Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 183 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu A. Č. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Jis pasiskolino kompiuterį iš E. N., nes jam reikėjo sukurti skelbimą, o jo kompiuteris tuo metu buvo sugedęs. Pasiskolintą kompiuterį jis perdavė pažįstamam, vardu D., kuris kompiuterį perdavė dar kitam asmeniui, kuriam jis buvo skolingas. Jis nežino, kur šiuo metu yra minėtas kompiuteris.

Teisiamojo posėdžio E. N. parodė, kad 2019 m. vasaros pradžioje ji ir A. Č. dirbo pas pastarojo pažįstamą. A. Č. sumanė iškabinti skelbimus apie tai, kad jis gali atlikti įvairius lauko darbus. Tuo metu jie abu oficialaus darbo neturėjo. A. Č. kompiuteris buvo sugedęs, todėl A. Č. paprašė jos trims dienoms paskolinti savo kompiuterį. A. Č. atvažiavo prie jos namų, kur ji jam paskolino kompiuterį. Maždaug po mėnesio ji A. Č. pasiteiravo, ar jis jau atspausdino skelbimus, tačiau A. Č. atsakė, kad sugedo jo spausdintuvas. Taip viskas ir užsitęsė, A. Č. jokių skelbimų neatspausdino, o praėjus dviem ar trims mėnesiams kompiuterio taip ir negrąžino. Ji buvo nuvykusi pas A. Č. į namus, bet A. Č. sakė, kad jos kompiuteris yra užrakintas tėvų kambaryje. Vėliau ji parašė A. Č. mamai, kuri paaiškino, kad kompiuterio jų namuose tikrai nėra. A. Č. sakė jai kompiuterį pametęs, dar vėliau ji sužinojo, kad A. Č. jos kompiuterį už skolą atidavė kažkam, kam jis buvo skolingas 900 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. parodė, kad E. N. buvo jo panelė. Jam reikėjo sukurti skelbimą dėl automobilio pardavimo, todėl jis paprašė E. N., kad ši paskolintų jam savo nešiojamąjį kompiuterį „HP“. Pasiskolintą kompiuterį jis nusivežė į namus, ten sukūrė skelbimą bei perrašė kompiuterio operacinę sistemą, nes jo to paprašė E. N.. Vieną dieną jis pasiėmė kompiuterį, susitiko su draugu, vardu D., kurio namuose tądien jis kompiuterį paliko. Vėliau jis nebegalėjo su D. susisiekti. Dėl šio įvykio jis labai gailisi ir nori atlyginti E. N. padarytą žalą, kurią įsipareigoja atlyginti per tris mėnesius (b. l. 38-40).

Ikiteisminio tyrimo metu E. N. parodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 15 d. ji draugui A. Č. paskolino savo asmeninį kompiuterį „HP OMEN 17 - an007na“, kurį pirko išsimokėtinai už 1 283 eurus iš UAB „Topo grupė“ parduotuvės. 2019 m. birželio mėn. ji susitiko su A. Č. prie jos namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir perdavė A. Č. savo kompiuterį. A. Č. jai paaiškino, kad jis gyvena soduose, gali dirbti visokius sezoninius darbus ir jam reikia atsispausdinti skrajučių, o jo kompiuteris sugedo ir yra tvarkomas. Jie buvo pažįstami virš metų laiko ir draugavo, todėl ji pasitikėjo juo. Jie žodžiu susitarė, kad ji jam paskolins savo kompiuterį trims dienoms. Kompiuterį ji atidavė su įkrovikliu ir įkroviklio adapteriu. Maždaug po savaitės jie susitiko ir ji A. Č. paklausė, kodėl šis negrąžina jai kompiuterio. A. Č. atsakė neketinantis kompiuterio tampyti autobusais per visą Vilniaus miestą, neturintis automobilio ir pažadėjo kompiuterį atvežti kitą dieną. Kitą dieną kompiuterio ji neatgavo. A. Č. jai kiekvieną dieną vis žadėjo grąžinti kompiuterį, vėliau sakė, kad kompiuteris taisomas, o dar vėliau nurodė kompiuterio jai negrąžinsiantis. Šiuo metu A. Č. jai skambinėja ir prašo, kad ji atsiimtų pareiškimą. Jai padaryta 1 283 eurų turtinė žala (b. l. 13-15).

