Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-11-19 · Civilinė byla Nr. 2S-2278-653/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-19
Bylos Nr.
2S-2278-653/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25951-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Atsakovas
D. S., D. R., I. E., A. K.
Kategorijos
  • 3.1.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2278-653/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25951-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto ieškovo bankrutuojančios UAB „First choice partner“, atstovaujamos bankroto administratoriaus D. J., atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-33431-734/2015 pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „First choice partner“ ieškinį atsakovams D. S., D. R., I. E., A. K. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „First Choice“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų 35897,93 Eur patirtą žalą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad atsakovai yra buvę ieškovo vadovai, kurie vadovaudami įmonei padarė jai žalos.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi nustatė ieškovui 14 dienų terminą ištaisyti ieškinio trūkumams – patikslinti ieškinio dalyką, nurodant, ar 35897,93 Eur žala iš atsakovų priteistina solidariai, ar dalimis; pateikti ieškinio ir jo priedų vertimus atsakovams D. S. bei A. K., kurių gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. Konstatavo, kad teismas, priimdamas sprendimą prieš kelis atsakovus, turi nurodyti, kurią sprendimo dalį turi vykdyti kiekvienas iš atsakovų, arba nurodo, kad atsakovų prievolė yra solidari arba subsidiari (CPK 274 str. 2 d.). Ieškovas prašo priteisti skolą iš visų atsakovų, tačiau nenurodė, kokiu būdu, kaip tai numatyta CPK 135 str. 1 d. 4 p., turi būti paskirstyta skola, t. y. ar solidariai iš visų atsakovų ar dalimis, todėl ieškovas įpareigotas sutikslinti ieškinio dalyką, nes iš ieškinio faktinio pagrindo matyti, kad ieškovas siekia solidarios atsakovų atsakomybės, kai ieškinio dalyke nurodo žalos dydį 35897,93 Eur priteisti iš kiekvieno atsakovo atskirai.

Taip pat nurodė, kad atsakovas A. K. gyvena Latvijos Respublikoje, o atsakovas D. S. – Baltarusijos Respublikoje, todėl kadangi ieškovas reiškia ieškinio reikalavimą atsakovams, kurie yra užsienio valstybėse – Latvijoje ir Baltarusijoje, jam tenka pareiga pateikti į bylą procesinius dokumentus, išverstus į rusų, latvių ar kitas jiems suprantamas kalbas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas BUAB „First choice partner“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos nutartį. Paaiškino, kad šiuo metu ieškovo advokatė atostogauja, todėl ieškovas patikslins ieškinio dalyką parengiamojo posėdžio metu, kai iš atostogų bus grįžusi advokatė. Taip pat paaiškino, kad bankrutuojančios įmonės vadovai, kurie gyvena ne Lietuvos Respublikoje, verslą vykdė Lietuvoje, pasirašinėjo sutartis, įvairius kitus įmonės dokumentus, todėl manytina, kad jie supranta lietuviškai. Vien nurodytas adresas užsienyje nereiškia, kad atsakovas nesupranta lietuviškai. Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, kurioje nėra jokių lėšų, todėl administratorius visus kaštus dengia iš savo lėšų. Išversti procesinius dokumentus į dvi užsienio kalbas kainuotų 864 Eur ir tai užkirstų kelią bankrutuojančiai įmonei išieškoti žalą, tad šiuo atveju turėtų būti taikomas turinio viršenybės prieš formą principas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir jis įpareigotas patikslinti ieškinio dalyką, nurodant, ar 35897,93 Eur žala iš atsakovų priteistina solidariai, ar dalimis, ir pateikti ieškinio su priedais vertimus į atsakovams, kurie yra užsienio valstybėse – Latvijoje ir Baltarusijoje, suprantamas kalbas.

CPK 5 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti civi­linę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą, todėl tinkamas kreipimosi į teismą tvar­kos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančio asmens pareiga. Ieškinys yra vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų (CPK 110 str.), todėl ieškinio formai ir turiniui keliami tie patys bendrieji reikalavimai, kurie įstatyme nu­statyti visiems dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams.

