- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-09-26
- Bylos Nr.
- 1-1607-966/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07448-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- R. A.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 284 straipsnyje, BK 138 straipsnio 2 dalyje 8 punkte,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. 2017-02-11 apie 03.45 val., viešoje vietoje - kebabinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), elgdamasis įžūliai, be jokios priežasties, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu R. A., gim. (duomenys neskelbtini). į veidą, tuo padarydamas apatinio žandikaulio kairės pusės kaklelio lūžimą - sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrukdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad buvo kebabinėje nakties metu. Buvo išgėręs, kebabinė yra prie Kauno pilies, adreso nežino. Neatsimena, kodėl kilo konfliktas. Buvo su draugu E. S., šventė gimtadienį, kebabinėje buvo kitų žmonių. Nukentėjusiojo nepažinojo, neatsimena dėl ko, gal susipyko su nukentėjusiuoju, sudavė jam. Tada jį matė pirmą kartą. Kas vyko toliau, neatsimena. Išėjo iš kebabinės, atvažiavo policija. Savo elgesį vertina blogai. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, mano, kad jis šiek tiek per didelis, sutinka atlyginti civilinio ieškinio 2000 Eur. Lietuvoje nedirba, gyvena iš santaupų, kadangi yra dirbęs užsienyje.
Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. K. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:
Iš nukentėjusiojo R. A. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2017-02-11 su draugu A. M. buvo klube, o po klubo užėjo į kebabinę. Jis atsisėdo prie kebabinės durų, o A. M. nuėjo pirkti kebabų. Kai A. M. susiruošė mokėti už kebabus, prie jo priėjo du jaunuoliai. Vienas iš jų pradėjo kabinėtis prie A. M. bei sudavė smūgius. Tai pamatęs jis priėjo prie draugo jo ginti. Jam tik priėjus, kitas vaikinas, nieko nesakęs, sudavė jam vieną smūgį, po ko jis nukrito ant žemės. Po kiek laiko atvyko GMP bei policijos pareigūnai, o abu vaikinai pabėgo (1 t., b. l. 12-13).
Iš liudytojo A. M. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2017-02-11 su draugu R. A. buvo klube „(duomenys neskelbtini)“. Apie 3.45 val. sugalvojo nueiti pavalgyti kebabų į šalia klubo esančią kebabinę. Jam įėjus į kebabinę daugiau nieko nepamena. Atsigavo tik ligoninėje. Kas su juo atsitiko nežino. Tik žino, kad buvo sumuštas (1 t., b. l. 15).
Iš liudytojo P. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2017-02-11 apie 03.40 val. užėjo į kebabinę, esančią (duomenys neskelbtini). Buvo tik truputį išgėręs. Kababinėje buvo keli žmonės. Užsisakęs maistą sėdėjo kababinėje prie palangės ir laukė kol pagamins. Kebabinėje buvo vienas vyriškis panašus į benamį, jis buvo apskurdęs, nešvarus, šis vyriškis stovėjo prie lango, kairėje pusėje nuo durų, maždaug ties viduriu kebabinės. Sėdėdamas pamatė, kad vienas jam nepažįstamas klientas, kaip vėliau sužinojo, kad tai A. M., priėjęs prie to benamio kažką su juo kalbėjo. Jam bekalbant prie A. M. priėjo du nepažįstami jaunuoliai ir vienas iš jų, kuris buvo apie 25 metų amžiaus, apie 185 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, šviesių pilkos spalvos plaukų pradėjo kabinėtis prie A. M., pradėjo jam priekaištauti, ko jis nori iš to žmogaus. A. M. su benamiu kalbėjo draugiškai, jokio konflikto tarp jų nebuvo. A. M. bandė priėjusiam vaikinui kažką gražiai atsakyti, tačiau jaunuolis buvo agresyviai nusiteikęs ir toliau kabinėjosi prie A. M.. Tuomet A. M. paklausė jaunuolio ar jis nenori pasivažinėti ir išsitraukė iš kišenės mobilaus ryšio telefoną. A. M. tik išsitraukus telefoną, iš karto šis jaunuolis, smogė A. M. kumščiu į veidą. A. M. iš karto iš nosies pradėjo bėgti kraujas, jis pasilenkė ir tuomet