Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-08-28 teisme gautas E. K. skundas dėl 2013-08-07 Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ADK1-181. Nurodė, kad bylos nagrinėjimu metu nebuvo nustatyta, jog ji aplaidžiai vykdė įstatymu nustatytus privalomus reikalavimus arba atliko konkrečius įstatymu draudžiamus veiksmus, kurie sąlygojo žalos asmens sveikatai ar turtui atsiradimą. Šuns neįregistravimas ir neidentifikavimas pagal Gyvūnų laikymo Klaipėdos mieste taisyklių 25 punktą, neturėjo įtakos administracinio pažeidimo įvykdymui ir neįtakojo pasekmių asmens sveikatai ar turtinės žalos atsiradimo. Mano, kad Gyvūnų laikymo Klaipėdos mieste taisyklių 6 punkto reikalavimų nėra pažeidusi, nes šuo buvo laikomas sandariai aptvertoje namų valdos teritorijoje, esant uždarytiems vartams, prie tvoros pritvirtinta įspėjančioji lentelė „Piktas šuo“. Teigia, jog administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimas kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 4 dalį, o nuobauda taikyta už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 10 dalyje, nenurodant dėl kokių aplinkybių veiksmai perkvalifikuoti. Prašo panaikinti Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013-08-07 nutarimą administracinėje byloje Nr. ADK1-181 ir bylą nutraukti.

Teismo posėdžio metu E. K. skundą palaikė, nurodydama, kad nutarimą priėmusi institucija neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, dėl ko buvo priimtas neteisingas ir neteisėtas nutarimas. Nurodė, kad namo, kuriame gyvena, teritorija yra aptverta tvora, o šuo laikomas vidiniame namo kiemelyje, kuris taip pat uždaromas vartais. 2013 m. birželio 29 d. į kiemą atėjus paštininkei, matė, kad šuo ant paštininkės lojo, tačiau, kad būtų įkandęs nematė. Pripažino, jog šuo buvo išbėgęs iš vidinio kiemelio į bendrą namo kiemą, kur stovėjo paštininkė, kokiu būdu šuo iš vidinio kiemelio pateko į bendrą namo kiemą, nežino, teigė, jog varteliai kažkokiu būdu buvo atidaryti.

Teismo posėdžio metu Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atstovė L. K. nurodė, kad E. K. skundas nepagrįstas. Administracinio teisės pažeidimo protokole veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 4 dalį, tačiau nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus šio straipsnio naujai redakcijai, veika kvalifikuojama pagal to paties straipsnio 10 dalį, todėl priimant nutarimą, pakeista veikos kvalifikacija. Išnagrinėjus teismo medicinos išvadą, nustatyta, kad E. K. šuo įkando paštininkei S. M.. Bylos nagrinėjimo metu E. K. pripažino ir apgailestavo dėl šuns lojimo, aplinkybę, kad šuo įkando paštininkei neigė, tačiau patvirtino, jog šuo pats atsidarė vartelius ir išbėgo iš vidinio namo kiemo.