Ieškovas, teikdamas ieškinį, nurodė, kad ieškinio suma yra iš viso 35897,93 Eur. Ieškinys yra teikiamas keturiems atsakovams – buvusiems bankrutuojančios bendrovės vadovams, kurių atitinkamais valdymo laikotarpiais bendrovė, anot bankroto administratoriaus, patyrė žalos. Ieškovas, formuluodamas ieškinio dalyką, suformavo atskirus reikalavimus kiekvieno atsakovo atžvilgiu, prašydamas iš jų priteisti 35897,93 Eur sumą. Toks ieškinio reikalavimų formulavimas suponuoja, kad ieškovas atsakovų prievoles laiko dalinėmis ir prašo iš kiekvieno atsakovo priteisti po 35897,93 Eur, nors ieškinio faktinis pagrindas leidžia manyti, kad ieškovas bendrą įmonei padarytą žalos dydį laiko iš viso 35897,93 Eur, o atsakovų prievolę laiko solidaria. Pažymėtina, kad pagal CK 6.6 str. 1 d. nuostatas solidarioji skolininkų prievolė gali atsirasti arba pagal įstatymą, arba šalių susitarimu, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus, taigi prievolės solidarumas nepreziumuojamas. Todėl ieškovas, formuluodamas ieškinio dalyką, t. y. reikalavimus atsakovams, turi aiškiai nurodyti, koks reikalavimas reiškiamas kiekvieno iš jų atžvilgiu. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393). Todėl darytina išvada, kad tikslus ieškinio reikalavimų suformulavimas svarbus jau ieškinio priėmimo stadijoje tiek dėl to, kad būtų nustatytos bylos nagrinėjimo ribos, kadangi priimdamas sprendimą prieš kelis atsakovus, teismas privalės nurodyti, kurią sprendimo dalį turi vykdyti kiekvienas iš atsakovų, arba nurodyti, kad atsakovų prievolė yra solidari arba subsidiari (CPK 274 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovo pateikto ieškinio dalykas nėra aiškiai suformuluotas, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą patikslinti ieškinio reikalavimus (dalyką) ir dėl šios priežasties nėra pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo nutartimi.

Dėl antrojo skundžiamoje nutartyje nurodyto trūkumo apeliantas paaiškina, kad atsakovas A. K., gyvenantis Latvijos Respublikoje, ir atsakovas D. S., gyvenantis Baltarusijos Respublikoje, tikėtinai supranta lietuvių kalbą, kadangi vadovavo Lietuvoje įsteigtai įmonei, todėl jiems ieškinio su priedais vertimai nebūtini. CPK 113 str. 3 d. nurodyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Taigi, kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, jiems turi būti pateikti įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti procesinių dokumentų vertimai. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad atsakovai, kurie nėra Lietuvos piliečiai ir kurių gyvenamoji vieta nurodyta užsienio valstybėse, tikėtinai supranta lietuvių kalbą, nes vadovavo Lietuvoje registruotai įmonei. Tačiau ieškovo prielaidos, kad atsakovai A. K. ir D. S. supranta lietuvių kalbą, nėra pagrįstos jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Juo labiau, pats ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovas D. S. įmonei vadovavo trumpą laiko tarpą, t.y. nuo 2014-02-07 iki 2014-02-13 ir nuo 2014-03-03, kai 2014-04-08 teismui jau buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „First choice partner“ ir nėra žinoma, ar šis vadovas buvo perėmęs įmonės turtą ir dokumentus. Atitinkamai, atsakovas A. K. įmonei vadovavo laikotarpiu nuo 2014-02-13 iki 2014-03-03, t. y. nepilną mėnesį, kas taipogi kelia abejones, kad šis asmuo žino lietuvių kalbą. Svarbu ir tai, kad, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, procesiniai dokumentai atsakovams bus siunčiami tam tikra reglamentuota dokumentų įteikimo užsienio valstybėse tvarka, reikalaujanti laiko ir lėšų sąnaudų, todėl, nesant reikiamų vertimų ir dėl to neįteikus dokumentų atsakovams, bylos nagrinėjimas gali nepagrįstai užsitęsti (CPK 7 str.). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais pripažintini apelianto argumentai, kad teismo įpareigojimas pateikti ieškinio ir jo priedų vertimus neturėjo būti nustatytas.

Tai, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, nesudaro pagrindo atleisti jį nuo CPK numatytos pareigos išversti procesinius dokumentus į atsakovams suprantamą kalbą. Ieškovo patirtos procese bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos vadovaujantis CPK 93 str. taisyklėmis.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ieškinio trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias procesines teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, apeliantui nustatomas naujas terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarties reikalavimams įvykdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui BUAB „First choice partner“, atstovaujamam bankroto administratoriaus D. J., 14 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams ištaisyti.

Teisėja Jelena Šiškina