- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-10
- Bylos Nr.
- 1S-200-317/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- L. G.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Evaldo Gražio, nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo L. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 93-976 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. G.“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. G., gimęs (duomenys neskelbtini) nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą - 12 metų 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2007 m. sausio 15 d., bausmės pabaiga – 2019 m. liepos 15 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas, dienai – 3 metai 7 mėnesiai 19 dienų.
Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal „OASys“ metodiką, padarė išvadą, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia tikėtis nenusikalstamo jo elgesio ateityje.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 93-976 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos L. G., konstatuodamas, kad nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra žymi ir pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, L. G. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, nuteistasis taip pat prašo atidėti likusios neatliktos bausmės dalies vykdymą, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir/ar pareigas. Skunde nurodo, kad jo elgesys pataisos įstaigoje, nusikalstamo elgesio rizika, socialinės reabilitacijos plano priemonių vykdymas, socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais, o taip pat tai, kad jis bausmę šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pataisos namuose dirba nuo 2009 metų, laisvėje turės gyvenamąją vietą ir kreipsis į darbo biržą dėl darbo paieškos įrodo, jog jis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesys, mąstymas ir gyvenimo stilius atitinka pataisos namų administracijos sukurtas pavyzdingo nuteistojo elgesio taisykles bei laukiamą rezultatą ir tai sudaro pagrindą tenkinti jo skundą. Teigia, kad vidaus tvarkos taisykles pažeidė bausmės atlikimo pradžioje. Be to, anot nuteistojo, tai, kad per devynerius laisvės atėmimo metus padarė tris drausmės pažeidimus, nerodo, kad jis linkęs į nusikalstamą elgesį. O gauti net septyni paskatinimai patvirtina, kad jo elgesys gerėja tiek gyvenimo stiliumi, tiek mąstymu. Nuteistasis akcentuoja, kad per visą gyvenimą įpratęs dirbti, jis ir patyręs širdies infarktą bei susirgęs cukriniu diabetu, vis tiek neatsisako dirbti pataisos namuose. Teigia, kad ir priteistą civilinį ieškinį yra atlyginęs, kas neabejotinai vertintina kaip reikšmingas požymis mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Kita vertus, nuteistajam neaišku kaip jam dar labiau mažinti nusikalstamo elgesio riziką, jeigu jo rizika ir taip jau žema ir dar mažėjanti.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. G. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leido Komisijai svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nors 2015 m. spalio 28 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad L. G. priklauso žemos rizikos grupei (24 balai), vis dėlto, net ir šiuo atveju turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Nuteistasis skunde nurodo, kad iš esmės pataisos namuose jis elgiasi pavyzdingai, kas sudaro pagrindą tikėtis nenusikalstamo jo elgesio ir ateityje. Tačiau aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, bei leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.
Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis iš tiesų savo elgesį koreguoja teigiama linkme, jo elgesys gerėja, ką patvirtina Komisijos nutarime ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, L. G. bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, t. y. tris kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, už ką vieną kartą baustas drausmine tvarka. Be to, nors jis per visą devynerių metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką skatintas septynis kartus, tačiau paskutinį kartą – tik 2011 m. gruodžio 30 d., t. y. pastaruosius ketverius metus jo elgesys nebuvo tiek pavyzdingas, kad pataisos įstaigos administracija galėtų ir norėtų jį paskatinti. Pažymėtina ir tai, kad L. G. yra nuteistas už smurtinio nusikaltimo padarymą, o socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad jis turi nuolatinių pykčio proveržių patirtį, vis dar nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos nusikalstamumui. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis siektų šį kriminogeninį veiksnį šalinti konstruktyviu būdu, pavyzdžiui, dalyvaujant smurtinio elgesio pataisos programose. Juolab, kad, užuot stengęsis jį pašalinti, pats nuteistasis neigia šio kriminogeninio veiksnio egzistavimą apskritai. Taigi, toks nuteistojo požiūris į pasitaisymo procesą rodo, kad jis dar nėra pasiruošęs integruotis į visuomenę taip, kad nekeltų jai pavojaus.
Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis nėra pakankamai nuoširdus ir yra linkęs šiek tiek manipuliuoti, siekdamas jam palankaus sprendimo. Skunde L. G. nurodo, kad jis 2013 metais patyrė širdies infarktą, susirgo cukriniu diabetu, tačiau net ir įgijęs teisę dėl sveikatos būklės nedirbti, jis, būdamas įpratęs visą gyvenimą dirbti, ir toliau tęsia darbą pataisos namuose. Visgi, iš Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atmestas L. G. apeliacinis skundas, matyti, kad jau tuo metu jis sirgo cukriniu diabetu, be to, nuo 1994 metų jis legaliai dirbo tik labai trumpai, o paskutiniu laiku, iki nusikaltimo padarymo, faktiškai pragyvendavo iš naminės degtinės pardavinėjimo. Taigi, nuteistojo skundo argumentai dėl itin teigiamos jo darbinės motyvacijos, šiuo atveju laikytini prieštaringais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, švelninti L. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas jau šiuo metu, taikant jam lygtinį paleidimą, net ir atsižvelgiant į pamažu gerėjantį jo elgesį, nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.
Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka ne visas faktines aplinkybes, motyvams trūksta logiškumo, o pateiktos rekomendacijos dėl nuteistajam auklėjamojo poveikio ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų nustatymo, apskritai nemotyvuotos. Pirmiausia neaišku, kokiais duomenimis remdamasi Komisija nurodo, kad nuteistasis laisvėje dirbo įvairius darbus statybų srityje, kai tuo tarpu SODROS duomenų bazėje esanti informacija patvirtina, jog jis labai trumpais laikotarpiais yra dirbęs muziejuje, mokykloje, ligoninėje, seniūnijoje, šiek tiek pagal patentą. Be to, Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis negrįžta gyventi į tą vietovę, kur gyvena buvusi auka, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad auka jau nurodytoje vietovėje nebegali gyventi, nes nuteistasis ją nužudė. Tokie Komisijos teiginiai ne tik neteisingi, bet ir nekorektiški.
Pažymėtina ir tai, kad BVK 164 straipsnio 3 dalis įpareigoja Komisiją nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pateikti motyvuotas rekomendacijas teismui dėl lygtinai paleidžiamam iš pataisos įstaigos nuteistajam auklėjamojo poveikio ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų nustatymo, laiko, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti, ir (ar) intensyvios priežiūros nustatymo. Tačiau šiuo atveju nutarime yra tik išvardintos kelios BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio pareigos, tačiau nemotyvuota, kodėl būtent šias priemones parinko Komisija ir kaip jos susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka ne visas faktines aplinkybes, o pats nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų tikėtis, kad L. G. ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartis paliktina nepakeista.
Skunde nuteistasis nepagrįstai prašo atidėti likusios neatliktos bausmės dalies vykdymą, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemones ir/ar pareigas. Aukštesnysis teismas pastebi, kad nuo 2015 m. kovo 24 d. galiojančioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje yra nustatyta, kad atidėti paskirtos bausmės vykdymą galima tik asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Kadangi L. G. šiuo atveju nuteistas 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme už labai sunkų nusikaltimą, BK 75 straipsnio 1 dalies nuostata jo atžvilgiu negali būti taikoma.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo L. G. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.