- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-11
- Bylos Nr.
- 2S-939-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Atsakovas
- V. R.
- Ieškovas
- A. K.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei V. R. dėl iškeldinimo iš buto.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. K. 2008-06-19 dieną kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę V. R. išsikelti iš jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), iki 2008-09-31 (data nurodyta taip, kaip yra įrašyta dokumente) (b.l.2-5).
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2008-09-02 nutartimi atsisakė patvirtinti bylos šalių 2008-08-12 pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią ieškovas parduoda atsakovei ½ dalį buto už 240 000 Lt (b.l.92). Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog prašoma patvirtinti taikos sutartis nesusijusi su ieškinio dalyku, t.y. prašymu iškeldinti atsakovę iš buto. Antra, apylinkės teismas nekompetentingas tvirtinti taikos sutarties, kurios dalykas viršija 100 000 Lt (CPK 27 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atsakovė V. R. atskiruoju skundu (b.l.94) prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-09-02 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės taikos sutartį patvirtinant. Atskirąjį skundą grindė tuo, kad ieškinys yra neturtinio pobūdžio, vadinasi, CPK 27 str. 1 d. negali būti taikoma.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas tikrina nutarties teisėtumą bei pagrįstumą tik apskųstoje jos dalyje ir tik pagal atskirojo skundo argumentus, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančios taikos sutarties patvirtinimo teisme institutą, keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apeliantės nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog, remiantis CPK 329, 330 straipsnių nuostatomis, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas gali būti panaikintas tik tuomet, jeigu teismas, jį priimdamas, pažeidė civilinio proceso normas arba materialinės teisės normas. Tos pačios taisyklės taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 str.), todėl tik konstatavus proceso ar materialinės teisės normų pažeidimą galėtų būti pripažinta neteisėta ir panaikinta skundžiama Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartis. Apeliantės atskirajame skunde remiamasi neteisingu, jos manymu, CPK 27 str. 1 p. aiškinimu bei taikymu, todėl būtent šį skundo motyvą teisėjų kolegija ir įvertina. Ieškovas byloje pareiškė negatorinį ieškinį, gindamas savo, kaip turto savininko, valdymo pažeidimus, nesusijusius su valdymo praradimu, ir tai yra neturtinio pobūdžio reikalavimas, nagrinėtinas apylinkės teisme. Tačiau siekdamos susitarimo šios bylos šalys sudarė tokią taikos sutartį, kurios sąlygos savo pasekmėmis neabejotinai yra turtinio pobūdžio, susijusios su konkrečiai sutartyje įvardintos sumos sumokėjimu bei nuosavybės teisių perleidimu į dalį buto. Tai reiškia pirkimo-pardavimo santykių atsiradimą, kuriuos reglamentuoja CK 6 knygos normos, nors šiam ginčui spręsti taikytinos 4 knygos normos, įtvirtinančios savininko teisių apsaugą bei gynimą.
Todėl teisėjų kolegija pripažįsta teisingomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad tokia taikos sutartis negali būti patvirtinta pirmiausiai dėl to, kad šalys susitarė ne dėl ginčo objekto (ieškinio dalyko) - ne dėl reikalavimo iškeldinti atsakovę (apeliantę), o dėl kitų klausimų, dėl kurių teisminis ginčas nebuvo kilęs ir negalėjo apylinkės teisme kilti, atsižvelgiant į ginčo sumą. Kitoks traktavimas prieštarautų CK 6.983 str. įtvirtintai taikos sutarties sampratai, kur taikos sutartis apibūdinama kaip kilusio teisminio ginčo išsprendimas. Šiuo gi atveju nei dėl buto, iš kurio buvo siekiama iškeldinti atsakovę, padalijimo šalims, nei dėl šio buto dalies priteisimo kaip išlaikymo vaikui, nei dėl kitų panašių reikalavimų, susijusių su minėto buto nuosavybės teisių perėjimu atsakovei, teisminis ginčas šioje konkrečioje byloje nėra kilęs. Todėl bylą nagrinėjantis teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė patvirtinti taikos sutartį, kurios sąlygos kiekvienai iš ginčo šalių sukeltų turtines pasekmes, išplėstų ginčo ribas ir pakeistų pradinį bylos teismingumą (CPK 27 str. 1 p.).
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka galioti nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.