- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-05
- Bylos Nr.
- eI2-3091-484/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05167-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- A. I.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.3.1Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
- 55.1.1Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. I. (A. I.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. liepos 23 d. sprendimą Nr.24S172634 „Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, skunde teigia, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnyje nustatytų principų ir skundžiamas Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis (VAĮ 10 straipsnis).
Pareiškėjas pripažįsta, kad Migracijos departamentas 2024 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą Nr.24S149639 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“, kuriuo uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Tačiau pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamento 2024 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 24S149639 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“ jis apskundė teismui, todėl Migracijos departamentas neturėjo teisėto pagrindo ginčijamame Sprendime remtis neįsiteisėjusiu Migracijos departamento sprendimu.
Šalies argumentai
Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduodamas, jeigu jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti neišduotas.
Atsakovas atsiliepime pažymi, kad Migracijos departamento 2024 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 24S149639 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“ pareiškėjas įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Todėl, anot atsakovo, Migracijos departamentas, remdamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagrįstai pareiškėjui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsakovas atsiliepime pažymi, kad pareiškėjas Migracijos departamento 2024 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 24S149639 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“ apskundė teismui. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, jog Migracijos departamentas atsisakė priimti pareiškėjo dokumentus. Nurodo, kad Migracijos departamentas, gavęs pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, prašymą priėmė, jį išnagrinėjo ir priėmė ginčijamą Sprendimą. Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje prašė darbo pagrindu, o ne humanitariniais pagrindais.
Atsakovo vertinimu, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, Sprendime pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Anot atsakovo, ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymą, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Atsakovo tvirtinimu, nagrinėjamu atveju Sprendimui priimti pakako duomenų, gautų iš oficialių institucijų informacinių sistemų. Pažymi, kad galiojantys teisės aktai nenumato Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų. Nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, pažeidė gero administravimo principą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. liepos 23 d. sprendimo Nr.24S172634 „Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, ketindamas įsidarbinti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) pagal profesiją, kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas, t. y. suvirintoju dujomis ir elektra, 2023 m. gruodžio 1 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėjas kartu su prašymu Migracijos departamentui pateikė Bendrovės 2023 m. gruodžio 1 d. tarpininkavimo raštą Nr. 20231201-230322 (toliau – Tarpininkavimo raštas), kuriuo Bendrovė įsipareigojo įdarbinti pareiškėją suvirintoju dujomis ir elektra, bei jam darbo sutarties laikotarpiu mokėti 1 200 Eur dydžio mėnesinį darbo užmokestį.
Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 4 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą
laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Leidimas), galiojantis iki 2025 m. rugpjūčio 16 d., pareiškėjui išduotas 2023 m. rugpjūčio 16 d. Leidimas užsieniečiui įteiktas 2023 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini) per Migracijos departamento išorės paslaugų teikėją.
Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 24S94883 ,,Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“ panaikinto pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. rugpjūčio 16 d., nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės ir pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, o taip pat su pareiškėju nutraukta darbo sutartis, t. y. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindais.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, Taisyklių 15 punktu, Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 14 punktais, 2024 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 24S149639 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2024 m. liepos 23 d. priėmė sprendimą Nr. 24S172634 „Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“, kuriuo nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą (pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2027 m. birželio 18 d.).
Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Įstatymo nuostatos. Įstatymo 26 straipsnyje (2006 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. X-924 redakcija) nurodyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1442 redakcija); 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija); 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija); 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija).
Įstatymo 35 straipsnio, kuriame yra įtvirtinti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.
Taigi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Migracijos departamento 2024 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 24S149639 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“ yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.
Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento 2024 m. birželio 19 d. sprendimu Nr.24S149639 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“, su skundu kreipėsi į Regionų administracinį teismą, kuris išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimas įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 26 d. Byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra.
Nurodyti duomenys leidžia teismui teigti, kad Migracijos departamento 2024 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 24S149639 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“ teisėtumas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį, sprendimo ir nutarties privalomumas neatima iš suinteresuotų asmenų teisės kreiptis į teismą, kad būtų apgintos teisės ir įstatymų saugomi interesai, dėl kurių ginčas nėra teismo išnagrinėtas ir išspręstas.
ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Taigi aplinkybė, kad pareiškėjas įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, yra neginčijamai nustatyta ir šioje byloje negali būti kvestionuojama. Ši faktinė aplinkybė Migracijos departamentui sudarė teisėtą pagrindą atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.
Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo, pareiškėjui anksčiau nebuvo išduotos Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos. Pareiškėjui 2023 m. rugpjūčio 16 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Migracijos departamento 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 24S94883 panaikintas ir negalioja nuo 2024 m. balandžio 30 d. Migracijos departamento Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas darbo santykių nei su vienu Lietuvos Respublikoje registruotu darbdaviu neturėjo. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose duomenų nėra.
Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad panaikinti ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo remiantis skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis). Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmetamas, jis neįgijo teisės į išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. I. (A. I.) skundą atmesti.
Pareiškėjo A. I. (A. I.) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.