Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-02-12 · Civilinė byla Nr. 2S-664-881/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-12
Bylos Nr.
2S-664-881/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29685-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Pareiškėjas
A. J.
Suinteresuotas asmuo
Nordea Bank AB
Kategorijos
  • 129.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-664-881/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29685-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 129.5.; 129.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-37344-808/2014 pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB, kuria pareiškėjo skundas atmestas.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. J. skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolės V. M. 2014 m. liepos 14 d. patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti išvadų Nr. 50 15 2014 07 14 10959/14-1H ir 2014 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. 50 15 2014 08 12 10959/14-1V vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/10959; nustatyti naują pradinę turto pardavimo kainą. Nurodė, kad antstolės priimti patvarkymai yra nepagrįsti, todėl naikintini. 2014-03-28 Vilniaus m. 2-ojo notaro biuro notaras R. K. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-1717, kuriuo siūlė iš pareiškėjo privestinai išieškoti 536 898,13 Lt bei 16 proc. metinių palūkanų; jo pagrindu yra pradėtas išieškojimo procesas. 2014-07-14 antstolė priėmė patvarkymą dėl ekspertizės išvadų, kuriame nurodė, kad 2014-07-11 UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas pateikė areštuoto turto ekspertizės išvadą, nustatančią, kad areštuoto turto rinkos vertė yra 510 000 Lt. Šio patvarkymo kopija pareiškėjui nebuvo įteikta, patvarkymas pareiškėjui išsiųstas elektroniniu paštu, kuriuo jis beveik nesinaudoja ir retai tikrina. 2014-08-12 patvarkymu dėl varžytinių antstolė informavo, kad 2014-09-10 bus organizuojamos pirmosios areštuoto turto varžytinės, nustatant pradinę pardavimo kainą 408 000 Lt. Pareiškėjas, gavęs patvarkymą dėl varžytinių, sužinojo, kad yra nustatyta areštuoto turto pardavimo kaina. Pareiškėjo įsitikinimu, turto ekspertizės išvada neatitinka realios areštuoto turto vertės ir yra per maža. 2005 m. pareiškėjo užsakymu buvo atliktas areštuoto turto rinkos vertės nustatymas, kurio išvadoje areštuoto turto rinkos vertė nustatyta 720 000 Lt. Areštuotas turtas buvo nuolat prižiūrimas, atlikti pagerinimai, todėl turto vertė negalėjo nukristi net 29 procentais. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, masiniu turto vertinimo būdu nustatyta turto vertė yra didesnė nei ekspertizėje. Taigi, nustatyta turto vertė neatitinka realios rinkos vertės, todėl patvarkymai turi būti panaikinti.

Antstolė V. M. 2014 m. rugsėjo 1 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir kartu su vykdomąja byla persiuntė jį nagrinėti apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas konstatavo, kad antstolė neturėjo teisinio pagrindo remiantis skolininko pateiktais dokumentais nustatyti naują pradinę turto kainą, kadangi pareiškėjas skundą grindė preliminariu rinkos vertės nustatymu, kuris buvo atliktas 2005-10-06. Teismas pabrėžė, kad įstatymas antstoliui suteikia realias galimybes nustatyti tokį areštuoto turto įkainojimą, kuris atitiktų galimas realias rinkos kainas ir kartu apsaugotų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus, todėl antstoliui kilus abejonių dėl turto vertės, jai nustatyti pagrįstai buvo skiriama ekspertizė. Teismas sprendė, kad antstolė ėmėsi visų jai įstatymų suteiktų priemonių, kad iš varžytinių parduotino turto vertė būtų nustatyta kuo tiksliau ir objektyviau, t. y. antstolė nesiėmė įkainoti areštuoto turto savo nuožiūra (CPK 681 straipsnio 1 dalis), bet pasinaudodama įstatymo jai suteikta diskrecijos teise, pasitelkė specialių žinių, ir šioje vykdomoje bylos buvo paskirta ir atlikta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti. Pareiškėjo skunde išdėstyta aplinkybė dėl turto vertės, paremta 2005 metais atliktu preliminariu rinkos vertės nustatymu, kuriuo negalima vadovautis siekiant nustatyti dabartinę nekilnojamojo turto objekto, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), realią vertę. Todėl teismas padarė išvadą, kad skundas nėra paremtas jokiais kitais įrodymais, t. y. nėra atliktas kito nekilnojamojo turto vertintojo turto vertinimas, kuriame nustatyta areštuoto turto vertė ženkliai skirtųsi nuo vykdomojoje byloje pateiktoje išvadoje turto vertės.

