- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-19
- Bylos Nr.
- 2-107-471/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00023-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Rudaitis
- Ieškovas
- Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
- Atsakovas
- A. B.
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
dalyvaujant ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
atstovui R. V.
atsakovo A. B. atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pareiškė ieškinį / 3-5 l. /, prašydamas priteisti iš atsakovo A. B. 4687,70 lt. žalos, padarytos atsakovo nusikalstamais veiksmais, atlyginimo regreso tvarka.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas prašo ieškinį tenkinti. Jis paaiškino, kad atsakovas A. B. tyčia sužalojo tarnybines pareigas einantį policijos pareigūną R. P., už ką buvo nuteistas Kelmės apyl. teismo nuosprendžiu. Po nuosprendžio įsiteisėjimo R. P. dėl padaryto sužalojimo buvo išmokėta 1 mėnesio darbo užmokesčio / 3122,55 lt. / kompensacija ir 1519,56 lt. draudimo išmoka bei VSDFV Šiaulių skyriui pervesta 45,59 lt. suma. Viso dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų ieškovas sumokėjo 4687,70 lt., kuriuos regreso tvarka prašo priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas A. B. atsiliepimu / 53-55 l. / su ieškiniu nesutiko.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašo ieškinį atmesti. Ji paaiškino, kad atsakovas buvo nuteistas dėl policijos pareigūno R. P. sužalojimo, baudžiamojoje byloje buvo pareikšti ir patenkinti ieškovo ir Valstybinės ligonių kasos ieškiniai. Pats R. P. baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nepareiškė, tuo patvirtindamas, kad visa padarytoji žala jam yra atlyginta. Pagal LAT formuojamą praktiką žalą R. P. atlyginusi institucija / šiuo atveju – ieškovas / negali turėti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, todėl nėra pagrindo ieškiniui tenkinti. Be to, būtina atsižvelgti, kad baudžiamojoje byloje iš atsakovo jau yra priteistos didelio dydžio sumos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje surinktais įrodymais – šalių atstovų paaiškinimais, bylos medžiaga - nustatyta, kad atsakovas A. B. 2012m. rugsėjo 24d. Kelmės apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-322/2012 buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos BK 138str. 2d. 10p. ir 286str. už tai, kad jis 2010m. vasario 18d. apie 17 val. 45 min. Kelmėje, Vytauto Didžiojo g. 62, Kelmės rajono policijos komisariato Operatyvinės veiklos poskyrio patalpose atliekančiam tarnybines pareigas Kelmės r. PK OVP vyr. postiniui R. P. tyčia neleido atlikti asmens apžiūros ir asmens apžiūros metu spyrė koja jam į galvą, padarydamas R. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą / 27-29 l. /; šis nuosprendis yra įsiteisėjęs.
Dėl šio įvykio pagal Šiaulių AVPK vyr. tyrėjo tarnybinį pranešimą / 6 l. / buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas / 7-9 l. /. Jo išvadoje nurodoma, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalotas R. P., įvyko tarnyboje / 10-17 l. /. Pagal R. P. 2012-10-29 prašymą / 27 l. /, remiantis tarnybinio patikrinimo išvada / 33-40 l. / ir specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma / 41 l. /, Šiaulių AVPK viršininko 2012-12-07 įsakymu / 42 l. / buvo pripažinta, kad R. P. sužalotas vykdant tarnybines pareigas ir nuspręsta jam išmokėti 1 mėnesio darbo užmokesčio / 3122,55 lt. pagal apskaičiavimo lentelę – 43 l. / kompensaciją, kuri išmokėta 2012-12-17 / 45 l. /. Be to, pagal VSDFV Šiaulių skyriaus pranešimą / 46 l. / Šiaulių AVPK R. P. išmokėjo 1519,56 lt. draudimo sumą / 47 l. / ir 45,59 lt. sumą į VSDFV Šiaulių skyriaus sąskaitą / 46 l. /. Viso ryšium su pareigūno R. P. sužalojimu nuosprendyje nurodomo įvykio metu Šiaulių AVPK išmokėjo 4687,70 lt. Ginčo dėl atsakovo kaltės dėl R. P. sužalojimo aplinkybių, išmokėtų sumų dydžio ar mokėjimų pagrįstumo byloje nėra.