Nukentėjusioji S. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2013 m. birželio 29 d., šeštadienį, atvyko į Girulius išdalinti paštą. Anksčiau Palangos g. 7-o namo kieme, Klaipėdoje, yra buvusi tik vieną kartą, matė, jog vidiniame namo kieme laikomas šuo. Pašto dėžutė pritvirtinta prie namo bendrame kieme, kuris taip pat aptvertas tvora. Perspėjančios lentelės, kad kieme yra šuo, ant išorinių namo kiemo vartelių nebuvo. Jai įėjus į kiemą pro išorinius namo vartelius, atbėgo lodamas šuo. Tuo metu jos ranka buvo nuleista ir mėginant ją patraukti, ranka slydo per dantis šuniui. Išbėgus iš kiemo, šuo pralindo pro vartelių apačią ir lauke vėl puolė. Po to išėjo vyriškis ir šunį nuvarė. Pirmadienį informavo darbovietę, kad minėtu adresu teikti korespondenciją atsisako, informavo apie įvykį. Į teismo medicinos tarnybą kreipėsi tik praėjus savaitei po įvykio, nes jos vadovė prašė neimti nedarbingumo, nes nėra kam dirbti, be to vadovė nežinojo, kaip pasielgti šioje situacijoje. Darbovietė žadėjo apmokėti teismo medicinos ekspertizės išvadą, tačiau delsė, todėl liepos 5 d. ji kreipėsi į advokatą, kuris patarė nedelsiant vykti pas medicinos ekspertus, ką ji ir padarė, už specialisto išvadą sumokėjo pati.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad šunį gatvėje pasiėmė jis, šuo lojo ant moters, kuri stovėjo prie savo automobilio. Tiek vidinio namo kiemo, tiek išorinio namo kiemo varteliai buvo atidaryti. Šuo iš vidinio namo kiemo išbėgo pirmą kartą, kokiu būdu atsidarė vartus nežino. Apie tai, kad šuo įkando, moteris jam nieko nesakė. Patvirtino, jog pirmus kiemo vartelius šuo galėjo atsidaryti, nes ten yra rankena, antrų vartelių pats atsidaryti negalėjo.

Liudytojas S. V. (S. V.) teismo posėdžio metu parodė, kad Centriniame pašte dirba dvejus metus. Namas, adresu Palangos g. 7, Klaipėdoje, pagal maršrutą priklauso jam, tačiau 2013 m. birželio 29 d. S. M. jį pavadavo atostogų metu. Minėtu adresu esantis namas yra keturių butų, su bendru kiemu, prie namo atskirai yra tvorelės. Tvorelė vidiniame kieme visada buvo uždaryta, nėra matęs, kad šuo būtų išėjęs iš šios teritorijos. Prie gatvės, ant tvoros, nebuvo įspėjamosios informacijos, apie kieme esantį šunį, tačiau šiuo metu lentelė yra pakabinta. S. M. skambino jam, kad grįžtų iš atostogų, paaiškino, jog jai įkando šuo.

E. R. Petrauskas teismo posėdžio metu pateikė skaitmeninę laikmeną – nuotraukas, kuriose matyti S. M. padaryti sužalojimai, bei paaiškino, kad 1-oje nuotraukoje matosi kairės rankos dilbis, stebimi daugybiniai poveikiai į odos sritį, jie yra susiliejantys, tai nevienkartinis poveikis, matosi ilčių nuslydimo žymės, kadangi odos nubrozdinimai jau lupasi pakraščiuose, yra praėjusios 5-7 paros, tai gijimo pradžia. 2-oje ir 3-ioje nuotraukose pateikiamas moters bendras vaizdas, 4 nuotrauka yra kitu rakursu, ties liniuote yra matyti kandimo nuslydimo žymės. S. M. padarytas šuns įkandimas nukreiptas į vidinę pusę, būdingas, kai žmogus ginasi, yra ne vienkartinis poveikis į ranką. Nuotraukas padarė todėl, jog paštininkei įvykis nutiko darbo vietoje, bei galimiems tyrimo metu iškilusiems klausimams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 10 dalį taikoma už gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimą, dėl kurių atsirado žala asmens sveikatai ar turtui.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos nustatyta, kad 2013 m. liepos 12 d. į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pareiškimu kreipėsi S. M., kuri nurodė, kad 2013 m. birželio 29 d., apie 11.00 val., adresu Palangos g. 7-1, Giruliuose, darbo metu buvo užpulta šuns. Kartu su pareiškimu pateikė 2013-07-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadą Nr. G1369/13(03).

Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013-08-07 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ADK1-181 konstatuota, kad E. K. pažeidė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-373 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Klaipėdos mieste taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 6 ir 25 punktus. Taisyklių 6 punktas nustato, kad gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, o 25 punkte numatyta, jog gyvūnų šeimininkai privalo identifikuoti, registruoti šunis ir kates pagal gyvenamąją vietą (informacija apie registracijos vietas skelbiama Klaipėdos miesto savivaldybės interneto tinklalapyje).

