikymo išlaidas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Teismas įrodymais laikė pačios atsakovės paaiškinimus ir suinteresuoto asmens – savo sūnaus nekonkrečius ir neaiškius parodymus, kuriais nebuvo nurodytos nei datos, nei konkrečios sumos, nei kada tariamai buvo duoti pinigai. Atsakovės paaiškinimai nebuvo nuoseklūs, ji keitė poziciją ir painiojosi. Ieškovas pateikė reikiamus rašytinius įrodymus, kurie visiškai pagrindė ieškinio reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad iš liudytojo A. M. parodymų matyti, kad jis dalyvavo atsakovės atsiskaitymuose su ieškovu, padėdavo motinai patikslinti pinigų sumas ir kartais pats duodavo pinigų. Teismo posėdžio metu ieškovas tvirtino, kad jo santykiai su sūnumi nėra konfliktiški, dėl to manytina, kad šis liudytojas davė nešališkus parodymus. Ieškovas neįvertino kiekvieno iš bute gyvenančių asmenų komunalinių paslaugų suvartojimo kiekių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsniu įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenys tvirtina, kad šalys yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, ieškovui nuosavybės teise priklauso 3/5 dalys, atsakovei – 2/5 dalys buto. Kiekvieno iš bedraturčių pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti yra numatyta įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnis). CK 4.76 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad tuo atveju, jei vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.
Ieškovas atsiskaitymo knygelės už laikotarpį nuo 2003 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. birželio mėn. nuorašais (b.l. 9 - 54) įrodinėjo, kad atsakovė skolinga ieškovui 7 650,69 Lt už suteiktas komunalines paslaugas, t.y. šilumą, elektros energiją, šaltą/karštą vandenį.
Vadovaujantis CK 4.76 straipsniu, prie išlaidų, skirtų turtui išlaikyti ir išsaugoti, priskirtinos buto šildymo išlaidos, tačiau prie šių išlaidų negalima priskirti įmokų už sunaudotą vandenį ir elektrą, kurios susijusios su išimtinai asmenų, gyvenančių bute, poreikių tenkinimu ir, kurios priskirtinos prie paslaugų vartojimo santykių, kuriuos reglamentuoja ne daiktinės, o prievolių teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006). Todėl teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų dėl išlaidų už karštą/šaltą vandenį ir elektrą atlyginimo ieškovui klausimą, turėjo vadovautis 6.111 ir 6.114 straipsniais, kuriuose nustatytos reikalavimo perėjimo regreso tvarka sąlygos. Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kokį kiekį šalto/karšto vandens ir elektros energijos suvartojo ir už tai turėtų atlyginti atsakovė. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 2/5 dalį, t.y. 40 procentų pagal skaitiklių parodymus apskaičiuotų įmokų už šaltą/karštą vandenį ir elektros energiją negali būti tenkinamas, kaip neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.
Pagal CK 6.114 straipsnio 1 dalies 3 punktą, regreso tvarka reikalavimas pagal įstatymus pereina trečiajam asmeniui, kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo pateikti atsiskaitymo knygelės už laikotarpį nuo 2003 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. birželio mėn. nuorašai patvirtina ieškovo apmokėjimo už komunalines paslaugas, tačiau ne atsakovės įsiskolinimo ieškovui faktą. Nagrinėjamoje byloje atsakovė įrodinėjo, jog ji kiekvieną mėnesį perduodavo ieškovui piniginių lėšų komunaliniams mokesčiams mokėti, tačiau pakvitavimo iš atsakovo neprašė, nes šalių santykiai nebuvo konfliktiški. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta tarp šalių egzistavusi praktika visus tarpusavio atsiskaitymus įforminti raštu (pakvitavimais). Kadangi šalių susitarimas dėl atsakovės pinigų perdavimo už komunalinių mokesčių dalį sudarytas žodine forma (CK 1.72 straipsnis, 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas), šių aplinkybių įrodinėjimas apsunkinamas. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 2 dalimi, faktiniai duomenys byloje gali būti nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šalių paaiškinimai įrodymais tampa ir jais gali būti remiamasi teismo posėdžio metu juos ištyrus, šaliai davus priesaiką. Atsakovė piniginių lėšų perdavimo ieškovui faktą įrodinėjo ne tik savo paaiškinimais. Liudytojas A. M. teismo posėdyje parodė, kad matydavo, kaip motina duodavo pinigų tėvui, tėvas ir motina gyvena atskiruose kambariuose, kai tėvas prašydavo pinigų, ateidavo į virtuvę ir pateikdavo atsiskaitymo knygelę, prašydavo visko iki cento (b.l. 151, 152). Liudytoja R. A. parodė skolindavusi atsakovei pinigų, kad ji galėtų atsiskaityti su vyru (b.l. 152). Remiantis išdėstytu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad labiau tikėtina, jog atsakovė duodavo pinigų ieškovui apmokėti atsakovės buto išlaikymo ir komunalinių išlaidų dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi specifiką – teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2010 ir kt.). Teismo atlikto įrodymų vertinimo metu padarytų išvadų neatitikimas vienos iš šalių pozicijai savaime nereiškia proceso įstatyme įtvirtintų įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008). Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir tai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias ginčo tarp šalių sprendimui, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialines bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius santykius. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Todėl iš ieškovo priteistina atsakovės naudai 350,00 Lt (b.l. 187, 188) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.