- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-11
- Bylos Nr.
- A18.-3778-1015/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03041-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Pažeidėjas
- L. Ž.
teismo posėdyje išnagrinėjusi L. Ž., gimusios 9duomenys neskelbtini) d., gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. Ž. 2019 m. birželio 22 d., apie 16.30 val., būdama neblaivi (nesugebėjo alkotesteriu pasitikrinti neblaivumą, surašytas tarnybinis pranešimas dėl akivaizdžių fiziologinių girtumo požymių), viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) esančioje 9duomenys neskelbtini) gėrė su giminaičiais alkoholinį gėrimą – šampaną. Vėliau, kai policijos pareigūnai sulaikinėjo kitus viešosios tvarkos pažeidėjus, L. Ž. pradėjo elgtis agresyviai, trukdė policijos pareigūnams dirbti (bandė pateikti į tarnybinį automobilį, buvo atsirėmusi į automobilio kapotą), į reikalavimus netrukdyti atlikti savo pareigų, nereagavo, todėl buvo sulaikyta ir pristatyta į Vilniaus miesto 1 PK. Tokiais savo veiksmais ji padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 484 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje numatytus nusižengimus (ROIK Nr. 19102686086).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. Ž. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jos vaikai, važiuodami iš svečių, užsuko pas ją, nes ji labai norėjo nuvažiuoti į mišką. Jie nuvažiavo į anksčiau buvusią (duomenys neskelbtini), vaikai išėmė butelį alaus, kurį turėjo su savimi. Ji visą gyvenimą nieko negeria, nes vartoja labai daug tablečių. Netrukus atvažiavo du policijos pareigūnai. Jie atsiprašė pareigūnų, tačiau jie liepė sėsti į jų tarnybinį automobilį. Ji pati dėl sveikatos problemų įlipti į automobilį negali, todėl liko prie automobilio. Vaikai atsisėdo į pareigūnų tarnybinį automobilį ir ji pasakė, kad viena neišvažiuos iš miško ir be vaikų niekur nevažiuos. Pareigūnai pasakė, kad jie nieko neįrodys, nes čia tik miškas ir žvėrys. Atvažiavo kitas policijos automobilis, tačiau ji vėl pasakė, kad be vaikų niekur nevažiuos. Vienas policijos pareigūnas paėmė ją už rankos ir ji tuo metu atsirėmė į jų automobilio kapotą, kad nenukristų. Ją nuvežė į blaivyklą. Jai buvo liepta tris kartus pūsti į alkotesterį, bet jai nepavyko to padaryti. Prieš tai, kai juos nuvežė, R. V. pasidarė bloga, bet jis medikų pagalbos atsisakė. Jie prasėdėjo 8 valandas, bet niekas jų nepaklausė, kaip jie jaučiasi. Jai pasidarė bloga, ji paprašė vaistų iš rankinės, tačiau jai buvo atsakyta, kad „(nevartotinas žodis), apsieisi“. Vėliau jai davė pasirašyti protokolą ir ji pasakė, kad nesutinka. Ji tik namuose perskaitė, kas jame buvo parašyta. Kai ją išleido, ji paprašė, kad ją nuvežtų namo, bet pareigūnai nieko nedarė ir ji taip ir liko stovėti lauke. Ją nuvežė namo vaikai, kai juos išleido. Ji neatmeta galimybės, kad galėjo kokį gurkšnį alaus išgerti.
Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu L. Ž. kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad koplyčioje susitiko su savo vaikais, šampano negėrė, truputį išgėrė alaus, policininkams nenorėjo trukdyti dirbti, jai atrodė, kad policininkai nekaltai sulaikė jos vaikus (b.l. 11).