tas pats jaunuolis sudavė antrą smūgį kumščiu į galvą. Po šio smūgio A. M. nugriuvo. Tuo metu antras jaunuolis, kuris stovėjo prie A. M. sumušusio jaunuolio, jis buvo apie 28 metų amžiaus, apie 190 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų, be jokios priežasties sudavė smūgį kumščiu netoli A. M. stovinčiam jaunuoliui, kaip vėliau sužinojo R. A.. Šis nuo smūgio iš karto nugriuvo, mano, kad R. A. šio smūgio nesitikėjo, nes jis niekam jokio žodžio nesakė, jis tik stovėjo ir žiūrėjo, jokio konflikto tarp R. A. ir jam sudavusio jaunuolio, ar kokio kito asmens, nebuvo. R. M. nugriuvo jam prie kojų, kadangi matė, kad pirmas jaunuolis užsimojo ir ketino trečią kartą smogti A. M., jis atsistojo ir atstūmė jaunuolį nuo A. M.. Po smūgių A. M. ir R. A. gulėjo ant žemės, jie nesikėlė. Pamatęs, kad abu jaunuoliai sužaloti paskambino bendros pagalbos telefonu 112 ir iškvietė GMP bei policiją. Kalbėdamas telefonu ėjo į lauką. Jaunuoliai, sumušę R. A. ir A. M., pamatę, kad skambina, išėjo iš kebabinės, išėjęs paskui juos matė, kad jie nubėgo link Kauno pilies, apie tai pranešė pareigūnams, apibūdino jaunuolių požymius. Netrukus prie kebabinės atvažiavo policijos pareigūnai, matė, kad jų automobilyje sėdi abu jaunuoliai, kurie sumušė A. M. ir R. A.. Netrukus į kebabinę atvažiavo ir GMP girdėjo kaip nukentėjusieji medikams ir policijos pareigūnams pasakė savo vardus ir pavardes, todėl žino jų anketinius duomenis. Jis pats nenukentėjo (1t., b. l. 31-32).
Iš liudytojos J. B. parodymų matyti, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje kebabinėje kepėja- pardavėja. Ši kebabinė yra adresu (duomenys neskelbtini). Nei kebabinėje, nei prie jos nefilmuojama. 2017-02-11 apie 03.45 val. kebabinėje buvo daug apie 10 žmonių. Vienu metu pamatė, kad pradėjo konfliktuoti keturi jaunuoliai, dėl ko kilo konfliktas, pasakyti negali. Vaikinai konfliktavo kebabinės viduje, salės viduryje. Vaikinai pradėjo rėkauti, todėl ji iškvietė apsaugos darbuotojus. Kol atvyko apsaugos darbuotojai, prasidėjo muštynės. Ji turėjo daug darbo, todėl jų nestebėjo, tik vienu metu pamatė, kad du vaikinai guli ant žemės, o kiti du vaikinai dingo iš kebabinės. Viskas vyko labai greitai ir labai trumpai. Kažkuris klientas paskambino ir iškvietė GMP, nes šie du vaikinai buvo sužaloti. Netrukus atvažiavo apsaugos darbuotojai ir policija. Kai atvyko apsaugos darbuotojai, du asmenys jau buvo pabėgę. Policijos pareigūnai į kebabinės vidų užėję nebuvo. Atvykus GMP, sužaloti vaikinai išėjo į lauką į GMP automobilį, jų nei vardų, nei pavardžių nežino (1 t., b .l. 40-41).
Iš 2017-02-11 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 4446 matyti, kad A. K. nustatytas 1,36 promilių girtumas (1 t., b. l. 50).
Iš 2017-02-17 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 4-7).
Iš 2017-03-01 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. A. konstatuotas apatinio žandikaulio kairės pusės kaklelio lūžimas. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 17).
Iš 2017-02-24 asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas P. G. iš pateiktų 4 nuotraukų atpažino asmenų nuotraukoje Nr. 4 (įtariamasis A. K.), kaip asmenį, kuris 2017-02-11 apie 3.45 val. prie kebabinės (duomenys neskelbtini), sudavė kumščiu smūgius R. A. į veidą (1 t., b. l. 33-35).
Veikos kvalifikavimas
BK 284 straipsnio dispozicija numato: „tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką...“. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pagal susiformavusią teismų praktiką viešoji vieta - tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Byloje surinkti įrodymai, tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, apžiūrų protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad vieta, kurioje kaltinamasis įvykdė nusikalstamą veiką, teisingai laikoma vieša vieta.
