- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- A-1731-438/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03614-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- "Greisima"
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Greisima“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Greisima“ skundą atsakovui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl mokesčių administratoriaus nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Greisima“ kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, kuriame prašė panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. lapkričio 27 d. mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. FR0706-13838.
2. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Greisima“ skunde nurodė, kad jam 2015 m. lapkričio 30 d. buvo įteiktas 2015 m. lapkričio 27 d. mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. FR0706-13838 (toliau – ir Nurodymas), kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 104 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 482 2.2 punktu, pareiškėjo vadovui ar įgaliotam asmeniui nurodyta iki 2015 m. gruodžio 15 d. pateikti iki 2016 m. kovo 31 d. galiosiantį laidavimo arba garantijos dokumentą, pagal kurį laiduotojas arba garantas įsipareigotų įvykdyti mokesčių mokėtojo UAB „Greisima“ mokestines prievoles 63 498,00 Eur sumai, jeigu šios nebus vykdomos atitinkamų mokesčių įstatymų nustatytais terminais. Pareiškėjo nuomone, Nurodymas yra nepagrįstas.
3. Mokesčių administravimo įstatymo 104 straipsnyje nustatyta mokesčių administratoriaus teisė, bet ne pareiga reikalauti mokestinės nepriemokos užtikrinimo priemonių. Mokesčių administratorius turi atsižvelgti į kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes bei pasirinkti protingiausią, tinkamą balansą tarp viešojo intereso surinkti mokesčius ir asmens (mokesčių mokėtojo) intereso turėti stabilią savo finansinę būklę. Mokestinės nepriemokos užtikrinimo priemonių galima reikalauti įsitikinus tokio reikalavimo pagrįstumu, o ne formaliai. Pareiškėjas manė, kad skundžiamame Nurodyme jokių objektyvių faktinių duomenų, lemiančių pareiškėjo mokestinės nepriemokos užtikrinimo būtinybę, atsakovas nenurodė. Be to, atsakovas Nurodymą grindžia Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. VA-132 pakeitimo – 2015 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. VA-39 6.1 punktu, kuris įsigaliojo tik 2015 m. birželio 5 d., o pareiškėjos mokestinis patikrinimas buvo atliekamas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Įstatymo nustatyta tvarka nėra patvirtinta pareiškėjo mokestinė nepriemoka, kurio įvykdymą reikalauja užtikrinti mokesčių administratorius.
4. Šiaulių AVMI 2015 m. rugsėjo 7 d. – 2015 m. lapkričio 20 d. atliko UAB „Greisima“ mokestinį patikrinimą, kurio 2015 m. lapkričio 20 d. aktu Nr. FR0680-803 pareiškėjui papildomai apskaičiuota mokėti 63 498,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) tuo pagrindu, kad PVM atskaita mažinama dėl sandorių su K. G. gamybine įmone „KGGĮ“ (toliau – ir Įmonė), kuri yra nesumokėjusi į biudžetą parduotų prekių, paslaugų ir ilgalaikio turto pardavimo PVM, o UAB „Greisima“ žinojo ir turėjo galimybę žinoti, kad K. G. gamybinė įmonė „KGGĮ“ už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nesumokės į biudžetą PVM, susidariusio pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras už UAB „Greisima“ parduotas prekes, paslaugas ir ilgalaikį turtą.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjo atstovė teismui pateiktame prašyme nurodė, kad pareiškėjas su atsakovu 2019 m. vasario 25 d. sudarė Mokestinės paskolos sutartį, pagal kurią šalys susitarė dėl UAB „Greisima“ priskaičiuoto PVM mokesčio sumokėjimo grafiko. Ši aplinkybė patvirtina, kad UAB „Greisima“ nevengia mokėti jai priskaičiuotų mokesčių, todėl nepriemokos užtikrinimo priemonių taikymas yra perteklinis.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Šiaulių apskrities mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
8. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad Šiaulių AVMI, atlikusi mokesčių mokėtojo UAB „Greisima“ patikrinimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nustatė, jog pareiškėjas, vykdydamas sandorius su K. G. gamybine įmone „KGGĮ“, elgėsi kaip nesąžiningas mokesčių mokėtojas: pretenduodamas į Pridėtinės vertės mokesčio atskaitą bei žinodamas arba turėdamas galimybę žinoti, kad pastaroji laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. apskaičiuodavo ir deklaruodavo pardavimo PVM, tačiau nesumokėdavo į biudžetą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, neteisėtai pasinaudodavo PVM atskaita. Viso patikrinimo metu papildomai priskaičiuota 63 498 Eur PVM.
