Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo K. C. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. C. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2013 m. kovo 8 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. C. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2010 m. gruodžio 8 d. kartu su D. E., A. D., T. B., K. B., A. D., K. G., R. T., R. A., D. B., L. S., V. U. dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje neteisėtai disponavo labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jas sistemingai platino Alytaus mieste, neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, neteisėtai įgijo ir laikė dokumentą.

Kaltinamasis K. C., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2010 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi K. C. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kurios terminas vėlesnėmis Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2013 m. kovo 8 d.

Kaltinamojo gynėjo teigimu, teismo išvada, kad būdamas laisvėje, K. C. gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus yra nepagrįsta nei baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, nei faktinėmis aplinkybėmis. Nustatant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą teismas rėmėsi nei to paties straipsnio 2 dalyje konkrečiai numatytomis aplinkybėmis, į kurias turi būti atsižvelgta, o į kitas aplinkybes. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai akcentuoja kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų sunkumą bei gresiančią griežtą laisvės atėmimo bausmę. Gynėjo teigimu, tokiu būdu teismas išdėsto savo išankstinę nuomonę, kuri leidžia manyti, jog teismas šioje byloje nebus nešališkas. Be to, apie tai, ar griežta laisvės atėmimo bausmė bus neišvengiama ir K. C. bus tokia bausme nuteistas, galima bus svarstyti tik teismui ištyrus byloje esančius ar papildomai pateiktus įrodymus. Tuo tarpu nutartyje nurodyti faktiniai duomenys, gynėjo manymu, nepatvirtina, kad K. C. padarė būtent tokias nusikalstamas veikas. Priešingai, nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, tai, kad kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, patvirtina, ne kad pastarasis bėgs ar slėpsis nuo teismo, bet priešingai, kad jis stengsis teisme paneigti kaltinimo versijas.

Skunde gynėjas pabrėžia, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliutus pagrindas tęsti suėmimo pagrindą. Be to, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje numatyta, jog kiekvienas suimtas asmuo turi teisę į paleidimą proceso metu, kuris gali būti sąlygojamas garantijų, kad pastarasis atvyks į teismą. Gynėjo teigimu, tokiomis garantijomis yra K. C. turima nuolatinė gyvenamoji vieta, šeiminė padėtis – vedęs, turi mažametį vaiką, tai, kad iki sulaikymo dirbo ir turi galimybę dirbti paleistas į laisvę.

Gynėjo teigimu, K. C. kaltinamas padaręs kelias vieną su kita susijusias nusikalstamas veikas, kurios galėtų būti vertinamos kaip dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje padarinys. Be to, byloje stinga faktinių duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog K. C. padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Praeityje K. C. teistas tik už nesunkius nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, teistumai išnykę, todėl nėra pagrindo manyti, jog jis linkęs daryti nusikalstamas veikas, ypač labai sunkius ar sunkius nusikaltimus.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamojo K. C. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. C. gynėjo skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam K. C. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis/kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį.

Apeliacinis teismas mano, jog šioje baudžiamojoje byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis K. C. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pagrįstai manyti, kad kaltinamasis K. C. padarė nurodytas nusikalstamas veikas, leidžia byloje surinktų duomenų visuma. Tai patvirtina byloje esantys liudytojų parodymai, kratų, apžiūrų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo, slapto sekimo protokolai, specialistų išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Apeliacinis teismas pritaria Kauno apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo K. C. dalyvavimą procese, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šios kardomosios priemonės taikymo teoriniai pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte, detaliai išdėstyti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartyje, todėl netikslinga dar kartą analizuoti šių argumentų ir kartoti ankstesnėje nutartyje išdėstytus motyvus. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo gynėjas skundu nenurodo naujų argumentų, kurie paneigtų Kauno apygardos teismo nurodytus suėmimo termino pratęsimo pagrindus ir būtų pakankamas pagrindas panaikinti griežčiausią kardomąją priemonę. Skunde nurodomi iš esmės analogiški argumentai, kaip ir ankstesniame skunde.

Byloje nustatyta, kad K. C. kaltinamas padaręs dviejų labai sunkių, sunkaus ir apysunkio nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas ir ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes (BK 11 straipsnio 4, 5, 6 dalys). Kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos susijusios su sunkiausia ir sudėtingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamu susivienijimu. Be to, K. C. anksčiau teistas keturis kartus ir nors teistumai išnykę, tačiau ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja K. C. kaip linkusį nepaklusti įstatymų reikalavimams asmenį. Nurodytos aplinkybės, nusikaltimų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pratęsdamas kaltinamajam K. C. suėmimo terminą teismas pagrįstai nurodė ir kitą suėmimo pagrindą, t.y., kad būdamas laisvėje jis gali ir gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Trys K. C. inkriminuojami nusikaltimai yra numatyti minėtoje BPK 122 straipsnio 4 dalyje, visos nusikalstamos veikos susijusios su lėšų galimu gavimu iš itin visuomenei pavojingos nusikalstamos veikos – narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo. Todėl yra ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas tęsti K. C. suėmimo terminą.

Nurodytų pagrindų buvimo nešalina ir kaltinamojo gynėjo skunde bei prie skundo pridėtuose kaltinamojo sutuoktinės prašyme ir pranešime apie galimą K. C. įdarbinimą nurodytos aplinkybės, jog K. C. turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, mažametę dukrą, iki suėmimo dirbo, galėtų įsidarbinti, būdamas laisvėje, nelaikytinos pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad K. C. teisės suvaržytos laikantis Baudžiamojo proceso kodekso nustatytų reikalavimų, ir toks suimtojo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Apeliacinio teismo nuomone, pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. Ilgą laiką besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisintas tik esant aiškioms tikro viešojo intereso apraiškoms, kuris, įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad 2012 m. gegužės 29 d. baudžiamoji byla gauta teisme, taigi suėmimas ikiteisminio tyrimo taikytas nepažeidžiant BPK 127 straipsnyje nustatytų terminų. Perdavus baudžiamąją bylą teismui, šis nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų maksimalių suėmimo terminų.

Dėl šių motyvų skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, todėl ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

kaltinamojo K. C. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.