- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-23
- Bylos Nr.
- 2-1163-339/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00905-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Liauzginienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- Adelei Stirbienei
- Advokatai
- Romanas Lupeika
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei Adelei Stirbienei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas vadovaudamasis LR CK 4.73 str. 1 d., 4.80 str. 2 d., prašo pagal UAB „Domidėja“ atidalinimo projektą Nr. D97-14-AP atidalinti iš bendrosios nuosavybės jam priklausančią ½ idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomoje namų valdoje, esančioje(duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad jam, A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šioje valdoje asmeninės nuosavybės teise priklauso: žemės sklypo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), dalis pažymėta plane indeksu B2 (774 m²) ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora (T) dalis, juosianti žemės sklypo B2 dalį; gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos: pirmo aukšto patalpos, projekto byloje pažymėtos indeksais: veranda (1-1-1) 4,38 m², san. mazgas (1-1-2) 4,09 m², kambarys svetainė (1-1-3) 50,09 m², virtuvė (1-1-4) 14,06 m², iš viso 72,62 m²; rūsio patalpos: sandėlis (R-1-1) 8,39 m², iš viso 8,39 m²; ūkinio pastato, unikalus Nr. 4400-0646-6918, patalpos: priepirtis (1-1-3) 11,33 m², san. mazgas (1-1-4) 5,35 m², pirtis (1-1-5) 5,21 m², garažas (1-1-2) 24 m², sandėlis (1-1-1) 16 m², iš viso 61,89 m²; o A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šioje valdoje asmeninės nuosavybės teise priklauso: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis pažymėta plane indeksu B1 (773 m²) ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora (T) dalis, juosianti žemės sklypo B1 dalį; gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos, projekto byloje pažymėtos indeksais: pirmo aukšto patalpa san. mazgas (1-2-2) 1,24 m²; pastogės (mansardos) patalpos koridorius (M-2-1) 6,39 m², san. mazgas (M-2-2) 4,16 m², kambarys (M-2-3) 19,04 m², san. mazgas (M-2-4) 1,58 m², kambarys-virtuvė-svetainė (M-2-5) 24,72 m²; rūsio patalpos: katilinė (R-2-1) 18,37 m², katilinė (R-2-3) 14,34 m², garažas (R-2-2) 22,97 m², iš viso 112,81 m², o jo ir A. S. patekimui į kiekvienam priklausančias patalpas bendram naudojimui lygiomis teisėmis paliekamos gyvenamojo namo patalpos: rūsyje koridorius (R-B-1) 3,35 m², koridorius (R-B-2) 11,05 m², virtuvė (R-B-3) 6,00 m², ir koridorius pirmame aukšte (1-B-1) 4,96 m², viso gyvenamajame name bendro naudojimo patalpų 25,36 m². Nurodė, kad jo santuoka su atsakove nutraukta Telšių rajono apylinkės teismo 2014-05-30 sprendimu, įsiteisėjusiu po Šiaulių apygardos teismo nutarties priėmimo. Ta pačia nutartimi santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas perduotas spręsti iš naujo pirmos instancijos teismui ir išspręstas Telšių rajono apylinkės teismo 2015-06-29 nutartimi, patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį. Šiuo metu jam ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį namų valdos, esančios(duomenys neskelbtini). Telšių rajono apylinkės teismo 2015-06-29 nutartimi nustatyta bendraturčių naudojimosi namų valda tvarka, pagal kurią jie realiai naudojasi žemės sklypu ir pastatais. Su atsakove taikiai susitarti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nepavyko. Nei atsakovė, nei jis negali tinkamai naudotis savo nuosavybe, nes teismo patvirtinta taikos sutartimi teismas neišsprendė dėl bendraturčių teisių ir pareigų namų valdos statinių inžinerinių tinklų (elektros, dujų, vandentiekio, šilumos sistemų) valdymo dalyje. Nutartimi teismas tik patvirtino šalių susitarimą bendradarbiauti ir duoti reikalingus sutikimus elektros, dujų, vandentiekio, šilumos pertvarkymui suformuojant atskirus įvadus ir/ar apskaitos mechanizmus, patirtus kaštus išvardintiems tikslams pasiekti savo naudojimosi daliai kiekvienam bendraturčių dengiant savarankiškai, taip pat bendro naudojimosi patalpose esančiais įrengimais naudotis bendrai, taip tik sudarydamas prielaidas bendraturčių susitarimui šioje dalyje ateityje. Nuo pat 2015-2016 m. šildymo sezono pradžios dėl techninių priežasčių (esamos sistemos konstrukcinių ypatumų) ir atsakovės nebendradarbiavimo jis negalėjo autonomiškai šildyti tik jam priklausančių gyvenamojo namo patalpų, tuo pačiu nešildydamas priklausančių atsakovei. 2015 m. spalio mėn. jis pasamdė santechniką, kuris nupjovė vamzdžius, atjungė nuo bendros šildymo sistemos ir jis pradėjo savo naudojamas patalpas šildyti atskirai. Atsakovė kreipėsi į policiją, jis buvo nubaustas už savavaldžiavimą pertvarkant gyvenamojo namo šildymo sistemą. Prieš 2015 m. Kalėdas atsakovė vėl prisijungė prie bendros sistemos, pradėjo šildyti visą namą dujomis, o jam pateikdavo sąskaitas už šildymą. Nuo 2015 m. Kalėdų jis su savo nauja šeima tame name nebegyvena. Planuoja jam tekusią valdą parduoti, o tam būtina spręsti dėl po ištuokos solidariomis likusių šalių skolinių prievolių modifikavimo. Jis siekia grąžinti savo paskolos dalį ir atlaisvinti savo nuosavybę nuo hipotekos, potencialūs pirkėjai kelia tokias sąlygas, nesutinka pirkti bendroje nuosavybėje perimant ir paskolą, nes tokiu atveju jam atidavus savo paskolos dalį, vis tiek ½ dalis jo naudojamo ūkinio pastato liktų įkeista bankui. Atsakovė savo neveikimu piktybiškai priešinasi jo planams, nesutinka atsidalinti bei nesprendžia dėl kreditorinių įsipareigojimų modifikavimo, neduoda sutikimų atsidalinti šilumos vamzdynų, neįleidžia į patalpas, neleidžia pasistatyti dujinio katilo, atidalinti vamzdyno šilumos vamzdyno, kurį vėl prijungė prie bendros sistemos. Užsienyje gyvenanti bei valda nesinaudojanti atsakovė jo 2016-03-03 siūlymą dėl atsidalijimo ignoravo, jai tekusią dalį valdos yra įgaliojimu patikėjusi dukrai, kuri joje gyvena, bet už mamą nieko nesprendžia. Atsakovė visais įmanomais būdais trukdo jam savo nuožiūra disponuoti turtu, taip pažeidžia jo savininko teises bei teisėtus interesus. Jo manymu, žemės sklypo atidalinimui nereikia naujo projekto, gali būti atidalinta pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2015-06-29 nutartimi patvirtintą bendraturčių taikos sutartimi nustatytą naudojimosi tvarką. UAB "Domidėja" parengė namų valdos patalpų atidalinimo projektą Nr. D97-14-AP, kurio pagrindas yra būtent teismo patvirtintas šalių susitarimas, todėl pripažintina, jog šiuo patalpų atidalinimo projektu yra optimaliai suderinami bendraturčių interesai, kiekvienam nuosavybėn atitenkančių žemės sklypo ir statinių plotai atitinka idealiąsias dalis bendroje nuosavybėje, suformuotos valdos yra įmanomai maksimaliai izoliuotos ir lygiavertės funkciniu bei vertiniu aspektais, išsprendžiama ir dėl neišvengiamų bendro naudojimo, įskaitant inžinerinius tinklus bei komunikacijas, objektų. Šiuo metu nėra būtinumo teisme spręsti dėl vandentiekio bei kanalizacijos tinklų atidalinimo, kadangi ginčo dėl jų nėra. UAB „Lineta“ 2015 m. yra paruošusi gyvenamo namo dalies dujofikavimo projektą, pagal kurį galima atskirti šildymo sistemas. Atsakovė davė sutikimą įrengti dujotiekį. Pagal minėtą projektą dujų katilą įrengtų savo patalpose, žymimose indeksu R-1-1. Pagal dujofikavimo projektą naujas dujų katilas bus pajungtas į atskirą šildymo sistemą.
Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atidalinti gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo statinių dalis ieškovas prašo pagal UAB „Domidėja" paruoštą atidalijimo projektą D97-4-AP. Pagal šį projektą šalių asmeninėn nuosavybėn turėtų atitekti iš esmės tos pačios talpos, kurios naudojimuisi paskirtos teismo patvirtinta taikos sutartimi. Pagal šį projektą visas ūkinis pastatas atitenka asmeninėn ieškovo nuosavybėn, kiemo statinių dalies (tvoros) dalis atidalijama, dalis lieka bendram naudojimui, šulinys lieka bendram naudojimui. Ieškinio reikalavime visiškai nenurodyta, kad šulinys paliekamas bendram naudojimui. Atidalijimo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad dėl vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektros energijos ir dujų tiekimo atidalijimo (sistemų rekonstrukcijos) turės būti rengiami atskiri projektai. Ieškovas ketina jam priklausančią namų valdos dalį parduoti, grąžinti bankui savo skolos dalį bei nuo hipotekos atlaisvinti jam priklausančią turto dalį, tačiau, net ir atidalijus šalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovas savo nuosavybės dalį nuo hipotekos atlaisvinti negalės iki visos banko paskolos grąžinimo. Ji ir jos namų valdoje gyvenantys vaikai neturi finansinių galimybių iš karto kartu su ieškovu padengti savo paskolos dalį. Šalių prievolė pagal 2006-06-08 AB SEB bankas kreditavimo sutartį yra ne dalinė, o solidari, o jos įvykdymas užtikrintas viso šalių namų valdoje esančio turto hipoteka. Ieškovas savavališkai buvo nupjovęs bendros gyvenamojo namo šildymo sistemos vamzdžius ir taip atjungė šildymą jai priklausančiose patalpose. Už savavaldžiavimą ieškovui Administracinės komisijos prie Telšių rajono savivaldybės tarybos 2015-10-28 nutarimu skirta nuobauda, kuri palikta galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2016-01-25 nutartimi. Jos manymu, ieškovo siūlymas atidalinti bendrąja daline nuosavybe teise priklausantį žemės sklypą pagal planą, kuriuo nustatyta naudojimosi tvarka ir dalis sklypo yra naudojama bendrai nėra galimas, nes neatitinka norminių aktų reikalavimų. Atidalinti šalims bendrąja daline nuosavybės teise priklausančias gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kitų statinių dalis pagal UAB „Domidėja" parengtą atidalijimo projektą negalima dėl jo nepilnumo ir neišsamumo. Atidalijant pastatus ir statinius negali likti bendro naudojimo inžinerinių tinklų. Pagal ieškovo pasiūlymą atidalijant patalpas liks neatidalinti inžineriniai tinklai (vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, elektros energijos ir dujų tiekimo bei šildymo sistema), dėl kurių naudojimo ieškovo teigimu ir yra nesutariama. Be šių inžinerinių tinklų atidalijimo projektų ir lėšų, reikalingų tokiam atidalijimui, paskaičiavimo, šių lėšų paskirstymo atidalijamiems bendraturčiams numatymo, negalima spręsti, ar atidalijant turtą natūra šalims neteks neproporcingai didelės išlaidos. Ji neprieštarautų atskirų inžinerinių tinklų atidalijimui, tačiau tai turi būti daroma pagal projektą ir numatant kaip bus paskirstomos šiam tikslui panaudotos lėšos. Tik išsprendus inžinerinių tinklų atidalijimo klausimus yra galimas pastato ir ūkinio pastato ir kitų statinių atidalijimo klausimo sprendimas. Pagal patvirtintą naudojimosi turtu tvarką, ieškovui yra paskirtas naudotis vertingesnis namo pirmas aukštas, o jai mažiau vertingos antrojo aukšto patalpos, ieškovui