Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorui E. J., kaltinamajam N. K. ir jo gynėjui advokatui Vytautui Juozelaičiui, nukentėjusiesiems E. Ž. ir A. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 278 str. 2 d., 271 str. 1 d., 272 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 m. su 1/3 turto konfiskavimu; 2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. su 1/3 turto konfiskavimu; vadovaujantis BK 42 str. 3 d. bausmė subendrinta su 1999-12-20 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 m. su 1/3 turto konfiskavimu; 3) Šiaulių apygardos teismo 2000 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, pagal BK 234 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m.; vadovaujantis BK 42 str. 4 d., bausmė subendrinta su 2000-04-05 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 4 m. laisvės atėmimo; pritaikius 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 2 p., bausmė sumažinta 1/5, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m. 2 mėn. 12 d.; 4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 235 str. 1 d. areštu 60 parų; 5) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 245 str. 22 MGL (2 860 Lt) bauda, kuri Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nutartimi pakeista į 11 parų arešto; 6) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, patikslintu Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartimi, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 m. 5 mėn.; ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, apėmimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirta 22 MGL (2 860 Lt) bauda (2012 m. kovo 21 d. nutartimi pakeista į 11 parų arešto bausmę), ir galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 1 m. 5 mėn.; bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnį, 245 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011 m. liepos 6 d., apie 23.00 val., viešoje vietoje, Šiaulių mieste, ties Gegužių ir Korsako gatvių sankirta, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. I. ir M. R., užpuolė gatve einančius E. Ž., D. K. ir G. K., jis (N. K.) ir M. R. nukentėjusiajam E. Ž. smogė kumščiais tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau kaip keturis smūgius į galvos sritį ir, E. Ž. pargriuvus ant žemės, gulinčiam E. Ž. koja spyrė 3-5 kartus į įvairias kūno vietas, N. K. taip pat kumščiu smogė G. K. vieną kartą į galvą, taip E. Ž. ir G. K. sukeldami fizinį skausmą, po to jis (N. K.) ir M. R. kumščiais smogė D. K. tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į galvą, o D. K. pargriuvus ant žemės, kartu su R. I. ir M. R. koja spyrė tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių D. K. į įvairias kūno vietas ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, N. K. 2011 m. liepos 7 d. apie 0.20 val. Šiaulių mieste, būdamas sulaikytas dėl nusikalstamos veikos padarymo bei konvojuojamas policijos automobiliu į Šiaulių miesto policijos komisariatą, esantį Tilžės g. 54, Šiauliuose, išplūsdamas įvairiais įžeidžiančiais žodžiais, įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją – policijos pareigūną – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Mobiliojo būrio vyresnįjį patrulį A. S..

Be to, N. K. 2011 m. liepos 6 d. 23.05 val., būdamas kavinėje „D (duomenys pakeisti)“ (duomenys neskelbtini) bei 2011 m. liepos 7 d. nuo 0.00 val. nebūdamas savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nevykdė pagal 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo Nr. VIII-353 ir šio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo 2003 m. balandžio 3 d. įstatymą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartimi šešiems mėnesiams laikotarpiu nuo 2011-01-27 iki 2011-07-27 jam skirtų įpareigojimų 2 dalies – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 0.00 val. iki 7.00 val. ir 4 dalies – nesilankyti kavinėse, baruose.