Atsakovo atsiliepime / 53-55 l. / ir jo atstovės paaiškinime teismo posėdžio metu nesutikimas su ieškiniu grindžiamas tuo, kad atsakovo nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas buvo išspręstas 2012m. rugsėjo 24d. Kelmės apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-322/2012, kuriuo iš atsakovo priteistas žalos atlyginimas Šiaulių AVPK ir Valstybinei ligonių kasai. Teigiama, kad R. P. baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nepareiškė, tuo patvirtindamas, kad visa jam padarytoji žala yra atlyginta. Žalos atlyginimo regreso tvarka prašantis ieškovas, kuriam perėjo reikalavimo teisė, negali turėti daugiau teisių nei pats R. P., todėl ieškinys negali būti tenkinamas.
Su tokia pozicija bylą nagrinėjantis teismas nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiškose bylose yra išaiškinęs, kad dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją / LAT 2009-12-23 nutartis byloje Nr. 3K-3-584/2009; kt. /. Todėl Policijos departamentas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina Lietuvos CK 6.290str., reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis. Ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, o policijos pareigūną sužalojusio privataus asmens atsakomybė nustatoma pagal Civilinio Kodekso normas, bet ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnams išmokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu. Todėl Policijos departamentas, atlyginęs dėl atsakovo veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalą padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatomas vadovaujantis Civilinio Kodekso normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, nepriklausomai nuo to, kas pareiškė jam reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę. Todėl atsakovo civilinės atsakomybės apimtis nustatytina vadovaujantis žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojančio Lietuvos CK 6.283str. normomis / LAT 2013-01-18 nutartis byloje Nr. 3K-3-134/2013 /. Jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sužalojus asmens sveikatą, asmeniui padarytos žalos objektyviai neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, nes sveikata yra asmeninė neturtinė vertybė. Be to, tokiais atvejais asmeniui padaroma ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos. Teisės aktai, kuriuose įtvirtintas piniginių kompensacijų išmokėjimas dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams, turi būti vertinami kaip specialieji teisės aktai, nustatantys sveikatai padarytos žalos dydžio apskaičiavimo specialias metodikas. Preziumuojama, jog išmokėtas draudimo atlyginimas / kompensacija / visiškai kompensuoja žalą, kas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus / Lietuvos CK 1.5str. 4d. /. Ši prezumpcija gali būti nuginčijama, tačiau pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta kompensacija nepadengia visos žalos arba ją viršija / LAT 2008-11-07 nutartis byloje Nr. 3K-7-496/2008 /.
Aukščiau aptarti byloje surinkti įrodymai patvirtina visas atsakovo A. B. deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas pagal Lietuvos CK 6.246–6.250 straipsnius. Atsakovas atliekančiam tarnybines pareigas policijos pareigūnui R. P. tyčia / kaltės forma / spirdamas koja į galvą, jį sužalojo; šis dėl galvos sukrėtimo patyrė lengvą sveikatos sutrikdymą; atsakovo veiksmus ir pareigūno sveikatos sutrikdymą sieja tiesioginis priežastinis ryšys, kas nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu / Lietuvos CPK 182str. 3p. – 27-29 l. /. Pagal Lietuvos CK 6.249str. 1d. šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas, t.y. žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Todėl pareiškusi reikalavimą išmokėtos sumos dydžiu žalos padariusiam asmeniui policijos įstaiga turi tokią įrodinėjimo pareigą, nes išmokėjusi kompensaciją žalos patyrusiam policijos pareigūnui, įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius. LAT analogiškoje situacijoje yra konstatavęs, kad išmokėtos kompensacijos dydis, jos nepaneigus, savaime nereiškia, kad pareigūnas nepatyrė tokio dydžio žalos / LAT 2008-11-07 nutartis byloje Nr. 3K-7-496/2008 /. Todėl jeigu atsakovas nesutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, tai turi įrodyti šią aplinkybę / nes kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus - Lietuvos CPK 178str. /.