Liudytojas V. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad jis yra L. Ž. sūnus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis su R. V. truputį išgėrė alaus ir nusprendė važiuoti pas mamą. Po to jie visi kartu nusprendė nuvažiuoti į mišką, su savimi turėjo dar alaus. Jo mama negeria, serga, turi gerti vaistus. Gamtoje su R. jie dar išgėrė porą gurkšnių, pasėdėjo apie 10 minučių ir atvyko policija. Jis buvo surakintas ir įmestas į automobilį, kuriame sėdėjo 2-3 valandas, nors buvo karšta. Pareigūnas griebė motiną iš neįgaliojo vežimėlio. Jis negirdėjo kodėl, nes buvo mašinoje. Dar liudytojas girdėjo pareigūną sakant, kad „kas jumis patikės, čia tik žvėrys ir miškas“. Kai sugriebė motiną, jis pradėjo rėkti. Motina yra neįgali, stovėti negali, todėl atsirėmė į kapotą. Juos norėjo išvežti, o motiną palikti miške. Atvyko kita pareigūnų mašina. Jie buvo malonūs, nuvežė juos į komisariatą. Jis su R. buvo išgėręs, bet jam buvo skaudu, kaip policijos pareigūnai elgiasi su motina. Kai motiną griebė už rankos, liko mėlynės. Komisariate jie su motina praleido 3-4 valandas ir visiškai neatsižvelgė į motinos sveikatą. Kai motina paprašė vaistų, pareigūnas pasakė „tylėk, (nevartotinas žodis)“. R. apalpo, nes jis turi problemų su sveikata. Buvo atvykusi greitoji, bet protokole nenurodė, kad buvo atvykusi greitoji. Nurodė, kad jo motina negeria alkoholio, nes geria vaistus.
Liudytojas R. V. teismo posėdyje nurodė, kad jis dalyvavo įvykyje. Jis kartu su V. Ž. atvažiavo į pensionatą pasveikinti jo motinos ir pasiūlė visiems nueiti į mišką. Jis su V. turėjo butelį alaus. Jie trise išvažiavo į mišką, buvo labai karšta, rado apgriuvusį nedidelį pastatą ir jame sėdėjo. Kol sėdėjo, padarė po porą gurkšnių alaus. Tada atvyko policijos pareigūnai, juos surakino, aprėkė. Jam pasidarė bloga, jis prigėrė vaistų. Policijos pareigūnai negražiai išvadino V. motiną ir V. pradėjo ją ginti. Pareigūnai pasakė, kad nieko jie neįrodys, nes čia tik miškas ir žvėrys. V. mama nieko negėrė. Toje vietoje buvo krūva butelių, nes ten miškas. V. motina negalėjo trukdyti dirbti pareigūnais, nes pareigūnai patys ją stumdė. Jie norėjo invalidą palikti miške. Kai jį įstūmė į policijos automobilį, V. jau buvo automobilyje. Jis sakė pareigūnams, kad jam yra karšta, tačiau pareigūnai uždarė langus ir įjungė karštą orą. Kai jis apalpo, tik tada pareigūnai atidarė langą.
Liudytojas policijos pareigūnas K. M. teismo posėdyje nurodė, kad buvo gautas iškvietimas, kad parke trys asmenys vartoja alkoholį. Nuvažiavę į nurodytą vietą jie pamatė du vyrus ir moterį, jie buvo nusiteikę nedraugiškai, priešiški. Pareigūnai norėjo juos tik įspėti, tačiau tie asmenys pradėjo su jais bartis, neigti alkoholio vartojimą viešoje vietoje faktą, nors aplink juos buvo degtinės ir alaus buteliai ir jie visi buvo akivaizdžiai apsvaigę. Paprašius asmenų pateikti dokumentus, jie pradėjo ginčytis, reikšti pretenzijas, kodėl privalo pateikinėti dokumentus. Moteris iš pradžių vyrus ramino ir ragino pateikti dokumentus, kai vyrai buvo įsodinti į tarnybinį automobilį ir iškviestas dar vienas ekipažas, moteris pradėjo konfliktuoti, bandė atidaryti tarnybinio automobilio duris, sakė, kad niekur nevažiuos, bandė kažką aiškinti pareigūnams. Visi trys asmenys buvo sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą. Liudytojas neatsimena, ar įvykio vietoje buvo tikrinamas sulaikytų asmenų girtumas, bet iš išvaizdos jie visi atrodė neblaivūs. Vienas ekipažas nuvežė į policijos komisariatą moterį, o kitas – du vyrus. Liudytojo teigimu, moteris iš pradžių vyrus ramino, tačiau kai jie buvo sulaikyti ir pradėjo daužyti automobilį bei keiktis, tada moteris pradėjo keiktis kartu su jais. Liudytojas patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b.l. 4) bei papildomai nurodė, kad toje vietoje, kurioje buvo sulaikyti tris asmenys, yra parkas ir žmonių judėjimas ten vyksta nuolat. Jiems privažiavus į nurodytą vietą, matėsi butelis, iš kurio buvo vartojamas alkoholis. Jiems privažiavus, asmenys bandė tą butelį slėpti.
