- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- e2YT-35574-861/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29662-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. G., S. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų T. G. ir S. V. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjai kreipėsi į teismą ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvas V. G.. Po mirties paveldėjimo byla Lietuvoje nebuvo užvesta, šią aplinkybę patvirtina 2020-10-08 VĮ Registrų centras testamentų registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti ir tai, jog testamento V. G. sudaręs nebuvo. Vieninteliai V. G. įstatyminiai įpėdiniai yra vaikai. Pareiškėjai pažymėjo, kad jų tėvas gyveno (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) ir mirė, todėl mirusiojo dukra po tėvo mirties kreipėsi į notarą (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo, tačiau buvo informuota, jog (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla gali būti vedama ir paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas tik į turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuomet pareiškėja kreipėsi į paskutinės mirusiojo tėvo gyvenamosios vietos notaro biurą Lietuvoje, bet jai buvo pranešta, kad paskutinės mirusiojo tėvo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas nėra priskirtas konkrečiam notarui, tad siekiant užvesti paveldėjimo bylą, reikalinga patiems įpėdiniams rasti notarą, kuris sutiktų vesti paveldėjimo bylą. Pareiškėjai kreipėsi į Notarų rūmus ir buvo pakartotinai informuoti, kad palikimo atsiradimo vietos adresas nėra priskirtas jokiam notarui, todėl reikėtų gauti notaro, sutinkančio užvesti paveldėjimo bylą, žodinį sutikimą, kad jam ir būtų priskirta paveldėjimo byla. Gavęs tokį Notarų rūmų atsakymą, pareiškėjas kreipėsi į keletą notaro biurų Vilniuje, tačiau visur buvo atsisakyta užvesti paveldėjimo bylą, motyvuojant tuo, kad notarai turi daug darbo. Galiausiai Notarų rūmai paveldėjimo bylą pavedė vesti Vilniaus miesto 45 notaro biuro notarei Jurgai Kontutienei, tačiau tuo metu terminas palikimui po tėvo mirties priimti jau buvo praleistas. Pareiškėjai mano, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, be to, niekas nėra priėmęs palikimo po V. G. mirties.
Pareiškėjai prašė teismo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Suinteresuotas asmuo su pareikšimu sutiko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. G., po jo mirties paveldėjimo byla Lietuvoje nebuvo užvesta, testamento V. G. sudaręs nebuvo. Vieninteliai V. G. įstatyminiai įpėdiniai yra vaikai, t. y. pareiškėjai. V. G. gyveno (duomenys neskelbtini), kur ir mirė, todėl jo dukra kreipėsi į notarą (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo, tačiau buvo informuota, jog (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla gali būti vedama ir paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas tik į turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai kreipusis į paskutinės mirusiojo tėvo gyvenamosios vietos notaro biurą Lietuvoje, jai buvo pranešta, kad adresas nėra priskirtas konkrečiam notarui, tad siekiant užvesti paveldėjimo bylą, reikia patiems įpėdiniams rasti notarą, kuris sutiktų vesti paveldėjimo bylą. Kuomet Notarų rūmai paveldėjimo bylą pavedė vesti Vilniaus miesto 45 notaro biuro notarei Jurgai Kontutienei, terminas palikimui po tėvo mirties priimti jau buvo praleistas. Pareiškėjams žinoma, jog po tėvo V. G. mirties yra paveldėtinos piniginės lėšos, sukauptos pensijų fonduose pagal (duomenys neskelbtini) su U(duomenys neskelbtini) sudarytą pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat piniginės lėšos Lietuvoje esančių bankų sąskaitose bei V. G. IĮ, be to, pareiškėjai patvirtina, kad jų tėvas mirties dieną Lietuvoje neturėjo jokio nekilnojamojo turto.
Vadovaujantis CK 5.57 str. 1 d. nuostatomis, įstatymų nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjų pateiktas prašymas sudaro pagrindą atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą priimti palikimą. Pareiškėjai dėl objektyvių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, tačiau jie tai padarė ne dėl tyčios, o dėl susiklosčiusių aplinkybių ir užtrukusių formalių teisinių pagrindų mirusiajam gyvenant užsienyje. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pareiškėjai ėmėsi aktyvių veiksmų ir nedelsdami bandė įforminti paveldėjimo teisinius santykius. Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, jog pareiškėjai kreipėsi į notarą dėl palikimo po tėvo mirties priėmimo laiku, tačiau dėl to, kad palikimo atsiradimo vietai nebuvo priskirtas notaras, buvo atsisakyta užvesti paveldėjimo bylą. Notarų rūmai paveldėjimo bylą pavedė vesti konkrečiam notarui tik tuomet, kai terminas palikimui priimti jau buvo praleistas, tad teismas sutinka su pareiškėjų nuomone, kad pareiškėjai ne dėl savo kaltės neturėjo jokių galimybių priimti palikimo po tėvo mirties per nustatytą 3 mėnesių terminą. Pažymėtina ir tai, kad terminas priimti palikimą praleistas nežymiai, be to, pareiškėjų prašymui suinteresuotas asmuo neprieštaravo, o paveldėjimo teisės liudijimas iki šiol nėra išduotas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 291 str., 576 str. - 578 str., teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjams T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, (duomenys neskelbtini) mirus V. G., a. k. (duomenys neskelbtini)
Terminą pratęsti trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos.
Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.