2017 m. rugsėjo 20 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei tos pačios dienos kvito kopijose nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. E. N. už 1 283 eurus išsimokėtinai įsigijo nešiojamąjį kompiuterį „HP OMEN 17 – an007na i5-7300HQ/8“ (b. l. 20-23).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad A. Č. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti baudžiamojo proceso metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – E. N. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, taip pat A. Č. ir E. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, vartojimo kredito sutartyje nurodyti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad A. Č. 2019 m. birželio mėn., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pasiskolino E. N. priklausantį 1 283 eurų vertės kompiuterį „HP OMEN 17 – an007na“ ir pastarojo negrąžino, tokiu būdu jis pasisavino jam patikėtą E. N. priklausantį 1 283 eurų vertės turtą.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

BK 183 straipsnio 1 dalis.

1. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 190 straipsnio 1 dalis.

1. Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Minėta, kad A. Č. pasisavino jam patikėtą svetimą E. N. priklausantį 1 283 eurų vertės turtą. Šio turto vertė yra didesnė negu 5 MGL dydžio suma, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos, taigi A. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 69 straipsnis.

1. Teismas skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai.

2. Į atlyginamos žalos dydį neįskaičiuojamos sumos, nukentėjusio asmens gautos iš draudimo ar kitų institucijų patirtai žalai padengti.

3. Žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą.

1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

2. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas:

1) atsiprašyti nukentėjusio asmens;

2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi;

3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;

4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;

5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;

6) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;

10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla.

3. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.

4. Skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti.

5. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Spręsdamas dėl A. Č. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. Č. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam įkaltinamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. A. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Išraše iš Administracinių nusižengimų registro nurodyta, kad A. Č. yra baustas administracinėmis nuobaudomis – baudomis, kurių jis nemoka (b. l. 51-53), taip pat, kaip matyti iš išrašo iš Antstolių informacinės sistemos, A. Č. atžvilgiu vykdomas priverstinis jam skirtų baudų išieškojimas (b. l. 68-69). 2019 m. spalio 18 d. apklausos metu A. Č. nurodė E. N. padarytą žalą įsipareigojantis atlyginti per tris mėnesius, 2019 m. lapkričio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu A. Č. nurodė per savaitę laiko sumokėsiantis E. N. 100 eurų žalos, tačiau 2019 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu nurodė E. N. nepervedęs nurodytos pinigų sumos, nes neturi pinigų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog A. Č. geranoriškai atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą neketina, savo daugkartinių pažadų netesi, yra indiferentiškas turtinio pobūdžio bausmėms, kas leidžia pagrįstai manyti, kad, A. Č. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, A. Č. šios bausmės nevykdys, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, taigi turtinio pobūdžio bausmė – bauda A. Č. neskirtina. BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų bausmės A. Č. teismas skirti taip pat neturi galimybės, nes A. Č. viešųjų darbų atlikti nesutinka, taigi teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant A. Č. griežčiausios rūšies – terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant A. Č. kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, kurių tikslas – įtakoti A. Č. elgesį tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimas atidedant jos vykdymą leistų efektyviausiai pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus. Apibendrinant išdėstytus argumentus A. Č. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį, ir A. Č. skirtina devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, įpareigojant A. Č. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant A. Č. per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti E. N. padarytą turtinę žalą.

V. Civilinis ieškinys

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 115 straipsnio 1 dalis.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

Ikiteisminio tyrimo metu E. N. pareiškė 1 283 eurų dydžio civilinį ieškinį (b. l. 25-26).

Vertindamas E. N. civilinį ieškinį teismas jį pripažįsta pagrįstu: A. Č. pasisavinus jam patikėtą E. N. priklausantį turtą – 1 283 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį, E. N. buvo padaryta turtinė 1 283 eurų dydžio žala, kuri baudžiamojo proceso metu atlyginta nebuvo, taigi E. N. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš A. Č. E. N. naudai priteistina 1 283 eurų.

VI. Procesinės prievartos priemonės

BPK 139 straipsnio 1 dalis.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 41-42), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69, 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. Č. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant A. Č. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant A. Č. per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti E. N. priteistą turtinę žalą.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. N. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. Č. E. N. naudai priteisti 1 283 eurų turtinės žalos.

A. Č. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.