Liudytojas – policijos pareigūnas Ž. J. teismo posėdyje parodė, kad dirbant pagal iškvietimą, pamatė prie koplyčios tris asmenis, kurie vartojo alkoholį, šiukšlino. Privažiavę jie jų, policijos pareigūnai liepė jiems krautis daiktus ir kad bus surašytas protokolas dėl alkoholio vartojimo viešoje vietoje. Tada tie asmenys pradėjo juos įžeidinėti, prasidėjo necenzūrinių žodžių vartojimas. Vienas asmuo buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinį automobilį. Antras vyras buvo pasodintas į tarnybinį automobilį dėl tos pačios priežasties. Moteriai buvo paaiškinta, kad ji gali keliauti namo. Ji atsakė, kad be sūnaus niekur nevažiuos, bandė įsibrauti į tarnybinį automobilį. Tada buvo iškviestas antras ekipažas. Moteris stumdė pareigūnus nuo automobilio, vartojo necenzūrinius žodžius, bandė atsisėsti į tarnybinio automobilio keleivio vietą, bandė gultis ant automobilio kapoto. Moteris, gal ir sunkiai, bet buvo vaikščiojanti. Ji paėjo apie 20 metrų ir ilgai stovėjo. Pareigūnai matė pas sulaikytus asmenis šampaną, alų ir degtinę. Alaus tara buvo plastikinė ir mažas degtinės buteliukas. Alų ir degtinę jie laikė rankose, todėl alkoholis priklausė jiems. Komisariate visiems asmenims buvo nustatytas girtumas. Moteris buvo akivaizdžiai išgėrusi, bet ji vaikščiojo. Liudytojas palaikė savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b.l. 5).
L. Ž. kaltė, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 484 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:
- BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2019 m. birželio 22 d., 16.34 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad (duomenys neskelbtini) moteris neįgaliojo vėžimėlyje ir du vyrai vartoja alkoholį (b.l. 2-3);
- Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiųjų patrulių K. M. ir Ž. J. 2019 m. birželio 22 d. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad 2019 m. birželio 22 d., apie 16.30 val., patruliavimo metu iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) moteris neįgaliojo vežimėlyje ir 2 vyrai vartoja alkoholį. Nuo (duomenys neskelbtini) eiti 100 m link upės, pasukti į kairę ir dar paeiti 100 m. Važiuodami 9duomenys neskelbtini) pastebėjo tris asmenis - du vyrus ir moterį neįgaliojo vežimėlyje, kurie, pareigūnams ir aplinkiniams matant, vartojo alkoholinius gėrimus. Moteris, kaip paaiškėjo L. Ž., policijos pareigūnų akivaizdoje vartojo šampaną. Vyrai, kaip paaiškėjo R. V. ir V. Ž., pareigūnams matant, vartojo alų „Brolijos“ 1 1 talpos 7,5 alk. tūrio. Asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, abu vyrai svirduliavo. Pareigūnai pareikalavo asmenų prisistatyti, bet jie tai padaryti atsisakė, prisistatyti buvo pareikalauta 4 kartus, po ko abu vyrai, pateikė asmenybę patvirtinančius dokumentus, bet moteris į reikalavimus nereagavo ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikė. Tikrinant abiejų vyrų dokumentus paaiškino, kad bus surašyti AN protokolai dėl to, kad jie vartojo alkoholį viešoje vietoje, bet vyrai pradėjo elgtis agresyviai, garsiai keiktis girdint aplinkiniams asmenims. V. Ž. sakė: „(nevartotini žodžiai), atleisiu jus iš darbo skatinos“, po ko asmens buvo pareikalauta nutraukti savo neteisėtus veiksmus, bet asmuo į teisėms policijos pareigūno reikalavimus nereagavo, todėl, V. Ž. buvo pareikalauta praeiti iki tarnybinio automobilio ir į jį atsisėsti, kol bus surašytas AN protokolas. V. Ž. į tarnybinį automobilį buvo pasodintas dėl to, kad elgėsi neadekvačiai, vartojo necenzūrinius žodžius, girdint pašaliniams asmenims. Tarnybiniame automobilyje V. Ž. pradėjo naudotis MRT, p buvo įspėtas, kad tarnybiniame automobilyje yra draudžiama naudotos MRT. Jis į įspėjimus nereagavo, todėl buvo išlaipintas iš tarnybinio automobilio, suvestos rankos už nugaros ir uždėti antrankiai. Kol buvo rašomas AN