paskirtas didesnės vertės visas ūkinis pastatas, kurio vertės nekompensuoja atsakovei paskirta naudotis didesnė rūsio dalis. Sprendžiant pastatų atidalijimo klausimą turi būti atsižvelgta ir į šias aplinkybes. Ji neturi lėšų, kad galėtų išpirkti ieškovui priklausančią bendro turto dalį ar skirti neproporcingai dideles sumas, lyginant su atidalijamo turto verte, ieškovo siūlomų atidalijimo projektų įgyvendinimui. Ieškovas yra jai skolingas už suvartotas dujas. Sutiktų, kad ieškovas savo lėšomis, iš bendro įvado įrengtų atskiras šildymo sistemas. 2015-12-10 ji yra davusi atsakovui sutikimą įrengti dujotiekį jai su ieškovui bendrai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tačiau išreiškė dvi pastabas dėl dujotiekio įrengimo: 1) nesutiko, kad dujinis katilas būtų įrengtas bendro naudojimo patalpose; 2) name esantis dujų katilas teismo sprendimu yra priteistas jai, šildymo sistemos neatskirtos, todėl nesutinka, kad naujas dujinis katilas būtų jungiamas į tą pačią šildymo sistemą, nes yra pajungtas jos katilas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas nurodė, kad teismo nutartimi buvo patvirtinta šalims bendrai priklausančių patalpų naudojimosi tvarka, kurią ieškovas tiesiog perkėlė į ieškinį, bet reiškia reikalavimus dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovo pareikšti reikalavimai prieštarauja įstatymams. Visų pirma, žemės sklypo atidalijimui reikalingas projektas, tai būtina atlikti įgyvendinus teisės aktuose numatytus formalumus. Šiuo atveju jokio projekto, atitinkančio LR Žemės įstatymo, LR Teritorijų planavimo įstatymo ir kt. nuostatas, nėra paruošta. Pagal iki šiol patvirtintą naudojimosi tvarką gyvenamajame name atsakovei tenka didesnis plotas, ieškovui mažesni plotas. Norint natūra atidalinti gyvenamojo namo patalpas būtina paruošti LR Statybos įstatymo, Statybos techninių reglamentų reikalavimus atitinkančius projektus. Šildymo sistema, vandentiekio sistema, elektros instaliacijos yra įrengtos bendrose patalpose, prie ieškinio nepateikti jų atidalijimo projektai. Ūkinį pastatą ieškovas nori prisiteisti sau asmeninės nuosavybės teise, tačiau žemės sklypas, ant kurio stovi ūkinis pastatas, yra bendras. Dėl kitų bendra daline nuosavybe priklausančių objektų ieškovas iš viso nepasisakė. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės reikalauja didelių investicijų, tačiau ieškovas nepateikė sąmatų, nenurodė, kas tas investicijas turėtų padengti. Ieškinys yra nepagrįstas, todėl neturėtų būti tenkinamas. Prašo ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtą, o iš ieškovo atsakovei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Trečiojo asmens atstovas dėl ieškinio prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog visa namų valda yra įkeista AB SEB bankui paskolos grąžinimo užtikrinimui. Nėra skirtumo, ar šalys naudosis namų valda bendrai, ar atsidalins iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes nuo to nepasikeis šalių įsipareigojimai bankui. Su ieškovu nebuvo pokalbio dėl kredito sutarties sąlygų modifikavimo, nes tam reikalingas visų kredito sutarties šalių susitarimas. Negali būti, kad bankas su ieškovu sudarys susitarimą ir šalių solidari prievolė bankui, ieškovui grąžinus dalį kredito, taps tik asmenine atsakovės prievole be atsakovės sutikimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis šalims priklauso po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (7-11 b. l.).