Teismas nustatė, kad antstolės priimti procesiniai dokumentai, siųsti skolininko nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), grįždavo neįteikti. Tačiau patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą, raginimas įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir turto arešto aktas, adresuoti skolininkui, buvo įteikti jo darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodyta aplinkybė, anot teismo, patvirtina tai, kad skolininkas buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu pradėtus vykdymo veiksmus. Be to, skunde pats skolininkas patvirtina tą aplinkybę, kad skundžiami patvarkymai jam buvo įteikti jo darbovietėje. Teismas pažymėjo, kad įstatymas numato skolininkui pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 str. 4 p.). Todėl darytina išvada, kad skolininkas žinodamas apie jo atžvilgiu pradėtus vykdymo veiksmus turėjo ne tik teisę žinoti apie vykdymo eigą ir gauti priimtus patvarkymus, bet ir pareigą ta eiga domėtis. Susipažinęs su pateiktu 2014 m. birželio 23 d. ekspertizės aktu Nr. 1060 EKZ 2014 GDR VHAN, teismas nustatė, kad ekspertizės objektas, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas dalyvaujant A. J.. Todėl skolininko argumentai dėl jo netinkamo informavimo apie vykdymo eigą atmestini.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas A. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų. Nurodo, kad nebuvo tinkamai informuotas apie ekspertize nustatytą pradinę turto pardavimo kainą, todėl negalėjo operatyviai jos apskųsti. Ankstesni vykdomieji dokumentai pareiškėjui buvo įteikiami jo darbovietėje, todėl pareiškėjas pagrįstai galėjo tikėtis ir tolesnio dokumentų įteikimo tokiu būdu. Pareiškėjo dalyvavimas viename iš atliekamos ekspertizės etapų negali lemti prezumpcijos, kad pareiškėjas žino ir apie ekspertizės išvadas. Pareigą tinkamai informuoti apie tokios svarbos veiksmus turėjo antstolė, o pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad ši pareiga bus įgyvendinta tinkamai. Pareiškėjo pateikta 2005 metų turto vertinimo išvada kelia abejonių dėl 2014 metų ekspertizės išvadoje nustatytos areštuoto turto rinkos vertės. Areštuoto turto vertė nuo 2005 metų, nuolat jį prižiūrint ir pagerinant, negalėjo nukristi daugiau nei 29 procentais. Netgi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, masiniu turto vertinimo būdu nustatyta areštuoto turto vertė yra didesnė, nei pačioje ekspertizės išvadoje. Ekspertizė buvo atlikta taikant lyginamąjį metodą, pačioje išvadoje nurodoma, kad palyginamieji objektai skiriasi savo panašumu į ekspertizės objektą, todėl pagrįstai tikėtina, kad nustatytoji turto rinkos vertė gali būti ne visai tiksli ir per maža. Pareiškėjo pateikta 2005 metų turto vertinimo išvada turėjo sukelti antstolei abejonių dėl atlikto vertinimo teisingumo ir paskatinti antstolę imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui. Taigi, pareiškėjo nuomone, teismas neatsižvelgė į visus pareiškėjo argumentus, susijusius su pagrįsta abejone dėl nustatytos areštuoto turto rinkos kainos, todėl skundžiama nutartis naikintina.