protokolas V. Ž., kitas vyriškis R. V., pamatęs, kad V. Ž. pasodintas į tarnybinį automobilį, taip pat pradėjo elgtis agresyviai, keiktis necenzūriniais žodžiais: „(nevartotini žodžiai), niekur neisiu, ko jūs mentai norit iš manęs“. Vyriausiasis patrulis K. M. kelis kartus asmens pareikalavo nutraukti savo neteisėtus veiksmus, tai yra nesikeikti ir praeiti iki tarnybinio automobilio, bet R. V. nereagavo į teisėtus policijos pareigūno reikalavimus, pasakė: „niekur (nevartotinas žodis) neeisiu“, paėmus asmenį už rankų jis pradėjo vengti sulaikymo, todėl buvo panaudota fizinė prievarta, suvestos rankos už nugaros, uždėti antrankiai bei jis pasodintas į tarnybinį automobilį. Kadangi moteris L. Ž. buvo neįgaliojo vežimėlyje, į pagalbą išsikvietė ekipažą V1110, kurie turėjo suteikti soc. pagalbą ir moteriškę nuvežti iki namų. Belaukiant V1110, moteris atsistojo iš neįgaliojo vežimėlio, pradėjo trukdyti pareigūnams dirbti ir tinkamai atlikti savo funkcijas, bandė išleisti iš automobilio sulaikytus vyrus, bandė patekti į tarnybinį automobilį, po to atsigulė ant tarnybinio automobilio variklio dangčio ir pasakė „jūs mane pervažiuokit, bet mano sūnų neišvešite“. Pareikalavus moteriškės netrukdyti policijos pareigūnų darbui, ji vis tiek nenutraukė savo neteisėtų veiksmų, todėl taip pat buvo sulaikyta ir su V1110 pristatyta į 1 PK (b.l. 4; 5);
- Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio M. K. 2019 m birželio 22 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad 2019 m. birželio 22 d., apie 17.35 val., į policijos komisariatą dėl viešosios tvarkos pažeidimo buvo pristatyta L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nuo kurios aiškiai sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. L. Ž. papusti į alkotesterį nesugebėjo, taip pat atsisakė darytis nuotrauką (b,.l. 6).
Teismui taip pat buvo pateiktas nagrinėjamo įvykio vaizdo įrašas iš policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus (be garso), kuriame matosi, be kita ko, kaip L. Ž. atsistoja bei, remdamasi į tarnybinį automobilį, ateina prie jo priekio, atsiremia alkūnėmis į automobilio kapotą ir kažką aiškina, po to remdamasi nueina į šoną ir jos nesimato. Tada atvažiuoja kitas policijos pareigūnų ekipažas (mikroautobusas), iš jo išlipa du policijos pareigūnai (moteris ir vyras), policijos pareigūnas neša į tarnybinį automobilį neįgaliojo vežimėlį ir jį ten pastato, o policijos pareigūnė taip pat į tą patį tarnybinį automobilį veda L. Ž., kuri yra jai įsikibusi į ranką bei su kitu policijos pareigūnu padeda jai atsisėsti į tarnybinį automobilį (b.l. 15).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs nurodytus byloje esančius duomenis, sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių L. Ž. kaltę, padarius jai inkriminuojamus administracinius nusižengimus.
Visų pirma, L. Ž. kaltę patvirtina teismo posėdyje apklausti liudytojai - policijos pareigūnai K. M. ir Ž. J., kurie būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų teikimą, nurodė, kad jiems atvykus pagal gautą iškvietimą dėl alkoholio vartojimo viešoje vietoje, jie parkelyje pamatė du vyrus ir moterį, kurie vartojo alkoholį ir buvo akivaizdžiai neblaivūs. Šių asmenų buvo pareikalauta prisistatyti ir pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Vyrai pradėjo reikšti nepasitenkinimą, keiktis, elgtis agresyviai, todėl buvo sulaikyti ir pasodinti į tarnybinį automobilį. Tai pamačiusi moteris L. Ž. bandė įsibrauti į tarnybinį automobilį, sakydama, kad be sūnaus niekur nevažiuos, stumdė pareigūnus nuo automobilio, vartojo jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, bandė atsisėsti į tarnybinio automobilio keleivio vietą, bandė gultis ant automobilio kapoto. Tuomet buvo iškviestas dar vienas policijos ekipažas bei visi trys asmenys pristatyti į policijos komisariatą.
Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų, vykdžiusių jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, parodymais, kadangi jie atitinka vieni kitus, neprieštaringi, taip pat atitinka ir įvykio dieną jų rašytuose tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotą informaciją. Be to, policijos pareigūnai asmeniškai administracinėn atsakomybėn traukiamos L. Ž. ir kartu ja buvusių vyrų asmeniškai nepažįsta, todėl neturi jokio pagrindo jos apkalbėti. Taip pat iš pateikto vaizdo įrašo, gauto iš policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus, matyti, kaip L. Ž. atsistoja iš neįgaliojo vėžimėlio, remdamasi į tarnybinį automobilį, ateina prie jo priekio, atsiremia alkūnėmis į automobilio kapotą ir kažką aiškina, po to remdamasi nueina į šoną ir jos nesimato. Tada atvažiuoja kitas policijos pareigūnų ekipažas (mikroautobusas), iš jo išlipa du policijos pareigūnai (moteris ir vyras), policijos pareigūnas neša į tarnybinį automobilį neįgaliojo vežimėlį ir jį ten pastato, o policijos pareigūnė taip pat į tą patį tarnybinį automobilį veda L. Ž., kuri yra jai įsikibusi į ranką bei su kitu policijos pareigūnu padeda jai atsisėsti į tarnybinį automobilį. Šis vaizdo įrašas taip pat iš dalies patvirtina policijos pareigūnų parodymus, jog L. Ž. rėmėsi į automobilio kapotą (kaip parodė pareigūnai - bandė gultis ant automobilio kapoto), taip trukdydama policijos pareigūnams atlikti jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Be to, šis vaizdo įrašas tuo pačiu paneigia L. Ž. paaiškinimus, kad ji iš neįgaliojo vežimėlio vos ne iškrito dėl to, kad policijos pareigūnas ją tempė už rankos, todėl ji ir buvo atsirėmusi į automobilio kapotą – kaip matyti iš vaizdo įrašo, ji pati remdamasi apėjo automobilį link jo priekio, pakankamai ilgokai atsirėmusi į minėto automobilio priekį kažką aiškino, kalbėjo, ir šis vaizdo įrašas neduoda pagrindo prielaidoms, jog jos atžvilgiu policijos pareigūnai būtų atlikę kokius neleistinus, neteisėtus ir pan. veiksmus.
Vertinant liudytojų V. Ž. ir R. V. parodymus patikimumo aspektu, teismas pirmiausiai pažymi, kad kai kuriais momentais jie yra nenuoseklūs ir prieštarauja kitai byloje esančiai medžiagai. Pavyzdžiui, liudytojas V. Ž. teismo posėdyje iš pradžių nurodė, kad policijos pareigūnas sugriebė motiną iš neįgaliojo vėžimėlio ir ši pradėjo rėkti. Kadangi motina yra neįgali ir negali stovėti, ji atsirėmė į automobilio kapotą. L. V. taip pat nurodė, kad policijos pareigūnai stumdė I. Ž.. Tuo tarpu iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad L. Ž. pati atsistoja iš neįgaliojo vėžimėlio, kuris yra automobilio šone, remdamasi į tarnybinį automobilį, ateina prie automobilio priekio, atsiremia alkūnėmis į automobilio kapotą ir kažką aiškina policijos pareigūnams, po to remdamasi nueina į šoną ir jos nesimato. Vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad policijos pareigūnai griebtų ją nuo vėžimėlio ir kažkur temptų. Abu liudytojai taipogi nurodė, kad policijos pareigūnai norėjo L. Ž. vieną palikti miške ir dėl to su jais kilo konfliktas. Vertinant šiuos liudytojų teiginius lieka neaišku, kodėl pareigūnai turėtų tempti L. Ž. iš vėžimėlio, jeigu ketino ją palikti miške ir jeigu ji, šių liudytojų teigimu, policijos pareigūnams netrukdė. Be to, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, V. Ž. ir R. V. taip pat yra surašyti administracinio nusižengimo protokolai dėl nagrinėjamo įvykio, todėl neatmetama galimybė, kad jie savo parodymais stengiasi švelninti L. Ž. padėtį, be to, jie neneigė, kad buvo išgėrę.