Viešoji tvarka - tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.
Kaip matyti iš BK 284 straipsnio dispozicijos, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais. Kaltinime A. K. nurodyta, kad jo padaryti viešosios tvarkos pažeidimai pasireiškė įžūliu elgesiu, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai. Įžūlūs veiksmai teismų praktikoje suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Tokie veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, pavojingu vairavimu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai.
Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio atitinkamą dalį. Pagal BK 138 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, o nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų, t. y. dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus baudžiamoje byloje, sprendžia, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamasis A. K. 2017-02-11 apie 03.45 val., viešoje vietoje - kebabinėje, esančioje(duomenys neskelbtini), elgdamasis įžūliai, be jokios priežasties tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu R. A., tuo padarydamas apatinio žandikaulio kairės pusės kaklelio lūžimą - sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrukdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad viešoje vietoje, galimai kilus konfliktui, kurio jis neatsimena, jis sudavė smūgį nukentėjusiajam. Kaltinamojo parodymais teismui netikėti nėra pagrindo, jo parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiojo, liudytojų P. G., J. B. parodymais, iš kurių matyti, kad kaltinamasis be jokios aiškios priežasties smūgiavo nukentėjusiajam, kuris jokio smurto nenaudojo. Liudytojas P. G. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu atpažino kaltinamąjį A. K. kaip asmenį, kuris sudavė smūgį R. A.. Kaltinamojo kaltė viešoje vietoje nesunkiai sužalojus nukentėjusįjį įrodyta ir kitais byloje esančiais objektyviais įrodymais – apžiūros protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada dėl sužalojimų masto, lokalizacijos ir padarymo laiko.
Kaltinamojo veiksmais neabejotinai buvo sutrikdyta visuomeninė rimtis ir tvarka – prieš nukentėjusįjį buvo naudojamas fizinis smurtas, nukentėjusysis buvo sužalotas, aplinkiniai asmenys buvo priversti kviesti policiją, kaltinamojo veiksmais buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Kaltinamasis neneigia įvykio vakarą vartojęs alkoholį ir buvo stipriai apgirtęs, todėl nemotyvuotą, agresyvų, kaltinamojo elgesį negalima paaiškinti niekuo kitu, kaip tik alkoholio įtaka padarant viešosios tvarkos pažeidimą, nesunkiai sužalojant nukentėjusįjį. Kaltinamojo veiksmus šioje situacijoje teismas vertina kaip demonstratyvius, kas rodo, kad A. K. savo veiksmus suvokė kaip nepagarbos aplinkai demonstravimą, nes elgėsi ne pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles, esant menkaverčiam konfliktui, be jokios aiškios priežasties pasirinko tokią vietą ir tokį konflikto sprendimo būdą, kuriuo akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sužalojo R. A. iš chuliganiškų paskatų. Kaltinamasis gerai suprato savo veiksmų neteisėtumą, chuliganišką jų esmę bei sukeliamus padarinius, suvokė, jog savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką, smurtauja prieš nukentėjusįjį ir norėjo taip veikti, tai yra jis veikė tyčia. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Bausmės skyrimas
Skirdamas A. K. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinanti atsakomybė, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
A. K. padaryta nusikalstama veika pagal BK 284 straipsnį priskirtina nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padaryta nusikalstama veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą priskirtina apysunkio nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimai yra baigti, tyčiniai. Kaltinamasis laikomas neteistu (teistumas tiek dėl Lietuvos Respublikoje tiek dėl užsienyje padarytų veikų yra išnykęs), administracine tvarka nebaustas (nuobaudų galiojimas pasibaigęs) (1 t., b. l. 95-98), psichiatrinio gydymo įskaitoje, priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 100, 102).
Pagal BK 284 straipsnio sankciją kaltininkui gali būti skiriama bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, o pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam gali būti pasiekti paskyrus jo padarytų nusikalstamų veikų sankcijose numatytas bausmės rūšis – laisvės apribojimą ir laisvės atėmimą. Teismo nuomone, skiriamos bausmės rūšis yra adekvačios padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo principui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu.