Nors E. K. pripažįsta, kad jai priklausantis šuo nebuvo įregistruotas ir identifikuotas Taisyklių 25 punkte nustatyta tvarka, tačiau mano, jog pastarojo punkto pažeidimas formalus, nesudarantis pagrindo taikyti jai administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 10 dalį, nes neįtakojo žalos asmens sveikatai ar turtui atsiradimo. Be to, E. K. neigia pažeidusi Taisyklių 6 punktą, kadangi šuo buvo laikomas sandariai aptvertoje namų valdos teritorijoje, esant uždarytiems vartams, prie tvoros pritvirtinta įspėjančioji lentelė „Piktas šuo“.

E. K. nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. E. K. kaltė įrodyta objektyviais administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais, t.y. Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013-08-07 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ADK1-181 ir posėdžio protokolu Nr. ADI-1818 (b.l. 5-6, 7), 2013-07-18 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 31P-2774665-13 (b. l. 8-9), nukentėjusiosios S. M. pareiškimu Klaipėdos miesto AVPK (b.l. 10), 2013-07-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G1369/13(03) (b.l. 11-12), pačios E. K. 2013-07-18 rašytiniu paaiškinimu (b.l. 13), nukentėjusiosios ir liudytojų teismo posėdžio metu duotais parodymais, eksperto paaiškinimais.

E. K. pateikdama skundą nurodo, kad nėra pažeidusi Taisyklių 6 punkto, tačiau byloje esantys įrodymai ir pačios E. K., kaip minėta, 2013-07-18 rašytiniame paaiškinime esantys duomenys bei Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžio protokole užfiksuoti pažeidėjos paaiškinimai, pastarąjį E. K. teiginį paneigia. E. K. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek posėdžio Administracinėje komisijoje prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos metu nurodė, jog šuo buvo atsidaręs kiemo vidinius vartelius ir pralindęs pro prie gatvės esančią tvoros apačią. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir E. K. sutuoktinis A. K.. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad kiemo vidinius vartus būtų atidaręs kitas žmogus ar tuo labiau nukentėjusioji.

Pažymėtina, kad E. K. teigia, jog šuo nukentėjusiąją tik aplojo, tačiau žalos jos sveikatai nesukėlė. Iš byloje esančios 2013-07-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G1369/13(03) nustatyta, kad S. M. padaryti odos nubrozdinimai ir paviršinis odos pažeidimas kairio dilbio srityje, sužalojimai padaryti bukabriaunių daiktų poveikyje, neatmetant tikimybės, kad sužalojimai galėjo būti padaryti šuns dantų poveikyje, sužalojimai padaryti apie 5-7 paros iki apžiūros, galimai nukentėjusiosios deklaruotu laiku; patirti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. E. R. Petrausko teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai taip pat patvirtina, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai atitinka pažeidimo padarymo laiką – 5-7 paros iki nukentėjusiosios medicinos apžiūros (tyrimas atliktas 2013-07-05) ir yra būdingi šuns ilčių nuslydimo žymėms. Teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančia specialisto išvada, teismo posėdžio metu pateiktais eksperto paaiškinimais ir nuosekliais liudytojų parodymais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojas S. V. teismo posėdyje taip patvirtino, kad nukentėjusioji jam skambino, prašė sugrįžti į darbą iš atostogų, nes yra sužalota šuns. Tuo tarpu E. K. teisme pateikti parodymai nėra nuoseklūs, prieštarauja bylos nagrinėjimo metu pateiktiems pirminiams jos parodymams.