Teismas taip pat negali sutikti su liudytojų V. Ž. ir R. V. teiginiais, kad L. Ž. apskritai nevartoja alkoholio, nes vartoja daug vaistų. Nors byloje nėra duomenų apie L. Ž. nustatytą konkretų girtumo laipsnį, tačiau iš atvykusių į vietą policijos pareigūnų parodymų ir pateikto vaizdo įrašo yra pagrindo daryti išvadą, kad L. Ž. visgi buvo neblaivi. Šį faktą taip pat patvirtina Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio M. K. tarnybinis parnešimas, kuriame nurodoma, kad nuo pristatytos į komisariatą L. Ž. aiškiai sklido alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. L. Ž. papūsti į alkotesterį nesugebėjo (b.l. 6). Pati L. Ž. teismo posėdyje taip pat pripažino, kad ji net tris kartus pūtė į alkotesterį, bet jai papūsti nepavyko. Kai ji nesugebėjo į alkotesterį papūsti ketvirtą kartą, policijos pareigūnas tik numojo ranka ir nuėjo. L. Ž. nepaaiškino teismui, dėl kokių priežasčių ji nesugebėjo papūsti į alkotesterį, tik teigė, kad jai girtumas nustatytas nebuvo. Kita vertus, patį alkoholio vartojimo faktą – kad šiek tiek alaus (gal keletą gurkšnių), ji išgėrė, L. Ž. visgi nurodė. Taigi įvertinęs visus šiuos duomenis, teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų parodymais ir tarnybiniuose pranešimuose nurodytais teiginiais, kad V. Ž. viešoje vietoje buvo neblaivi, nepaisant to, kad alkotesterio parodymų kvito byloje nėra. Be to, alkoholio vartojimo viešoje vietoje faktą patvirtina ir ta aplinkybė, kad policijos pareigūnai į nurodytą vietą atvažiavo pagal praeivio gautą pranešimą dėl dviejų vyrų ir moters, sėdinčios neįgaliojo vėžimėlyje, alkoholio vartojimo parke (b.l. 2). Iš pateikto vaizdo įrašo taip pat matyti, kad vieta, kurioje buvo vartojamas alkoholis, nors ir yra miške (parke), tačiau tiek pėsčiųjų, tiek automobilių judėjimas toje vietoje yra pakankamai intensyvus, todėl teismui nekyla abejonių, kad ši vieta yra vieša, į kurią turi teisę patekti visi asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, tame tarpe ir nevartoti alkoholinių gėrimų.
Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad L. Ž. veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį (alkoholinių gėrimų gėrimas viešoje vietoje) ir ANK 506 straipsnio 4 dalį (teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas), todėl ji baustina.
ANK 484 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą nuo 20 iki 100 eurų. ANK 506 straipsnio 4 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą nuo 90 iki 140 eurų.
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į L. Ž. nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – administracinius nusižengimus padarė asmuo, sulaukęs daugiau nei 65 metų amžiaus (ANK 35 str. 1 d. 9 p.), į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Teismas atsižvelgia ir į padarytų nusižengimų pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius L. Ž. – anksčiau administracine tvarka bausta nebuvo (b.l. 9). Atsižvelgus į L. Ž. garbų amžių, jo paaiškinimus apie sveikatos būklę, ji gyvena (duomenys neskelbtini), bei į tai, kad ji anksčiau nebuvo bausta administracine tvarka, į atsakomybės lengvinančios aplinkybės buvimą ir atsakomybės sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, šiuo atveju yra pagrindo L. Ž. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti jai švelnesnę nuobaudą, nei ANK 484 straipsnio 1 dalies ir 506 straipsnio 4 dalies sankcijose numatytos minimalios baudos. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
L. Ž. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, jai skirti:
- pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį – įspėjimą;
- pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį – įspėjimą;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi L. Ž. skirti galutinę administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.