Telšių rajono apylinkės teismo 2015-06-29 nutartimi civilinėje byloje dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos. Taikos sutartimi A. S. naudojimuisi priskirta žemės sklypo dalis, pažymėta plane indeksu B1 (773 m²), bendrai naudosis dalimi, pažymėta indeksu B (222 m²); A. S. naudojimuisi priskiriama žemės sklypo dalis, pažymėta plane indeksu B2 (774 m²), bendrai naudosis dalimi pažymėta indeksu B (222 m²); A. S. ir A.S. bendram naudojimui priskiriamas kiemo statinys - šulinys (K); A. S. naudojimusi priskiriamas kiemo statinys – tvora (T) žemės sklypo dalyje, juosiančioje žemės sklypo dalį pažymėtą plane indeksu B1 (773 m²); A. S. naudojimuisi priskiriamas kiemo statinys, – tvora (T) žemės sklypo dalyje, juosiančioje žemės sklypo dalį pažymėtą plane indeksu B2 (774 m²); A. S. ir A. S. bendram naudojimusi priskiriama tvoros dalis, juosianti žemės sklypo dalį pažymėtą indeksu B (222 m²); A. S. naudojimuisi priskiriamos gyvenamojo namo patalpos: 1) pastogės (mansardos) patalpos kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais: koridorius (1-6) 6,39 m²; san. mazgas (1-7) 4,16 m; kambarys (1-8) 19,04 m; san. mazgas (1-9) 1,58 m², kambarys (1-10) 24,72 m², palėpė, 2) pirmo aukšto patalpos san. mazgas (1-5) 1,24 m², 3) rūsio patalpos katilinė (R-5) 18,37 m²; rūsys R-6 14,34 m², garažas (R-4) 22,97 m²; A. S. naudojimuisi priskiriamos gyvenamojo namo patalpos: 1) pirmo aukšto patalpos kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais: veranda (1-1) 8,69 m²; kambarys – svetainė (1-2) 50,09 m²; virtuvė (1-3) 14,06 m², 2) rūsio patalpos: sandėlis (R-7) 8,39 m², terasa 0,8 m²; A. S. ir A. S. bendram naudojimui priskiriamos: rūsio patalpos: koridorius (R-1) 3,35 m²; koridorius (R-2) 11,05 m²; virtuvė (R-3) 6,00 m²; pirmo aukšto patalpos (1-4) 4,96 m²; A. S. naudojimusi priskiriamos pastato – ūkinio pastato patalpos: priepirtis 11,33 m², san. mazgas 5,35 m², pirtis 5,21 m²; garažas 24,00 m², sandėlis 16 m², palėpė. A. S. naudosis malkine (pastoge), esančia palei šuns voljerą keliuko kryptimi. A. S. naudosis malkine (pastoge), esančia palei ūkinio pastato sieną. Taip pat šalys sutaria bendradarbiauti ir duoti reikalingus sutikimus elektros, dujų, vandentiekio, šilumos pertvarkymui suformuojant atskirus įvadus ir/ar apskaitos mechanizmus. Šalys susitaria, kad patirtus kaštus išvardintiems tikslams pasiekti savo naudojimosi daliai kiekvienas bendraturčių dengia savarankiškai. Šalys susitaria, kad bendro naudojimosi patalpose esančiais įrengimais naudosis bendrai (pvz. vandens hidroforas) (12-15 b. l.).
Ieškovas 2015-11-25 atsakovei pateikė pasiūlymą dėl turto atsidalijimo, kuriame nurodė, kad ketina parduoti jam priklausančią ½ dalį turto, todėl siūlo bendraturtei šalių sutarimu atsidalinti jiems priklausančias turto dalis. 2016-03-03 ieškovas raštu atsakovei pateikė pasiūlymą, kuriame nurodė, kad negali autonomiškai šildyti tik jam priklausančių patalpų, todėl siūlo pateikti raštu pasiūlymus dėl namų valdos statinių, inžinerinių tinklų valdymo.