N. K. dėl viešosios tvarkos pažeidimo kaltu neprisipažino, dėl policijos pareigūno įžeidimo ir teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo pripažino savo kaltę ir parodė, kad 2011 m. liepos 6 d. namuose prižiūrėjo sūnų. Apie 19.15 val. iš darbo grįžus sutuoktinei, su draugu nunešė į Gegužių gatvę kompiuterį. Apie 20.00 val. eidamas namo, prie baro „D. (duomenys pakeisti)“ sutiko Mindaugą, kuris pasiūlė užeiti į barą ir išgerti (atšvęsti Mindaugo karūnavimo dieną). N. K. su šiuo pasiūlymu sutiko. Bare buvo M. R., R. I., dar keletas jaunuolių. Visi gėrė alkoholinius gėrimus. N. K. išėjo į lauką parūkyti. Kitoje gatvės pusėje pamatė M. R. bei R. I.. M. R. bėgiojo aplink nukentėjusiuosius, o R. I. buvo apžergęs vieną iš jų. N. K. sušuko M. R. bei R. I. liautis, perbėgo per gatvę ir nustūmė R. I. nuo nukentėjusiojo. Tuo metu M. R. pradėjo gaudyti kitą nukentėjusįjį. N. K. sugavo M. R. su R. I. ir vedė atgal į barą. Nukentėjusiųjų nemušė, muštynėse nedalyvavo. R. I. nuėjo į barą, o M. R. nuėjo į namus miegoti. Apie 23.30 val. M. R. vėl sugrįžo į barą. Netrukus N. K. pamatė, kaip į barą įėjo mergina, jaunuolis ir policijos pareigūnai. Kaltinamasis pamanė, kad jam gali tekti atsakyti už tai, kad yra bare, nes pagal teismo nutartyje nustatytus apribojimus būti bare negalėjo. Žinojo, kad pareigūnai jį atpažins, nes atvykdavo tikrinti į namus. Įėjusi mergina nurodė policijos pareigūnams R. I.. Pareigūnai jam liepė eiti kartu su jais. R. I. nesutiko, pradėjo priešintis. Tuo metu jis (kaltinamasis) nuėjo į tarnybines patalpas – į virtuvę, ir atsistojo už durų. Iš baro patalpų išėjęs nebuvo. Kai išvažiavo policijos pareigūnai, baigė gerti alų ir išsikvietė taksi, kad parvežtų į namus. Išėjo į lauką ir laukė atvykstančio taksi. Staiga privažiavo policijos tarnybinis automobilis ir sustojo prie kaltinamojo. Išlipę policijos pareigūnai uždėjo jam antrankius. Prašė pareigūnų to nedaryti. Antrankius užveržė labai stipriai ir vedė į automobilį. Kaltinamasis pasakė vienam iš pareigūnų: „Ką čia dirbi?“ Neginčija, kad galėjo pavadinti pareigūną „gaidžiu, ožiu“. Taip pasielgė, nes pareigūnai stipriai užveržė antrankius. Buvo neblaivus, bet, jo nuomone, girtumas neturėjo įtakos jo veiksmams. Policijos nuovadoje tyrėja pranešė, kad nukentėjusieji atpažino įtariamuosius, o jam (N. K.) jokių pretenzijų neturi. Kai grįžo namo, sutuoktinė pasakė, kad buvo atvažiavę pareigūnai patikrinti, kaip jis laikosi teismo nutartyje nustatytų įpareigojimų.

Nukentėjusysis A. S. parodė, kad iš Šiaulių apskrities VPK gavo pranešimą apie konfliktą bare „B. (duomenys pakeisti)“. Buvo vakaras. Į įvykio vietą nuvyko su kolega L. B.. Juos pasitiko nukentėjusysis ir nurodė du asmenis, kurie dalyvavo konflikte. Neprisimena, ar nukentėjusysis buvo sumuštas. Vieną iš asmenų, kurie dalyvavo konflikte, sulaikė, o antrasis (N. K.) išėjo iš baro per tarnybinį išėjimą ir pabėgo. Po dviejų valandų pastebėjo N. K., sėdintį autobusų stotelėje, ir jį sulaikė. Buvo jau po pusiaunakčio. Žinojo, kad N. K. yra taikomi Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatyti įpareigojimai, tarp jų – nustatytu laiku būti namuose. Tarnybiniame automobilyje N. K. plūdo jį įvairiais necenzūriniais žodžiais (konkrečius žodžius nurodė tarnybiniame pranešime), grasino susidorojimu, sakė, kad susidoros ne tik su juo (A. S.), bet ir jo šeima. Įžeidinėjo ne tik automobilyje, bet ir pristatytas į policijos komisariatą. Buvo neblaivus, bet suprato, su kuo kalba. Kuris iš pareigūnų uždėjo N. K. antrankius, neprisimena.