E. K. teigia, jog šuns laikymas sandariai aptvertoje namų valdos teritorijoje, esant uždarytiems vartams, prie tvoros pritvirtintai įspėjančiajai lentelei „Piktas šuo“, yra pakankami veiksmai vykdant Taisyklių 6 punktą, t.y. garantuojant, kad gyvūnų laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Pažymėtina, kad asmuo, nusprendęs įsigyti ir laikyti gyvūną, prisiima tam tikrą riziką, tampa atsakingas už augintinį ir jo atliktus veiksmus, todėl privalo užtikrinti, kad šuo nesukels grėsmės žmogaus gyvybei ar sveikatai, nedarys žalos kitų savininkų turtui ir kt. Tai yra plataus turinio pareigos, turinčios užtikrinti kitų asmenų teises ir interesus visais tam reikalingais būdais, jų konkrečiai neišvardinant. Be to, nukentėjusiosios ir liudytojo S. V. parodymais nustatyta, kad įspėjančiosios lentelės „Piktas šuo“ įvykio dieną ant išorinių namo vartelių nebuvo, ji pakabinta tik po įvykio. Tokiu būdu, darytina išvada, kad vien uždaryti vidinius kiemo, kuriame laikomas šuo, vartelius nėra pakankamas būdas žmonių saugumui garantuoti.

Nagrinėjamu atveju yra neginčytinai nustatyta, kad dėl E. K. neatsargaus elgesio prižiūrint augintinį ir nepakankamai garantuojant, kad gyvūno laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, iš kiemo pabėgęs jos šuo užpuolė ir įkando nukentėjusiajai S. M., dėl ko jai buvo padaryti sužalojimai, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. Priežastinis ryšys tarp E. K. veikos ir kilusių pasekmių yra pilnai įrodytas teisėtais būdais surinktais, ištirtais ir įvertintais įrodymais.

E. K. skunde taip pat nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimas kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 4 dalį, o nuobauda taikyta už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 10 dalyje, nenurodant dėl kokių aplinkybių veiksmai perkvalifikuoti. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalimi institucija (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, administracinio teisės pažeidimo protokole vienareikšmiškai nurodyta, jog 2013-06-29, apie 11.00 val., Klaipėdoje, Palangos g. 7 namo kieme, E. K. šuo, būdamas palaidas, be antsnukio ir pavadėlio, įkando tuo metu į kiemą atėjusiai paštininkei S. M. į kairės rankos dilbį, t.y. protokole aiškiai įvardinta tiek E. K. veika, tiek ir veikos sukeltos pasekmės. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 4 dalyje numatyta veika nesiejama su pasekmių atsiradimu, atsakomybė pagal šią dalį taikoma tik neteisėtai veikai sukėlus grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, tuo tarpu atsakomybė pagal to paties straipsnio 10 dalį taikoma tais atvejais, kai gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimas sukelia žalą asmens sveikatai ar turtui. Įvertinus byloje esančias aplinkybes ir įrodymus, konstatuotina, jog Administracinė komisija prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, pakeisdama nuorodą iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 4 dalies į 10 dalį, nepažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nuobaudą E. K. pagrįstai paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 10 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad E. K. skunde nurodytos aplinkybės neatitinka objektyvios byloje nustatytos tiesos, abejoti liudytojų ir eksperto nurodytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo, todėl konstatuotina, kad E. K. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 10 dalyje, sudėtis, jos kaltė padarius šį pažeidimą įrodyta visiškai.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad E. K. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 10 dalyje, padarymą. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog E. K. skundas, kaip nepagrįstas, netenkintinas, o Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013-08-07 priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ADK1-181, kuriuo E. K. buvo paskirta 500 litų bauda be gyvūno konfiskavimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 10 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta straipsnio sankcijos ribose numatyta nuobauda, todėl nutarimą naikinti ir bylą nutraukti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 10 dalimi, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsniu, teismas

nutaria:

E. K. skundo netenkinti.

Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013-08-07 priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ADK1-181, kuriuo E. K. buvo paskirta 500 litų bauda be gyvūno konfiskavimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 10 dalį, palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas dėl šios nutarties gali būti paduotas Klaipėdos apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant tiesiogiai Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.