UAB „Domidėja“ yra parengusi gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), atidalinimo projektą (20 b. l.).
UAB „Ramunsa“ pažymoje nurodyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrą šildymo sistemą galima atidalinti į dvi atskiras šildymo sistemas, panaudojant bendrus šildymo sistemos vamzdynus (57 b. l.).
UAB „Lineta“ yra parengusi gyvenamojo namo dalies, priklausančios A. S., esančios (duomenys neskelbtini), dujofikavimo projektą (69 b. l.)
CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu bendraturčiu. CK 4.80 str. 2 d. nustatyti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdai – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis Nr. 3K-3-260/2009).
Dėl žemės sklypo atidalijimo
Ieškovas prašo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais atidalinti natūra pagal UAB „Domidėja“ paruoštą atidalinimo projektą Nr. D97-14-AP. Pateiktas projektas apima gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), atidalijimą, tačiau juo neprojektuojami sklypo sutvarkymo ir inžinerinių sistemų sprendimai. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,1991 ha ploto, ant kurio yra pastatyti norimi atidalinti statiniai. Teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (LR Žemės įstatymo 2 str. 15 d.). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Toks projektas rengiamas LR Žemės įstatymo 40 str. nustatyta tvarka, Teritorijų planavimo įstatyme bei LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka. LR Žemės įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas tuo atveju, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami. Detaliai projekto rengimo procedūrą, reikalavimus projektui nustato Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. Šių taisyklių 2.1 p. numatyta, kad projektas rengiamas, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, 4 p. detalizuojami projekto rengimo metu atliekami veiksmai, nurodoma, jog pertvarkomi žemės sklypai atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuojant atskirus žemės sklypus (4.2.2 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra suformavęs praktiką, jog žemės sklypai gali būti atidalinti tik laikantis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-08 nutartis Nr. 3K-3-101/2006). Šiuo atveju šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pertvarkymo/atidalijimo projektas nėra parengtas, ieškovas nurodė, kad toks projektas nėra reikalingas. Ieškovo reikalavimas atidalinti žemės sklypą pagal teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygose numatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką visiškai neatitinka imperatyvių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, susijusių su žemės sklypų atidalijimu. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, ieškinio dalis dėl žemės sklypo atidalijimo atmestina.
Dėl gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kitų statinių atidalijimo
Pagal LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. nekilnojamieji daiktai formuojami: suformuojant naują daiktą; padalijant nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą; atidalijant nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamus daiktus; sujungiant kelis nekilnojamus daiktus į vieną nekilnojamąjį daiktą. Pagal LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 3 d. statiniai formuojami LR Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų, nustatytų priklausomai nuo statinio tipo. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis Nr. 3K-3-260/2009). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. Pagal ieškovo pateiktą UAB „Domidėja“ paruoštą atidalinimo projektą Nr. D97-14-AP, atidalijus gyvenamąjį namą, ieškovui atitektų gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpos: veranda (1-1-1) 4,38 m², san. mazgas (1-1-2) 4,09 m², kambarys svetainė (1-1-3) 50,09 m², virtuvė (1-1-4) 14,06 m², iš viso 72,62 m² bei rūsio patalpos: sandėlis (R-1-1) 8,39 m², iš viso 8,39 m². Atsakovei atitektų gyvenamojo namo patalpos: pirmo aukšto patalpa san. mazgas (1-2-2) 1,24 m²; pastogės (mansardos) patalpos koridorius (M-2-1) 6,39 m², san. mazgas (M-2-2) 4,16 m², kambarys (M-2-3) 19,04 m², san. mazgas (M-2-4) 1,58 m², kambarys-virtuvė-svetainė (M-2-5) 24,72 m² bei rūsio patalpos: katilinė (R-2-1) 18,37 m², katilinė (R-2-3) 14,34 m², garažas (R-2-2). Šiomis nurodytomis patalpomis iki šiol šalys naudojosi pagal nustatytą naudojimosi tvarką. Prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jei tai objektyviai ir techniškai įmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis Nr. 3K-3-476/2009). Iš ieškovo siūlomos atidalinimo tvarkos matyti, kad ieškovui tektų gyvenamojo namo patalpų 81,01 m² plotas, o atsakovei tektų gyvenamojo namo 112,81 m² plotas. Akivaizdu, jog toks atitenkančių plotų santykis visiškai neatitinka bendraturčių bendrojoje dalinėje nuosavybėje turimų idealiųjų dalių, taip yra pažeidžiamas vienas esminių - adekvatumo kriterijus. Pagal ieškovo siūlomą atidalijimo būdą, gyvenamajame name liktų ir bendro naudojimo patalpos: rūsyje koridorius (R-B-1) 3,35 m², koridorius (R-B-2) 11,05 m², virtuvė (R-B-3) 6,00 m², ir koridorius pirmame aukšte (1-B-1) 4,96 m². Atidalijant daiktą natūra pagal šalių sutartą arba teismo patvirtintą atidalijimo variantą, atskiriamos, atribojamos bendro daikto dalys. Geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, todėl būtent tokio atidalijimo turi būti siekiama teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-11 nutartis Nr. 3K-7-466/2008). Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-04 nutartis Nr. 3K-3-485/2005). Atidalijimu turi būti užtikrintas tokio turto naudojimo racionalumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-18 nutartis Nr. 3K-3-166/2007). Šiuo atveju šalių tarpusavio santykiai yra komplikuoti, bendro naudojimosi patalpų buvimas nesudarytų galimybių geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, todėl toks padalinimo būdas, kuomet vienai iš šalių atitenka žymiai didesnis patalpų plotas, tačiau lieka ir bendrai naudojamos gana didelio ploto patalpos, teismo vertinimu nėra optimalus atidalijimo variantas, geriausiai užtikrinantis bendraturčių teises.
Gyvenamajame name yra bendros vandentiekio, nuotekų šalinimo, elektros energijos tiekimo, šildymo sistemos. Ieškovo pateiktame projekte nurodoma, kad bendro naudojimo rūsio patalpoje R-B-3 numatoma įrengti komunalinio vandentiekio vandens sąnaudų apskaitos mazgus, tačiau tam reikalingas atskiras projektas. Taip pat atskiras projektas yra reikalingas vandentiekio sistemos iš šulinio į atskiras atšakas įrengimui. Ieškovas tokių vandentiekio atidalinimui būtinų projektų nepateikė. Nuotekų šalinimo sistemą planuojama atidalinti papildomą nuotekų šalinimo sistemą išvedant iš papildomai atsiradusios patalpos pirmame aukšte (san. mazgo). Atskirus elektros sąnaudų apskaitos skaitiklius numatoma įrengti bendro naudojimo pirmo aukšto patalpoje 1-B-1. Vidaus dujotiekio įrengimui UAB „Lineta“ parengė techninį darbo projektą, pagal kurį projektuojami vidaus dujotiekio tinklai, naudojami patalpų šildymui ir karšto vandens ruošimui, numatomas dujinis šildymo katilas. Atsakovė 2015-12-10 pasirašė sutikimą, jog ieškovas įsirengtų dujotiekį jiems bendrai nuosavybės teise priklausančioje valdoje, tačiau su dviejomis pastabomis: 1) nesutiko, kad dujinis katilas būtų įrengtas bendro naudojimo patalpose; 2) name esantis dujų katilas teismo sprendimu yra priteistas jai, šildymo sistemos neatskirtos, todėl nesutinka, kad naujas dujinis katilas būtų jungiamas į tą pačią šildymo sistemą, nes yra pajungtas jos katilas. Iš ieškovo paaiškinimų ir parengto dujotiekio projekto matyti, kad atsakovės pastabų, įgyvendinant šį