Nukentėjusysis E. Ž. parodė, kad ėjo su draugais iš baro „B.“ Gegužių gatve link „Arenos“. Ėjo per gatvę ir pajuto smūgius. Nematė, kas smūgiavo. Jį pargiovė ant žemės ir sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius į galvos sritį ir nugarą. Prie jo buvo du asmenys. Atbėgo trečias ir išskyrė. Girdėjo riksmus: „Ką čia darote“. Tuomet E. Ž. pabėgo. Jį užpuolusių asmenų veidų neįsidėmėjo. Buvo tamsu, gatvė neapšviesta. Trečias asmuo, kuris juos skyrė, E. Ž. nieko nedarė. Ar užpuolikai buvo priėję prie jo draugų ir ką nors jiems darė, negali pasakyti. Pabėgęs, iškvietė policiją. Kai atvyko policijos pareigūnai, nuėjo į barą. Ten Viktorija (A.) ir Gintarė (K.) atpažino vieną iš užpuolikų. E. Ž. neatpažino, nes, kaip minėjo, užpuolikų veidų neįsidėmėjo. Tą asmenį, kurį V. A. ir G. K. atpažino, pareigūnai išsivežė į policijos komisariatą. Po įvykio buvo susitikęs su užpuolikais; jie prašė, kad atsiimtų pareiškimą. Susitiko „B.“ parke. N. K. nebuvo.

Liudytojas M. R. parodė, kad 2011 m. liepos 6 d. gėrė bare „D.“ nuo pat ryto. Su juo buvo R. I.. Ar prie jų buvo prisėdęs N. K., neprisimena. Konfliktą pradėjo M. R. – užkalbino merginas, o po to apsižodžiavo. Tuomet jis (M. R.) ir R. I. pradėjo ristis su nukentėjusiaisiais. N. K. atėjo vėliau iš baro. Jis muštynėse nedalyvavo ir nieko nukentėjusiesiems nedarė. Policijos pareigūnai bare sulaikė tik R. I.. M. R. po įvykio išėjo į namus. Kai atvyko policijos pareigūnai, N. K. buvo bare. Nukentėjusieji, atėję į barą su pareigūnais, nenurodė, kad muštynėse dalyvavo ir N. K.. Kaltinamasis iš baro niekur nebėgo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad N. K. į įvykio vietą ėjo jų skirti, o ne muštis. Norėdamas išskirti, galėjo netyčia užkliudyti kurį nors iš nukentėjusiųjų.

Liudytoja T. P. parodė, kad vakare, apie 22.00 val., su draugais ėjo Lyros gatve. Staiga iš už nugaros juos užpuolė 2 ar 3 vyriškiai. Jų veidų neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų. Mušė vienas ar du vyriškiai, o trečias – ne. Mušė Edgarą (Ž.). G. K. puolė skirti. G. K. sudavė smūgį ranka į pakaušį. Kiek asmenų po muštynių nuėjo į barą, nežino. Iš tolo matė, kaip iš baro policijos pareigūnai išvedė vieną ar du asmenis, o trečias pabėgo. Suprato, kad vienas iš užpuolikų pabėgo, nes policijos pareigūnai ieškojo jo aplinkiniuose kiemuose.

Liudytoja V. A. parodė, kad ėjo gatve su D. K., E. Ž., G. K. ir dar viena mergina. Izabelė (A.) ir Nerijus (B.) sėdėjo atokiau. Vidury gatvės nuo baro pusės prie jų pribėgo 2 ar 3 vyriškiai ir pradėjo muštis. Jokių žodžių nesakė. Vienas iš užpuolikų buvo R. I., kurį pažinojo. Kitų dviejų užpuolikų veidų neįsidėmėjo. Mušė Edgarą (Ž.). Jis gulėjo ant gatvės. Gintarė pasakojo, kad jai sudavė per galvą. Atvykus pareigūnams, nuėjo į barą, kur buvo užpuolikai. Pamena, kad bare atpažino vieną iš juos užpuolusių asmenų. Kaltinamojo N. K. neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu davė tikslesnius parodymus. N. K. veiksmus ikiteisminio tyrimo metu įvardijo tiksliai, dėl pavardės – nėra tikra. Žino, kad po įvykio R. I. prašė E. Ž. atsiimti pareiškimą.

