- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-03
- Bylos Nr.
- 2-2279/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00841-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius, Marytė Mitkuvienė, Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- V. M. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, civilinėje byloje Nr. 2-4108-611/2013 pagal ieškovės V. M. M. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai akcinei bendrovei bankui Snoras ir N. H. C. dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 6 754 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, iš kurios 2 754 Lt sudarė prašomus atlyginti nuostolius ir 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims; pateikti visus ieškinyje išvardintus ieškinio priedus; pateikti ieškinio ir jo priedų vertimus į atsakovui N. H. C. suprantamą užsienio kalbą bei nurodyti nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių.
Teismo nustatytu terminu ieškovė pašalino ne visus 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje išvardintus ieškinio trūkumus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė teismui pateikė reikalingą skaičių procesinių dokumentų ir jų priedų kopijų, be to, ieškovė nurodė ir savo nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių. Vis dėlto, ieškovė nustatytu terminu nepateikė teismui įstatymo nustatyta tvarka patvirtinto procesinio dokumento ir jo priedų vertimo į atsakovui N. H. C. suprantamą užsienio – anglų - kalbą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė V. M. M. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti.
Ieškovės teigimu, trūkumas, dėl kurio ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, nėra esminis ir nesudarė pagrindo atsisakyti priimti jos ieškinio. Be to, terminas trūkumams pašalinti buvo neprotingai trumpas, dėl ko ieškovė negalėjo pateikti tinkamai išvertų dokumentų. Šios aplinkybės, apeliantės teigimu, patvirtina, jog ieškovei buvo apribota teisė į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria laikyta, jog ieškinio trūkumai nepašalinti ir ieškinys grąžintas ieškovei, yra teisėta ir pagrįsta.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Jeigu ieškinys ir jo priedai neatitinka CPK 111, 113 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, laikytina, jog nutartis, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti, savaime nelaikoma užkertanti kelią asmens konstitucinei teisei į teisminę gynybą ar kitaip suvaržanti asmens teises, priešingai, sudaro galimybes pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą, suteikiantį galimybę apginti galimai pažeistas teises.
Apeliantė pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas trūkumas – procesinių dokumentų ir jų priedų neišvertimas į atsakovui suprantamą užsienio kalbą, nėra esminis ir nesudaro kliūčių bylos nagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, jog šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro ne teismo nutarties, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, bet nutarties, kuria laikyta, jog trūkumai nepašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Todėl teisėjų kolegija atskirai nevertina pirmosios instancijos teismo nustatytų trūkumų ir jų pagrįstumo, tačiau pažymi, jog nors, kaip teigia apeliantė, pagrindiniai ieškinio elementai, be kurių bylos nagrinėjimas negalimas ir kurie nustato teisminio nagrinėjimo ribas teisme yra ieškinio dalykas (reikalavimas) ir pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai), tačiau ieškinio pateikimo forma ir kalba, taip pat turi užtikrinti bylos nagrinėjimą teisme, t.y. ieškinys turi būti pateiktas taip, jog priešinga šalis ir teismas galėtų vertinti ieškinio turinį ir pagrindinius jo elementus. Šiuo atveju teismas nustatė, jog apeliantė nepašalino visų ieškinio trūkumų, t. y. nepateikė teismui ieškinio ir jo priedų vertimo į atsakovui N.H. C. suprantamą užsienio kalbą, dėl ko ieškinį laikė nepaduotu. Ieškiniu atsakovams N. H. C. kartu su bankrutuojančia įmone pateikti ne tik turtinio, bet ir neturtinio pobūdžio reikalavimai, kildinami išimtinai iš neteisėtų, kaip teigia ieškovė, atsakovo N. H. C. veiksmų, dėl ko, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas turėjo garantuoti atsakovui N. H. C. teisę susipažinti su jo atžvilgiu pareikštais reikalavimais ir sudaryti sąlygas gintis nuo pareikšto ieškinio. Pagal CPK 115 straipsnio 4 dalį procesinių dokumentų neesminiams trūkumams, dėl kurių nėra pagrindo taikyti trūkumų šalinimo institutą ir kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, priskiriami ‑ klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai. Šiuo atveju teismo nutartimi taikius trūkumų šalinimo institutą buvo pareikalauta pašalinti ne tokio pobūdžio trūkumus. Apeliantės 2013 m. rugpjūčio 19 d. teismui pateiktas prašymas leisti pateikti procesinių dokumentų vertimus parengiamajame teismo posėdyje taip pat negali būti pripažintas pagrįstu, kadangi iškėlus civilinę bylą atsakovui kyla pareiga pateikti atsiliepimą, todėl jam ieškinys, į kurį jis gali atskirsti, ir jo priedai iš teismo turi būti išsiųsti jam suprantama kalba. Pareiga pateikti atsiliepimą privalo būti įgyvendinta per teismo nustatytą terminą, o klausimas dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui formos (parengiamajame teismo posėdyje ar paruošiamųjų dokumentų būdu) sprendžiamas tik gavus atsakovo atsiliepimą (CPK 225 straipsnio 7 punktas). Apeliacinio teismo nuomone, išsprendus tokio ieškinio, kuris pats ir jo priedai neišversti į atsakovui suprantamą kalbą, priėmimo klausimą teigiamai neproporcingai būtų apribotos vieno iš atsakovų teisės gintis nuo pareikšto ieškinio ir taip pažeistas asmens teisės į tinkamą teismo procesą principas
CPK 113 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais, jie turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus. Šis pakeitimas sistemiškai siejasi su CPK 90 straipsnio 1 dalies pakeitimu, pašalinančiu pareigą šaliai įmokėti avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti, kai šalies pateiktas procesinis dokumentas turi būti išverstas į užsienio kalbą. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog šie ieškinio pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai imperatyviai nustatyti CPK tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl ieškinio ir jo priedų pateikimas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos, laikytini trukdantys įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovei terminą trūkumams šalinti, o to tinkamai neatlikus, laikė ieškinį nepaduotu.
Pagal CPK 115 2 dalį teismo nustatomas terminas procesinio dokumento trūkumų pašalinimui negali būti trumpesnis kaip septynios dienos, šioje byloje teismas 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi ieškovei nurodė trūkumus pašalinti iki 2013 m. rugpjūčio 19 d. (nutartis ieškovei įteikta 2013-08-07, b. l. 29). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, trūkumų pašalinimui buvo nustatytas protingas terminas. Be to, apeliantės argumentai dėl per trumpo termino ieškinio trūkumams pašalinti atmestini kaip nepagrįsti, kadangi apeliantei CPK 77 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą ir prašyti pratęsti teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Apeliantė šia įstatymo suteikta teise nepasinaudojo, todėl teigti, jog pirmosios instancijos teismas nesuteikė pakankamai laiko trūkumams pašalinti, nėra teisinio pagrindo.
Pažymėtina, jog aplinkybė, kad ieškinys buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, neužkerta kelio ieškovei pašalinus aplinkybes, sudariusias pagrindą grąžinti ieškinį, kreiptis į teismą pakartotinai.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.