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėjo teiginiai yra neįrodyti ir nepagrįsti. Remiantis CPK 604 straipsniu, ginčijami patvarkymai laikomi įteikti praėjus 5 dienoms nuo jų išsiuntimo. Antstolė nebuvo informuota apie tai, kad pareiškėjas korespondenciją pageidauja gauti ne savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat nebuvo žinomas kitas pareiškėjo faktinės gyvenamosios vietos adresas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis nebuvo informuotas apie vykdymo veiksmus, yra nepagrįsti. Be to, ekspertizės akte nurodyta, kad butas buvo vertinamas apžiūroje dalyvaujant pačiam skolininkui, taigi pastarasis žinojo apie atliekamus vykdymo veiksmus, apie buto vertinimą, todėl turėjo ir galėjo aktyviai domėtis vykdymo eiga, laiku reikšti motyvuotus prašymus ir t. t. Situacija, kuomet pareiškėjas nenurodo adreso, kuriuo pageidauja priimti korespondenciją, nesidomi vykdymo eiga, o tik po patvarkymų priėmimo reikalauja iš kitų asmenų pareigų vykdymo, ignoruodamas savo pareigų vykdymą, yra nesuderinama su sąžiningo skolininko elgesiu. Taigi, antstolė nepažeidė procesinių dokumentų įteikimo tvarkos, o pareiškėjas apie skundžiamus patvarkymus buvo tinkamai informuotas. Vykdymo procesą reglamentuojančios taisyklės nustato, kad areštuotas ir parduotinas iš varžytynių turtas turi būti įkainotas rinkos verte. Pareiškėjas pateikė vien tik abstrakčius ir jokiais įrodymais nepagrįstus teiginius dėl tariamai didesnės buto rinkos vertės, nei buvo nustatyta 2014 m. birželio 23 d. ekspertizės išvadoje. Pastaroji išvada yra teisinga, paremta visapusiška ir išsamia teisine bei faktine informacija. Ekspertas nustatė ir įvertino visus galimus lyginamųjų objektų savybių panašumus bei skirtumus ir pagal pasirinktą metodiką apskaičiavo svertinius svorius, paklaidas, kurios leido ekspertui nustatyti būtent buto rinkos vertę. Tuo tarpu 2005 metų turto vertinimas objektyviai negali parodyti tikrosios buto rinkos vertės 2014 metais atliekamame vykdymo procese, ir juo negali būti vadovaujamasi. Pareiškėjas vykdymo proceso metu turėjo galimybę surasti buto pirkėją, kuris galėtų sumokėti už butą didesnę kainą, nei nustatyta 2014 m. birželio 23 d. ekspertizės išvadoje, tačiau tokio pirkėjo nesiūlė. Be to, nors masinis turto vertinimas neatspindi tikrosios turto rinkos vertės, pagal tokio vertinimo duomenis, buto vertė yra 400 000 Lt, t. y. 110 000 Lt mažesnė, nei nustatyta ekspertų. Taigi ir masinio vertinimo duomenys paneigia pareiškėjo samprotavimus apie tariamai per mažą buto rinkos vertę. Per įstatymo nustatytą terminą pareiškėjas nepareiškė jokių prieštaravimų dėl turto vertinimo, neprašė atnaujinti praleisto termino, todėl, antstolei nekilus abejonių dėl nustatytos buto rinkos vertės, buvo priimtas skundžiamas 2014 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V. M. prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad ginčijami patvarkymai skolininkui buvo išsiųsti registruota pašto siunta vykdomajame dokumente nurodytu ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei skolininko nurodytu elektroniniu paštu; skolininkas antstoliui nenurodė jokio kito adreso, kuriuo būtų galima siųsti procesinius dokumentus, be to, CPK 644 straipsnis įtvirtina skolininko pareigą domėtis vykdymo eiga, t. y. domėtis bei gauti visą jį dominančią informaciją apie priverstinį skolos išieškojimo procesą. Turto rinkos kaina turi būti nustatoma vykdymo veiksmų atlikimo momentu, todėl negali būti vadovaujamasi beveik prieš devynerius metus paruošta nekilnojamojo turto pažyma. Skolininkas nepateikė jokių motyvų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kodėl vykdymo procese kvalifikuoto turto vertintojo nustatyta įkeisto turto rinkos vertė yra netinkama. Vien skolininko teiginys, kad palyginamieji objektai skiriasi savo panašumu į ekspertizės objektą, negali būti vertinamas kaip pagrindas abejoti kvalifikuoto turto vertintojo nustatyta turto rinkos verte.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skolininko turto įkainojimo vykdymo procese, konkrečiai, eksperto nustatytos turto vertės.