Liudytojas D. K. parodė, kad su V. A., jos drauge ir E. Ž. ėjo pro „Linėją“, kai juos užpuolė keli vyriškiai. Vienas iš jų buvo R. I.. Jis sudavė E. Ž. ranka. Ką darė kiti užpuolikai, nematė, nes pabėgo. Pastebėjęs, kad E. Ž. guli ant žemės, o R. I. – ant jo, pribėgo, nutempė R. I. nuo E. Ž. ir kartu su E. Ž. pabėgo. Jautė, kad jį (D. K.) kažkas tempė, suėmęs per nugarą. Suprato, kad juos (D. K. ir R. I.) norėjo išskirti. Kai bėgo, jį (D. K.) lyg ir kažkas vijosi. Kitą dieną po įvykio E. Ž. ir jis (D. K.) susitiko su R. I.. Šis atsiprašė, sakė, kad buvo pernelyg daug išgėręs. Su R. I. buvo draugas. Į klausimą, ar ir muštynėse dalyvavo tas pats draugas, R. I. atsakė neigiamai. N. K. nepažįsta, nėra jo matęs. Kai susitiko su R. I., N. K. nebuvo.

Liudytoja I. A. parodė, kad su draugu N. B. sėdėjo prie namo laiptinės. Buvo vakaras. Matė, kad nukentėjusiuosius užpuolė 3 ar 4 asmenys. Užpuolikai išbėgo iš baro, esančio prie „Linėjos“ parduotuvės. Vienas iš užpuolikų buvo šiek tiek atsilikęs. Nukentėjusiuosius užpuolė iš už nugaros, pradėjo mušti E. Ž. ir D. K.. Kai vienas iš nukentėjusiųjų pargriuvo, jį spardė. G. K. nukentėjo, kai užpuolikai pradėjo mušti D. K. – G. K. sudavė alkūne per nugarą. E. Ž. pabėgo ir iškvietė policiją. Kai atvyko policijos pareigūnai, I. A. ir kiti nukentėjusieji nurodė, kad užpuolikai nuėjo į barą. Kiek pamena, pareigūnai iš baro išsivedė du asmenis, o trečias pabėgo. Ji matė, kaip tas trečias užlipo laiptais į viršų ir pabėgo nuo pareigūnų. Jo veido nematė, kokiais rūbais vilkėjo, neprisimena. Du iš užpuolikų buvo agresyvūs, trečias ramesnis. Bet jis pritarė kitiems dviem, jų ir nukentėjusiųjų neskyrė.

Liudytojas N. B. parodė, jog matė, kaip trys iš baro išbėgę vyriškiai užpuolė E. Ž., G. K.. Matė, kaip E. Ž. po į galvą suduoto smūgio parkrito ant žemės. Muštynes mėgino nutraukti įvykio vietoje buvusios merginos ir D. K.. Po muštynių užpuolikai nubėgo atgal į barą. Ar atvykę policijos pareigūnai išsivedė ką nors iš baro, jis nematė. Kad kas nors būtų pabėgęs iš baro, irgi nematė.

Liudytojas L. J. parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje vyksta konfliktas tarp jaunuolių. Dirbo kartu su kolega M. K.. Kai atvyko į vietą, juos pasitiko 1 ar 2 asmenys. Jie nurodė, kad vyko muštynės, paaiškino, kad muštynes sukėlę vyriškiai po įvykio nubėgo į barą. Kai įėjo į barą, policijos pareigūnus pasitikę jaunuoliai nurodė juos užpuolusius asmenis. Vienas iš jų buvo N. K.. Jo iš karto sulaikyti nepavyko, nes išėjo iš baro pro tarnybinį išėjimą. Sulaikė antrąjį bare buvusį užpuoliką ir pristatė jį į policijos komisariatą.

Liudytojas M. K. parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) alaus bare vyksta muštynės. Atvykus į vietą, nukentėjusieji nurodė, kad bare yra juos sumušę asmenys. Kai įėjo į barą, nukentėjusieji parodė į vieną vyriškį. Jis pradėjo priešintis, tačiau buvo sulaikytas. Antrasis bare buvęs užpuolikas – kaltinamasis N. K. – išėjo per tarnybinį išėjimą. Negali pasakyti, ar nukentėjusieji nurodė į N. K., kaip užpuolime dalyvavusį asmenį. N. K. ieškojo kitas policijos ekipažas. Žinojo, kad jam yra paskirti teismo įpareigojimai. Nuvyko patikrinti į kaltinamojo namus ir jo žmona pasakė, kad N. K. nėra.