Kadangi teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl jam paskirtoji galutinė bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, kad A. K. nusikalstamas veikas padarė būdamas ankščiau neteistas (teistumui išnykus), įvertinus kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – jis kaltę pripažino, gailėjosi, stengėsi susitarti su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo ir yra pasiruošęs atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, į tai, kad kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas matyti, kad bausmės tikslai dar bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas, skiriant įstatymo numatytas pareigas, kurios teismo nuomone, darys kaltinamojo elgesiui teigiamą įtaką (BK 75 str. 2 d. 5 p., 6 p., 8 p.).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 61-62) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis – civilinis ieškovas R. A. pareiškė 3077,49 Eur civilinį ieškinį, prašo priteisti iš kaltinamojo 77,49 Eur turtinei žalai atlyginti bei 3000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 134). Kaltinamasis A. K. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta visiškai. Civilinis ieškinys yra įrodytas rašytiniais įrodymais – vaistų ir medicininių priemonių pirkimo kvitais (1 t., b. l. 135-136), todėl šioje dalyje tenkintinas visiškai, priteisiant 77,49 Eur turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo A. K. nukentėjusiojo R. A. naudai.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo kaltinamasis A. K. paaiškino, jog nesutinka atlyginti 3000,00 Eur neturtinės žalos, prašo mažinti šią sumą.
Dėl neturtinės žalos civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad neturtinė žala R. A. buvo padaryta nesunkiai sutrikdant jo sveikatą.
Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog nukentėjusiajam diagnozuotas apatinio žandikaulio kairės pusės kaklelio lūžimas, 2017-02-13 atlikta operacija, gydytas stacionare nuo 2017-02-12 iki 2017-02-17, uždėti antdantiniai įtvarai, nurodyta įtvarus laikyti 21-22 dienas (1 t., b. l. 17). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad palaiko savo civilinį ieškinį. Buvo sužalotas, patyrė skausmą. Jis buvo netekęs sąmonės nuo gauto smūgio, buvo išvežtas į klinikas, gydomas ligoninėje stacionare, buvo operuotas. Jis bijo dėl ateities, kadangi jo odontologė pasakė, kad po kokių 5-rių metų jam gali dantys imti byrėti. Po sužalojimo buvo nedarbingas du mėnesius, burna buvo surakinta, jis negalėjo kalbėti, patyrė skausmus, nepatogumus. 3-4 savaites jautė spazminius skausmus, nuolat leido sau vaistus nuo skausmo, nes kitaip negalėjo užmigti. Skausmus žandikaulyje jaučia iki šiol, ypač kai keičiasi oras. Gydymas jo tęsėsi apie 3 mėnesius, tik po 3 mėnesių jautėsi sveikesnis, o iki tol nuolat svaigo galva. Nuolat patiria baimę vėl patirti smurtą. Jaučiasi pažemintas tokių kaltinamojo veiksmų. Ant kaklo liko jam randas, patiria daug nepatogumų, nes kiti žmonės mato jį su randu.
Pagal suformuotą teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.
Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl ko jis buvo operuotas, jam paskirtas ilgalaikis gydymas, jis ilgą laiką (apie du mėnesius buvo nedarbingas), patyrė skausmą, įvairius nepatogumus dėl fiksuoto sąkandžio, kas pablogino nukentėjusiojo gyvenimo kokybę. Akivaizdu, kad nukentėjusysis jautėsi pažemintas, nes buvo sumuštas viešoje vietoje, jaučia baimę vėl patirti smurtą, jaučiasi nepatogiai, nes po operacijos liko randas veide. Tačiau, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas įvertina ir tai, kad jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių byloje nenustatyta. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, be jokios priežasties, viešoje vietoje, stebint kitiems žmonėms. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį - jis yra jauno darbingo amžiaus, taigi gali įsidarbinti ir dirbti bei turi realią galimybę atlyginti nukentėjusiajam jo patirtą žalą. Teismas taip pat atsižvelgia į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo: nuo 579,24 Eur (2 000 Lt) iki 5792,40 Eur (20 000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-325/2010, 2K-463/2009, 2K-29/2011, 2K-35/2014). Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog R. A. patirti išgyvenimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo atsižvelgiant į patirtų pasekmių gydymo laiką, išgijimo galimybes, dvasinius išgyvenimus, vertintini 2500 Eur suma, kuri priteistina iš kaltinamojo. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti:
- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8, punktais, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant A. K.:
- per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš A. K. 77,49 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 49 ct) turtinės žalos atlyginimo bei 2500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo R. A. naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.