9. Šiaulių AVMI, siekdama užtikrinti patikrinimo metu papildomai priskaičiuotos mokesčio mokėtojo mokestinės prievolės įvykdymą nustatytais terminais, 2015 m. lapkričio 27 d. Mokesčių administratoriaus nurodymu Nr. FR0706-13838 nurodė UAB „Greisima“ pateikti laidavimo arba garantijos dokumentą, pagal kurį laiduotojas arba garantas įsipareigotų įvykdyti 63 498 Eur mokestinę prievolę. Atsakovas nurodė, kad akivaizdu, jog UAB „Greisima“, vykdydamas sandorius su susijusia K. G. gamybine įmone „KGGĮ“ (UAB „Greisima“ vienintelis akcininkas S. G. yra Įmonės vadovo sūnus, abiejų juridinių vienetų biurai yra įrengti vienu adresu, veiklai naudoja tas pačias patalpas), žinojo apie pastarosios vis didėjantį įsiskolinimą valstybės biudžetui dėl apskaičiuoto ir deklaruoto pardavimo PVM pagal atitinkamas sąskaitas faktūras. Tuo būdu pareiškėjas, vykdydamas sandorius su susijusia mokestinių prievolių nevykdančia gamybine įmone „KGGĮ“, ne tik toleravo pastarosios tokį elgesį, bet ir pats, būdamas nesąžiningas, stengėsi išvengti mokestinės naštos, deklaruodamas PVM atskaitą. Atsakovas teigė, kad Nurodymo taikymas buvo pasirinktas ne tik kaip priemonė, užtikrinanti UAB „Greisima“ papildomai priskaičiuotos PVM mokestinės nepriemokos sumokėjimui užtikrinti. Jis susijęs su mokesčių mokėtojo sugebėjimo vykdyti mokestines prievoles bei jo sąžiningumo įvertinimu.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad esant sudarytai 2019 m. vasario 25 d. Mokestinės paskolos sutarčiai, pagal kurią šalys susitarė dėl UAB „Greisima“ priskaičiuoto PVM mokesčio sumokėjimo grafiko, pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jei jis nevykdytų Nurodymo, neatsirastų. Jei pareiškėjas nevykdytų Mokestinės paskolos sutarties, Šiaulių AVMI priimtų naują nurodymą.
II.
11. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
12. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus 2015 m. lapkričio 27 d. nurodymo Nr. FR0706-13838, kuriuo mokesčių mokėtojas UAB „Greisima“ buvo įpareigotas pateikti laidavimo arba garantijos dokumentą, pagal kurį laiduotojas arba garantas įsipareigotų įvykdyti mokesčių mokėtojo UAB „Greisima“ mokestines prievoles 63498 eur sumai, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Byloje nustatyta, kad Šiaulių AVMI, atlikusi mokesčių mokėtojo UAB „Greisima“ patikrinimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nustatė, jog pareiškėjas, vykdydamas sandorius su K. G. gamybine įmone „KGGĮ“, elgėsi kaip nesąžiningas mokesčių mokėtojas: pretenduodamas į Pridėtinės vertės mokesčio atskaitą bei žinodamas arba turėdamas galimybę žinoti, kad pastaroji laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. apskaičiuodavo ir deklaruodavo pardavimo PVM, tačiau nesumokėdavo į biudžetą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, neteisėtai pasinaudodavo PVM atskaita. Viso patikrinimo metu papildomai priskaičiuota 63 498 Eur PVM.