projektą, būtų paisoma. Pagal minėtą projektą dujų katilas būtų įrengtas ieškovo patalpose R-1-1 ir jis būtų pajungtas į atskirą šildymo sistemą. Pateiktas dujotiekio projektas atitinka įstatymų reikalavimus ir galėtų būti įgyvendintas, jei kiti su gyvenamojo namo atidalinimu susiję projektai būtų tinkamai parengti. Ieškovas nepagrindė realių atskirų vandentiekio, nuotekų šalinimo, elektros energijos tiekimo sistemų įgyvendinimo galimybių, nenurodė šiems darbams atlikti reikalingų lėšų sumų, jų finansavimo šaltinių. Ieškovo teigimu, šiuo metu nėra būtinybės atskirti vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemų, tačiau, iš bylos medžiagos matyti, jog šalys konfliktuoja, nesuderina savo pozicijų, todėl, sprendžiant dėl gyvenamojo namo atidalijimo, ginčą tikslinga išspręsti iš esmės, sprendžiant klausimą ir dėl inžinerinių sistemų atidalijimo. Be to, be inžinerinių tinklų atidalijimo projektų ir lėšų, reikalingų tokiam atidalijimui, paskaičiavimo, šių lėšų paskirstymo bendraturčiams, negalima spręsti, ar atidalijant turtą natūra šalims neteks neproporcingai didelės išlaidos, kas prilyginama LR CK 4.80 str. 2 d. nurodytai neproporcingai žalai atidalijamam turtui. Atsakovė su ieškiniu visiškai nesutinka, mano, jog ieškovo tikslas yra ne atidalinti inžinerines komunikacijas ir pastatus, kad būtų galima tinkamai naudotis jam priklausančia turto dalimi, o siekis kuo brangiau parduoti savo turimą turto dalį. Iš trečiojo asmens AB SEB banko atstovo paaiškinimų matyti, jog visa namų valda yra įkeista bankui paskolos grąžinimo užtikrinimui ir šalių įsipareigojimai bankui nepriklauso nuo to, ar bendroji dalinė nuosavybė bus atidalinta, ar ne. Visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebūtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai (LR CK 1.5, 1.137 str.). Remiantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, kad bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl atidalijimo. Tai reiškia, kad daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-08 nutartis Nr. 3K-3-780/2003). Atidalinus ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas siekia, kad jam atitektų visos ūkinio pastato patalpos: priepirtis (1-1-3) 11,33 m², san. mazgas (1-1-4) 5,35 m², pirtis (1-1-5) 5,21 m², garažas (1-1-2) 24 m², sandėlis (1-1-1) 16 m², iš viso 61,89 m². Toks siūlomas atidalijimo būdas apskritai paneigia visas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nuostatas ir kriterijus. Atsakovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis ūkinio pastato, tačiau po atidalijimo ji šios dalies netektų, jokios kompensavimo sistemos ieškovas nenurodė ir nepasiūlė. Ieškinyje iš viso neaptartas šulinio (K) atidalijimo klausimas, tvoros (T) atidalijimas susijęs su žemės sklypo atidalijimu. Ieškovo suformuoti reikalavimai dėl gyvenamojo namo, ūkinio pastato atidalinimo yra nepagrįsti, jų išpildymas neatitinka teisės aktų reikalavimų, pateiktas atidalijimo variantas nesudaro galimybių geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, tikslinti ieškinio reikalavimus ieškovas atsisakė. Pasiūlytas ūkinio pastato atidalijimo variantas akivaizdžiai pažeidžia bendraturtės A. S. interesus. Dėl šių priežasčių ši ieškinio dalis taip pat atmestina.
Atsakovė patyrė 900 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą (60-62 b. l.). Detalizuotoje pažymoje nurodytas užmokestis advokatui atitinka rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, todėl atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovei priteistinos 900 Eur bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 98 str. 1 d.). Iš ieškovo priteistinos valstybei 3,87 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas 900 Eur (devynis šimtus Eur).
Iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei 3,87 Eur (tris Eur 87 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.