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas A. B. policijos komisariato patalpose atliekančiam tarnybines pareigas policijos pareigūnui R. P. tyčia spyrė koja į galvą, padarydamas galvos smegenų sukrėtimą; po sužalojimo jam liko kairės akies akipločio defektas, netrikdantis regėjimo funkcijų / 41 l. /; jo nedarbingumo laikotarpis truko nuo 2010-02-18 iki 2010-03-03 / 44 l. /, tačiau nuo 2010-03-04 iki 2010-03-15 nedarbingumo laikotarpis buvo pratęstas / 35 l. /; jis 2011-10-04 buvo atleistas iš tarnybos dėl ligos ar sveikatos problemos, nesusijusios su tarnyba ar pareigų atlikimu / t.y. nesusijusios su atsakovo padarytu sužalojimu – 26 l. / , jam buvo išmokėta tik minimalaus dydžio – 1 mėnesio darbo užmokesčio – kompensacija / 42 l. /, nors pagal padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį nustatytos kompensacijos ribos yra nuo 1 mėn. iki 12 mėn. darbo užmokesčio dydžio. Visos šios aplinkybės teismui nekelia abejonių, kad R. P. išmokėta minimalaus dydžio kompensacija ir nei pusės mėnesinio darbo užmokesčio nesiekianti draudimo išmoka atitinka jo realiai patirtą žalą ir jos neviršija. Jokių tokią išvadą paneigiančių įrodymų / kad išmokėtos sumos yra didesnės už R. P. patirtą žalą / atsakovas nepateikė / Lietuvos CPK 178str. /. Pats R. P. 2012-10-29 kreipėsi į Šiaulių AVPK viršininką su prašymu išmokėti kompensaciją pagal Vidaus tarnybos statuto 40str. 3d. / 32 l. /, tuo akivaizdžiai patvirtindamas, kad ne visa padarytoji žala jam buvo atlyginta baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, kai jis nepareiškė civilinio ieškinio. Todėl šis atsakovo argumentas / jog R. P. baudžiamojoje byloje nepareiškus ieškinio tiesioginiam kaltininkui turi būti preziumuojama, kad visa padarytoji žala jam yra atlyginta / vertinamas kritiškai. Šiuo klausimu LAT yra išaiškinęs, kad jeigu valstybė ar kitas asmuo, išmokėjęs nukentėjusiajam kompensaciją už patirtą žalą, neįgytų regreso teisės į žalos padariusį asmenį, tai regreso teisės nepripažinimas reikštų, kad žalos padaręs asmuo apskritai išvengia atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtą žalą nukentėjusiam pareigūnui būtų perkeliama mokesčių mokėtojams.
Dėl kito atsakovo argumento / baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-322/2012 priteistų civilinių ieškinių - 29 l. / pažymėtina, kad iš atsakovo 2202,96 lt. žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai priteista už R. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas dėl atsakovo nusikalstamais veiksmais padaryto sužalojimo / t.y. gydymo išlaidos /, o 7545,61 lt. žalos atlyginimo Šiaulių AVPK priteista už nedarbingumo laikotarpiu nukentėjusiajam mokėtą ligos pašalpą bei soc. draudimo įmokas / t.y. jo negautos pajamos /. Todėl šios sumos įskaičiuojamos į nukentėjusiojo patirtus nuostolius / Lietuvos CK 6.283str. 2d. /, tačiau neatstoja jam išmokėtos kompensacijos ir draudimo išmokos / Lietuvos CK 6.283str. 1d. /.
Atsakovo veiksmais žala buvo padaryta tyčia / Lietuvos CK 6.282str. 3d. /; kitų pagrindų mažinti priteisiamo žalos atlyginimo dydį nenustatyta / Lietuvos CK 6.251str. ir 6.282str. /, todėl ieškinys tenkinamas / Lietuvos CK 6.280str. ir 6.283str. /.
Tenkinant ieškinį iš atsakovo valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 141 lt. žyminio mokesčio / Lietuvos CPK 80str. 1d. 1p. / ir 10,60 lt. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu / 1 l., Lietuvos CPK 88str. 1d. 3p. /, viso 151,60 lt. / Lietuvos CPK 96str. 1d. /.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš A. B., a/k (duomenys neskelbtini) keturis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 70ct. / 4687,70 lt. / žalos atlyginimo regreso tvarka Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188785847, ir vieną šimtą penkiasdešimt vieną litą 60ct. / 151,60 lt. / bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.