14. Teismas nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu (administracinė byla Nr. A-1339-575/2018) konstatavo, kad „pareiškėja (jos vadovas ir akcininkas) gerai žinojo apie K. G. gamybinės įmonės „KGGĮ“ veiklą, jos skolas ir vengimą mokėti mokesčius, dėl to pareiškėja žinojo (turėjo galimybę žinoti), jog, įsigydama prekes ir paslaugas iš Įmonės, dalyvauja sandoriuose, susijusiuose su sąmoningu Įmonės vengimu nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti su biudžetu, ir tokiu būdu elgėsi nesąžiningai. Todėl mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo pareiškėjos nesąžiningumą ir paneigė jos teisę į 55 742 Eur PVM atskaitą, kuri nagrinėjamu atveju lygi atitinkamai Įmonės PVM mokestinei nepriemokai.“
15. Teismas pažymėjo, kad mokesčių administratoriui priimti nutarimą įpareigoti mokesčių mokėtoją pateikti laidavimo arba garantijos dokumentą pakanka nustatyti įstatymų pažeidimų, dėl kurių gali būti priskaičiuotos papildomos mokesčių sumos, požymius. Tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Greisima“ skundą konstatavo, jog Šiaulių AVMI pagrįstai nustatė įstatymų pažeidimų požymius, pareiškėjo nesąžiningumą, patvirtina, jog atsakovas teisėtai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 482 patvirtinto Atvejų, kada mokesčių administratorius turi teisę pareikalauti, kad mokesčių mokėtojas pateiktų laidavimo arba garantijos dokumentą, aprašo (toliau – Aprašas) 3.21 punktu konstatavo, kad mokesčių mokėtojo UAB „Greisima“ kontrolės procedūrų metu buvo nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimų, dėl kurių mokesčių mokėtojui buvo priskaičiuotos papildomos mokesčių ir su jais susijusios sumos, požymiai, bei tuo pagrindu priėmė Nutarimą įpareigoti pareiškėją pateikti Šiaulių AVMI laidavimo arba garantijos dokumentą.
Šalies argumentai
16. Pareiškėjo atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė 2019 m. vasario 27 d. pateiktame prašyme nurodė, jog pareiškėjas su atsakovu 2019 m. vasario 25 d. sudarė Mokestinės paskolos sutartį, pagal kurią šalys susitarė dėl UAB „Greisima“ priskaičiuoto PVM mokesčio sumokėjimo grafiko. Ši aplinkybė patvirtina, kad UAB „Greisima“ nevengia mokėti jam priskaičiuotų mokesčių, todėl nepriemokos užtikrinimo priemonių taikymas yra perteklinis. Teismas pažymėjo, kad Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) įtvirtintas mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo institutas, kuris teisės mokslo doktrinoje netapatinamas su mokestine lengvata, tačiau gali būti laikomas tam tikra lengvata mokesčių mokėtojui, nustatant palankesnes mokesčių mokėtojui nepriemokos mokėjimo sąlygas. Mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba mokestinę nepriemoką išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis (MAĮ 88 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas yra atidedamas ar išdėstomas, iš mokesčių mokėtojo gali būti pareikalauta Civilinio kodekso nustatyta tvarka užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimą įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija (MAĮ 88 straipsnio 4 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas, įvertinęs išdėstytas ginčo teisinių santykių reguliavimo taisykles, pažymėjo, jog įstatymų leidėjas minėtomis teisės normomis mokesčių administratoriui suteikė tam tikrą diskreciją pareikalauti / atsisakyti pareikalauti iš mokesčių mokėtojo Civilinio kodekso nustatyta tvarka užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimą įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija ir tuo atveju, kai mokestinės nepriemokos sumokėjimas atidedamas arba išdėstomas. Šioje byloje nagrinėjamu atveju, kaip nurodė teismas, reikalavimas užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimą laidavimu ar garantija buvo priimtas iki pasirašant Mokestinės paskolos sutartį, tačiau ši aplinkybė nekeičia fakto, kad mokesčių administratorius išdėstydamas nepriemokos sumokėjimą turi teisę reikalauti ir papildomos prievolės užtikrinimo priemonės.
18. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad analizuojant mokesčių administratoriaus diskrecijos teisės pareikalauti / atsisakyti pareikalauti iš mokesčių mokėtojo Civilinio kodekso nustatyta tvarka užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimą įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija turinį, pažymėtina, jog konkrečių atvejų, kuomet iš mokesčių mokėtojo privalo būti reikalaujama papildomai užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimą MAĮ 88 straipsnis neapibrėžia. Todėl į mokesčių administratoriaus diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo patenka ir teisė kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas tinkamam mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimui svarbias aplinkybes, pasirinkti konkrečią mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo priemonę(-es) bei pareikalauti iš mokesčio mokėtojo šią sąlygą įvykdyti. Tokiu būdu mokesčių administratorius gali tinkamai atsižvelgti į kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes bei pasirinkti protingiausią, tinkamą balansą tarp viešojo intereso surinkti mokesčius ir asmens (mokesčių mokėtojo) intereso stabilizuoti savo finansinę būklę.
19. Teismas akcentavo, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (MAĮ 8 str. 1 d.). Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556 – 2255/11 ir kt.). Konstitucinis Teismas 1997 m. liepos 10 d. nutarime taip pat pažymėjo, jog administraciniu mokestinių santykių reguliavimo metodu, ikiteismine mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka siekiama užtikrinti, kad įstatymo nustatyti mokesčiai būtų sumokėti greitai ir laiku. Todėl būtina, kad mokesčių santykių subjektai savo teises ir pareigas vykdytų per įstatyme nustatytą kuo trumpesnį laiką.
Šalies argumentai
20. Pareiškėjo atstovės teiginys, kad galiojant Mokestinės paskolos sutarčiai Nurodymas yra perteklinė reikalavimo užtikrinimo priemonė, teismo atmestas kaip nepagrįstas, nes MAĮ 88 straipsnio 4 dalis suteikia mokesčių administratoriui teisę pareikalauti iš mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo priemonių (įkeitimo, hipotekos, laidavimo ar garantijos) ir tuo atveju, jei mokestinės nepriemokos mokėjimas yra atidedamas arba išdėstomas.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas 2015 m. lapkričio 27 d. Mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. FR0706-13838 yra priimtas kompetentingo subjekto, laikantis esminių procedūrinių taisyklių, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl, nenustačius Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, paliktinas galioti.
III.
22. Pareiškėjas UAB ,,Greisima“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. lapkričio 27 d. Mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. FR0706-13838.
23. Pareiškėjo nuomone, teismas formaliai vertino bylos aplinkybes, o atsakovas nuslėpė tai, kad be skundžiamo Nurodymo, tai pačiai mokestinei prievolei užtikrinti, taikomas ir turto areštas. Pabrėžia, kad po Nurodymo priėmimo, Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. sausio 18 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (44.1)FR0682-27 patvirtinus 2015 m. lapkričio 20 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-803, mokestinės nepriemokos užtikrinimui dar buvo areštuotas Bendrovės turtas: 2016 m. sausio 27 d. Turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-265 buvo areštuotos 79600 Eur vertės transporto priemonės, 2016 m. vasario 4 d. šis Turto arešto aktas panaikintas ir priimtas naujas – 2016 m. vasario 4 d. Turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-329 buvo areštuotos ir iki šiol tebėra areštuota Bendrovei priklausančių 17 transporto priemonių 82700 Eur vertės. Bedrovės nuomone, taikomas turto areštas yra pakankama mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo priemonė.
24. Bendrovė dėl PVM atskaitos nuo sandorių K. G. gamybine įmone ,,KGGĮ“ yra nubausta visomis įmanomomis mokestinėmis nuobaudomis. Bendrovės nuomone, viešasis interesas yra ne tik nubausti, į biudžetą surinkti kuo didesnę pinigų sumą, visais įmanomais būdais varžyti verslo subjekto veiklą, bet ir elgtis taip, jog privatus sektorius galėtų išlaikyti darbo vietas ir mokėti mokesčius išlaikydamas finansinį stabilumą.
25. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2015 m. lapkričio 27 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. FR0706-13838 (toliau –Nurodymas), kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 104 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 482 2.2 punktu, pareiškėjo vadovui ar įgaliotam asmeniui nurodyta iki 2015 m. gruodžio 15 d. pateikti iki 2016 m. kovo 31 d. galiosiantį laidavimo arba garantijos dokumentą, pagal kurį laiduotojas arba garantas įsipareigotų įvykdyti mokesčių mokėtojo UAB „Greisima“ mokestines prievoles 63 498,00 Eur sumai, jeigu šios nebus vykdomos atitinkamų mokesčių įstatymų nustatytais terminais.
27. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 104 straipsnio nuostatas, laidavimo arba garantijos iš mokesčių mokėtojo pareikalavimas yra vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. Ši priemonė gali būti taikoma ne tik tais atvejais, kai nustatyta tvarka yra mokesčių mokėtojui apskaičiuojama mokestinė nepriemoka, bet ir tais atvejais, kai yra siekiama užtikrinti galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymą. Paprastai tokia situacija kyla kai patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų.
28. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu 2015 m. rugsėjo 7 d. – 2015 m. lapkričio 20 d. laikotarpiu buvo atliekamas mokestinis patikrinimas. 2015 m. lapkričio 20 d. patikrinimo aktu Nr. FR0680-803 konstatuota, kad pareiškėjas, vykdydamas ūkines-finansines operacijas su K. G. gamybine įmone „KGGĮ“, padarė mokesčių įstatymų pažeidimų dėl kurių jis turi papildomai sumokėti į biudžetą 63 498,00 Eur sumą.
29. Byloje ginčijamas Nurodymas priimtas 2015 m. lapkričio 27 d., o minėtas patikrinimo aktas buvo patvirtintas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. sausio 18 d. sprendimu.
30. Šios aplinkybės patvirtina, kad mokesčių administratorius nustatyta tvarka buvo surinkęs pakankamai duomenų, leidžiančių jam pagrįstai teigti, kad dėl pareiškėjo veiksmų gali atsirasti mokestinė nepriemoka. Tai, kad ginčijamo Nurodymo priėmimo metu tokia mokestinės nepriemokos grėsmė egzistavo, patvirtina ir tolesnė mokestinės bylos eiga – pareiškėjas su atsakovu 2019 m. vasario 25 d. sudarė Mokestinės paskolos sutartį.
31. Pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdis – sukčiavimas PVM srityje, kolegijos vertinimu, yra tas faktinis pagrindas, kuris patvirtina tai, jog pritaikytas šis mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, atitinka pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį, o tuo pačiu yra ir proporcinga tokia poveikio priemonė.
32. Akcentuotina, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (MAĮ 8 str. 1 d.). Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą a. b. Nr. A556 – 2255/11 ir kt.). Konstitucinis Teismas 1997 m. liepos 10 d. nutarime taip pat pažymėjo, jog administraciniu mokestinių santykių reguliavimo metodu, ikiteismine mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka siekiama užtikrinti, kad įstatymo nustatyti mokesčiai būtų sumokėti greitai ir laiku. Todėl būtina, kad mokesčių santykių subjektai savo teises ir pareigas vykdytų per įstatyme nustatytą kuo trumpesnį laiką.
33. Pažymėtina ir tai, kad ginčai kurie yra nagrinėjami teisme yra fiksuoti laike, t.y., ginčijamų administracinių aktų teisėtumas bei pagrįstumas revizuojamas pagal tas faktines ir teisines aplinkybes, kurios egzistavo ginčijamo administracinio akto priėmimo metu. Dėl ko, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kurie siejami su vėliau atsiradusiomis aplinkybėmis – turto areštais, mokestinės paskolos sudarymu ir pan., nedaro įtakos ginčijamo Nurodymo teisėtumui bei pagrįstumui. Šiuo atveju priešingai, Nurodymo priėmimo faktas galėtų sudaryti prielaidas spręsti, ar kitų mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų taikymas yra proporcinga ir neperteklinė priemonė siekiamam tikslui. Tačiau šioje byloje kitų mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų pareiškėjo atžvilgiu taikymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
34. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Greisima“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.