Liudytojas V. Ž. parodė, kad vieną rytą nuėjo į sūnaus kambarį ir pamatė purvinus rūbus. Sūnus buvo sužalotas – matėsi patinimai ir mėlynės. Paklausus, kas atsitiko, sūnus nieko konkretaus nepasakė. Tik vėliau paaiškino, kad einantį jį užpuolė 2 ar 3 iš baro išbėgę asmenys ir sumušė. Iš policijos pareigūnų sužinojo, kad sūnus buvo susitikęs su užpuolikais.

Liudytoja V. Ž. parodė, kad sūnus papasakojo, jog einantį jį sumušė iš baro išbėgę asmenys. Ji matė pas sūnų mėlynes ir patinimus, galvoje buvo didelis gumbas, ant peties kraujosruva. Sūnaus rūbai buvo nešvarūs. Sūnus sakė, kad jį užpuolė dviese. Užpuolikai buvo girti. Sūnus sakė, jog kitą dieną po įvykio buvo su jais susitikęs. Užpuolikai jo atsiprašė.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Šiauliuose, ties Korsako-Gegužių gatvių sankryža (1 t., 27-29 b. l.).

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnų L. J. ir M. K. tarnybiniuose pranešimuose (1 t., 23, 24 b. l.) nurodyta, kad 2011 m. liepos 6 d. apie 23.05 val. gavo pranešimą, jog Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) namo pareigūnų laukia jaunuoliai, kuriuos sumušė nepažįstami vyriškiai. Nuvykusius į vietą policijos pareigūnus pasitiko E. Ž. ir G. K., kurie paaiškino, kad juos užpuolė ir sumušė trys vyriškiai; pasak nukentėjusiųjų, užpuolikai po įvykio nuėjo į barą „D.“ (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai kartu su nukentėjusiaisiais nuėjo į barą ir ten E. Ž. su G. K. nurodė du vyriškius, kurie juos sumušė; vienas iš jų buvo N. K..

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūno A. S. tarnybiniame pranešime (1 t., 26 b. l.) nurodyta, kad 2011 m. liepos 7 d. po pusiaunakčio netoli baro „D.“ (duomenys neskelbtini) esančioje autobusų stotelėje sulaikė N. K.; konvojuojamas tarnybiniu automobiliu į policijos komisariatą, N. K. įžeidinėjo jį necenzūriniais žodžiais „pidere“, mente“, „išpisgalvi“ ir kt.; į reikalavimus nusiraminti nereagavo, grasino susidorojimu.