Apelianto teigimu, ekspertizės išvada dėl turto vertės kelia abejonių, nes pagal 2005 metų turto vertinimo išvadą ir Nekilnojamojo turto registro masinio turto vertinimo duomenis, skolininko turtas vertas daugiau, nei nustatė ekspertas, be to, ekspertizės išvadoje nurodoma, kad turto vertė nustatyta taikant lyginamąjį metodą, palyginamiesiems objektams skiriantis savo panašumu į ekspertizės objektą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti atskirojo skundo argumentai pagrįstų abejonių dėl nustatytos turto vertės neįrodo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į šias aplinkybes.

Pirma, apelianto ginčijama ekspertizės išvada nustatė turto vertę 2014 metais, tuo tarpu 2005 metų turto vertinimo išvada, kaip ir nurodyta, nustato (-ė) tokio turto vertę 2005 metais. Akivaizdu, kad pastaroji išvada, atsižvelgiant į didelį nekilnojamojo turto rinkos dinamiškumą, nėra tinkamas įrodymas ginčijant beveik devyneriais metais vėliau nustatytą turto rinkos vertę.

Antra, apelianto nurodyti Nekilnojamojo turto registro duomenys, pagal kuriuos vidutinė turto rinkos vertė yra 546 000 Lt, nustatyti 2009 m. liepos 20 d., taigi taip pat yra pasenę. Naujausiais Nekilnojamojo turto registro masinio turto vertinimo duomenimis, vidutinė apelianto turto vertė yra 115 848,01 Eur (400 000 Lt), t. y. netgi mažiau, nei nurodyta ekspertizės išvadoje (b. l. 41).

Trečia, kaip ir nurodyta ekspertizės išvadoje, lyginamojo metodo esmė yra vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojams. Akivaizdu, kad lyginant tik panašų turtą, tam tikros lyginamo turto savybės neišvengiamai skiriasi, tačiau tai nereiškia, kad toks turto vertės nustatymas savaime yra netinkamas. Kaip nurodyta ekspertizės išvadoje, nustatydami vertinamo turto vertę, ekspertai įvertino lyginamųjų objektų skirtumus, pritaikydami skirtingus svertinius svorius atskiroms koreguotoms lyginamųjų objektų pardavimo kainoms. Kad nurodytus svorius ekspertai būtų taikę netinkamai, apeliantas įrodymų nepateikė.

Taigi, įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo abejoti (ir dėl to skirti pakartotinį turto vertinimą) vykdomojoje byloje atliktu apelianto turto įkainojimu nėra.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, susijusius su netinkamu 2014 m. liepos 14 d. patvarkymo dėl ekspertizės išvadų įteikimu. Byloje nustatyta, kad nurodytas patvarkymas buvo išsiųstas apelianto deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kito gyvenamosios vietos/konkrečios procesinių dokumentų įteikimo vietos adreso apeliantas antstolei nebuvo nurodęs, todėl remiantis CPK 604 straipsniu ir 644 straipsnio 2 punktu, patvarkymas laikomas tinkamai įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantui nebuvo užkirstas kelias apskųsti minėtą patvarkymą ir nurodyti visus, jo manymu, netinkamą turto vertės nustatymą patvirtinančius argumentus, todėl nurodytos procesinių dokumentų įteikimo aplinkybės sprendžiant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumą klausimą esminės teisinės reikšmės neturi.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Kadangi apelianto ir suinteresuoto asmens Nordea Bank AB interesai byloje yra priešingi, pastarajam iš apelianto priteisiamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Suinteresuotas asmuo pateikė prašymą priteisti 273,34 EUR bylinėjimosi išlaidų. Remiantis teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų (dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio) 8.15 p., prašoma priteisti suma mažintina iki 150 Eur (517,92 Lt) (CPK 98 str. 2 d.).

Suinteresuoto asmens prašymu panaikinamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymas (CPK 3 str. 6 d., 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui Nordea Bank AB, veikiančiam per Lietuvos skyrių (į. k. 303252632), 150 Eur (517,92 Lt) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (c. b. Nr. 2-36262-807/2014).

Teisėja Vilija Mikuckienė