Kaltinamasis N. K. savo kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo neigė, tvirtindamas, kad E. Ž., D. K. bei G. K. neužpuolė ir fizinio smurto prieš juos nenaudojo. Pasak kaltinamojo, pribėgęs prie M. R. ir R. I., liepė jiems liautis, nustūmė R. I. nuo vieno iš nukentėjusiojo, sugavo paskui kitą nukentėjusįjį bėgusį M. R. ir nusivedė juos į barą. Šiuos kaltinamojo parodymus teismas laiko gynybine versija, kuri paneigiama byloje surinktų įrodymų visuma. Teisiamajame posėdyje liudytojais apklausti policijos pareigūnai L. J. ir M. K., taip pat nukentėjusysis A. S. parodė, kad atvykus į įvykio vietą, du nukentėjusieji nurodė, kad juos sumušę asmenys yra bare. Įėję su pareigūnais į barą, parodė du vyriškius, vienas iš kurių buvo N. K.. Policijos pareigūnai pažino kaltinamąjį, nes tikrindavo, kaip jis laikosi teismo paskirtų įpareigojimų pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą. Tokias pačias aplinkybes policijos pareigūnai nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, apklausiami liudytojais (1 t., 52-53, 54-55, 58-59 b. l.), bei savo pirminiuose pranešimuose apie įvykį (tarnybiniuose pranešimuose, 1 t., 23, 24, 26 b. l.). Teisme nukentėjusysis E. Ž. negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad N. K. dalyvavo muštynėse, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jį ir D. K. mušė trys asmenys (1 t., 34-35 b. l.). Liudytojo D. K. parodymai neinformatyvūs ir jie nei patvirtina, nei paneigia N. K. dalyvavimą nusikaltime. D. K. nurodė atpažinęs tik R. I., o ką darė kiti užpuolikai, tvirtino nematęs, nes pabėgo; be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas netrukus po įvykio, neneigė, kad jam galėjo būti suduoti smūgiai, tačiau pažymėjo, kad smūgiai (jeigu buvo suduoti) buvo nestiprūs, nes nejautė jokio skausmo (1 t., 44-45 b. l.). Liudytojos T. P. parodymai prieštaringi. Teisme ji nurodė, kad nukentėjusiuosius mušė du užpuolikai, o trečias – ne, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nurodė nemačiusi, kad trečiasis vyriškis būtų atlikęs kokius nors smurtinius veiksmus (1 t., b. l.). Liudytojai I. A. ir N. B. teisme parodė, kad prie nukentėjusiųjų iš baro pribėgo trys vyriškiai ir pradėjo mušti nukentėjusiuosius. Liudytoja I. A., be kita ko, nurodė, jog du vyriškiai buvo labiau agresyvūs, trečias – šiek tiek ramesnis, tačiau ir jis dalyvavo nusikaltime. Pasak liudytojos I. A., būtent tas trečiasis vyriškis vėliau pabėgo iš baro, atvykus policijos pareigūnams. Teisme nukentėjusysis A. S., liudytojai L. J. ir M. K. nurodė, kad iš baro pro tarnybinį išėjimą pabėgo N. K.. Apie tris muštynėse dalyvavusius vyriškius teisme nurodė ir liudytoja V. A.; ikiteisminio tyrimo metu ji įvardijo N. K. kaip vieną iš muštynėse dalyvavusių asmenų (1 t., 41-43 b. l.). M. R. teisme tvirtino, kad N. K. muštynėse nedalyvavo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu du kartus apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad 2011 m. liepos 6 d. apie 23.00 val. Gegužių ir Korsako gatvių sankryžoje kartu su R. I. ir N. K. užpuolė gatve einančius jaunuolius ir juos sumušė; visi trys jaunuoliams sudavė smūgius rankomis ir kojomis ( 1 t., 81-82, 86-87 b. l.).

Aptarti įrodymai, taip pat 2012 m. sausio 9 d. baudžiamuoju įsakymu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad N. K. kartu su M. R. bei R. I. 2011 m. liepos 6 d. apie 23.00 val. ties Gegužių ir Korsako gatvių sankryža užpuolė gatve einančius E. Ž., D. K. ir G. K. ir juos sumušė.

N. K. veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, kadangi smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius jis kartu su bendrininkais atliko prie Gegužių ir Korsako gatvių sankryžos, t. y. viešoje vietoje, į kurią turi teisę patekti visi asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai; veiksmai buvo įžūlūs, nes fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius naudojo be jokios akivaizdžios priežasties, pašalinių (liudytojų V. A., T. P., I. A. ir N. B.) akivaizdoje. Visa tai leidžia spręsti, kad jis niekina elementarias moralės ir elgesio normas ir demonstruoja nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai. Dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiesiems buvo sukeltas fizinis skausmas, tuo pačiu sutrikdyta ir visuomenės rimtis bei tvarka, nes kaltinamojo veiksmai įvykio vietoje buvusiems asmenims sukėlė nejaukumo, baimės jausmą, juos šokiravo.

Byloje nustatyta, kad N. K., sulaikytas kaip vienas iš įtariamųjų dėl gal būt padarytos nusikalstamos veikos ir konvojuojamas policijos tarnybiniu automobiliu į policijos komisariatą, išplūdo įžeidžiančiais žodžiais tarnybines pareigas vykdantį policijos pareigūną A. S.. Nukentėjusiojo parodymais nustatyta, jog kaltinamasis įžeidžiančius žodžius vartojo ne abstrakčiai, reikšdamas pasipiktinimą dėl pernelyg stipriai, anot N. K., surakintų antrankiais rankų, o tiesiogiai taikė pareigūnui A. S., nepadorūs išsireiškimai jo atžvilgiu buvo išsakyti ne vieną kartą, o daugiau kartų, buvo intensyvūs ir truko tam tikrą laiką – kol buvo konvojuojamas tarnybiniu automobiliu iš sulaikymo vietos (netoli kavinės „D.“ duomenys neskelbtini ) į policijos komisariatą Tilžės g. 54. Šie veiksmai rodo, jog N. K. kryptingai siekė įžeisti, pažeminti savo pareigas atliekantį policijos pareigūną, t. y. veikė tiesiogine tyčia. N. K. veika yra nusikalstama ir teisingai kvalifikuota pagal BK 290 straipsnį.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

N. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris nusikalstamas veikas – du nesunkius nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą. Nusikalstamų veikų padarymo metu Lietuvoje buvo teistas 4 kartus (2 t., 3-8, 10-12, 18-86 b. l.), baustas administracine tvarka (2 t., 104-107 b. l. LITEKO duomenys), nedirbo (2 t., 110 b. l.), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendį (LITEKO duomenys). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo nenustatyta; atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl šios veikos laikytina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl policijos pareigūno įžeidimo ir dėl nesusijusio su bausme teismo sprendimo nevykdymo laikytina tai, kad N. K. prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamasis neneigė, kad sulaikymo metu buvo neblaivus; iš asmens blaivumo testo duomenų matyti, kad 2011 m. liepos 7 d. 3.39 val. alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,18 promilių girtumas (1 t., 93 b. l.). Teisiamajame posėdyje N. K. nurodė nemanąs, kad girtumas turėjo įtakos jo veiksmams (policijos pareigūno įžeidimui), kita vertus, pripažino, jog blaivus gal ir nebūtų įžeidęs tarnybines pareigas vykdančio policijos pareigūno. Dėl to teismas pripažįsta, kad N. K. neblaivumas turėjo įtakos BK 290 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymui ir pripažįsta tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Visą tai įvertinus, N. K., kaip 7 kartą teisiamam asmeniui, už kiekvieną iš įvykdytų veikų skiriamos griežčiausios sankcijose numatytos bausmių rūšys: už BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 290 straipsnyje numatytus nusikaltimus – laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkis (BK 61 str. 1, 2 d.); už BK 245 straipsnyje numatytą veiką – arešto bausmė, mažesnė už vidurkį (BK 49 str. 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje už atskiras veikas paskirtos bausmės bendrintinos taikant BK 63 straipsnyje numatytus bausmių dalinio sudėjimo ir apėmimo principus (BK 63 str. 2, 4 d., 5 d. 2 p., 6 d.), o subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme (BK 63 str. 4, 9 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

N. K. pripažinti kaltu, padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 245 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas, ir nuteisti:

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal BK 290 straipsnį – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal BK 245 straipsnį – areštu 25 (dvidešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies 2 punktu, skiriamas pagal BK 290 ir 245 straipsnius bausmes subendrinti apėmimo būdu, po to šiuo būdu subendrintą bausmę (laisvės atėmimą 8 mėn.) ir bausmę, skiriamą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2013 m. gegužės 22 d.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmę įskaityti N. K. laikinojo sulaikymo laiką – nuo 2011 m. liepos 7 d. 0.20 val. iki 2011 m. liepos 7 d. 14.00 val. (1 sulaikymo parą), prilyginant jį 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai, taip pat Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendžiu įskaitytą laiką (laikinąjį sulaikymą ir suėmimą nuo 2011 m. gegužės 12 d. iki 2011 m. birželio 28 d. ir nuo 2012 m. liepos 25 d. iki 2013 m. vasario 15 d.; pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nutartį atliktą arešto bausmės laiką), Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartimi, kuria patikslintas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendis, įskaitytą sulaikymo Norvegijoje laiką nuo 2012 m. gegužės 14 d. iki 2012 m. liepos 25 d., ir pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendį iš dalies atliktą bausmę – nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2013 m. gegužės 22 d.

Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos N. K. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, ir šią kardomąją priemonę taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.