Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-01-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-6-581/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-20
Bylos Nr.
1S-6-581/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Nuteistasis
R. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-6-581/2020
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios R. B. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. B. Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį subendrinta bausme – laisvės atėmimu dvejiems metams. Bausmės pradžia – 2019 m. kovo 12 d., bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 10 d. Nuteistoji 2019 m. lapkričio 21 d. atliko daugiau nei 1/3 paskirtosios bausmės, faktiškai atliko aštuonis mėnesius 11 dienų paskirtosios bausmės.

2. Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė (penkiems nariams balsavus – prieš, vienam – už) nuteistajai R. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Šį Komisijos nutarimą nuteistoji R. B. skundė Panevėžio apylinkės teismui. Skundžiama nutartimi buvo atmestas nuteistosios skundas. Teismas nutartyje nurodė, jog nuteistoji R. B. bausmę atlieka už tyčinį sunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, kuriuos padarė neišnykus teistumui, būdama recidyviste; nuteistosios kriminalinė praeitis rodo, kad anksčiau jai paskirtos bausmės reikiamo poveikio nepadarė ir nebuvo efektyvios, nes ji gyvenimo būdo nepakeitė; ankstesni teistumai, padarytos nusikalstamos veikos apibūdina ją, kaip linkusią nusikalsti asmenybę, rodo jos pavojingumą visuomenei, todėl ji turi atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktą taip, jog laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į pakartotinio nusikalstamumo riziką, kuri yra 47 balų ir kuri šiuo metu nėra pakankama konstatuoti, kad nuteistoji daro akivaizdžią pažangą mažindama nusikalstamo elgesio riziką. Teismas, įvertinęs visas socialinio tyrimo išvadoje nurodytas nuteistąją charakterizuojančias aplinkybes, konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti taikant lygtinį paleidimą, todėl nuteistosios R. B. skundą atmetė.

4. Nuteistoji R. B. skundžia Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jos atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

4.1. Nurodo, kad yra pasiruošusi gyventi dorai, motyvuota nenusikalsti, laisvėje dirbti bet kokį darbą, auginti vaikus. Atlikdama laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, stengiasi visapusiškai keisti savo elgesį, įgyja motinystės įgūdžių, kurie bus naudingi išėjus į laisvę; dalyvauja įvairiose pataisos programose, mokosi, nori įgyti bent minimalų išsilavinimą. Šiuo metu augina sūnų. Bausmės atlikimo metu jos elgesys yra pavyzdingas, laikosi vidaus tvaarkos taisyklių, stengiasi vykdyti visas individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad niekada nedirbo, teigia, jog dirbo sezoninius darbus, nes yra be išsilavinimo. Išėjusi į laisvę, dės visas pastangas susirasti darbą. Įsitikinusi, kad niekada negrįš prie nusikalstamos veiklos, nebebendraus su įtartinos reputacijos žmonėmis. Palaiko ryšį su šeima, laisvėje jos laukia trys vaikai, kurie labiausiai kenčia dėl jos bausmės. Labai gailisi dėl nusikaltimo.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

5.1. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Svarstydamas klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, teismas turi atsižvelgti ne tik į tai, jog nuteistasis atliko privalomą paskirtos bausmės dalį, nes įstatymu numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik formalusis pagrindas, kad paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos. Tačiau, be paminėto, taip pat turi būti nustatytas ir materialusis pagrindas, t. y. teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, teismas turi spręsti tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, psichologinės tarnybos išvadą ir k.t.

5.2. Išnagrinėjęs nuteistosios R. B. skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei visą teismui pateiktą medžiagą – nuteistosios asmens bylą Nr. (duomenys neskelbtini) – teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

5.3. Panevėžio apylinkės teismas, spręsdamas R. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, priešingai nei teigia nuteistoji, tinkamai atsižvelgė į visas nuteistąją tiek neigiamai, tiek teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kriminogeninius veiksnius bei pakartotinos nusikalstamumo rizikos laipsnį ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nuteistoji R. B. negali būti lygtinai paleista iš pataisos įstaigos.

5.4. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nuteistoji R. B. bausmės atlikimo metu dalyvauja pataisos bei integracijos į visuomenę programose: mokosi Suaugusių ir jaunimo mokymo centro 3 klasėje; šiuo metu augina vaiką Vaikų (kūdikių) skyriuje, todėl užduotis atlieka savarankiškai; dalyvauja „Motinystės įgūdžių lavinimo“ programoje, Visuomenės sveikatos biuro darbuotojų vedamoje „Sveikatos stiprinimo Panevėžio pataisos namų nuteistosioms“ programoje; dalyvauja edukaciniuose užsiėmimuose „Molio dirbtuvėlės“, skirtuose mamų ir jų vaikų socialinių ir emocinių įgūdžių lavinimui. Vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, nebausta, neskatinta. Socialinius ryšius palaiko su artimaisiais – sugyventiniu, vaikais, broliu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teistumai; išsilavinimo bei profesinio išsilavinimo stoka; darbinės patirties stoka; netinkamas gyvenimo būdo pasirinkimas; pasidavimas kitų įtakai. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad remiantis OASys metodikos gautais duomenimis, nuteistosios pakartotino nusikalstamumo rizika yra vidutinė (47 balų).

5.5. Aukščiau paminėti duomenys rodo, kad nuteistosios R. B. elgesyje yra tam tikrų korekcijos požymių (dalyvavimas įvairiose programose, vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatyta priemones, mokosi), tačiau atsižvelgus į ją charakterizuojančių aplinkybių visumą, paminėtos aplinkybės negali būti laikomos pakankamomis nuteistajai R. B. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos.

5.6. Aukštesniojo teismo manymu, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. B. anksčiau ne kartą teista, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atlieka ne pirmą kartą, teistumai bei teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu nuteistajai R. B. teigiamos įtakos neturėjo, ji ir toliau elgėsi neatsakingai, įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Teismo nuosprendžiu, pagal kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteista už sunkaus (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir vieno baudžiamojo nusižengimo (BK 259 straipsnio 1 dalis) tyčinių nusikalstamų veikų padarymą. Nustatyta, jog R. B. 2016 m. rugpjūčio 3 d. atlikusi laisvės atėmimo bausmę pagal 2015 m. kovo 23 d. nuosprendį už analogiškus du sunkius nusikaltimus (BK 260 straipsnio 1 dalis), praėjus kiek daugiau nei vieneriems metams vėl padarė analogišką nusikaltimą, už kurį atlieka bausmę šiuo metu. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąją R. B.. Pažymėtina ir tai, jog R. B. anksčiau buvo taikomos švelnesnės bausmių rūšys, kurios nebuvo efektyvios, nes R. B. gyvenimo būdo nepakeitė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog R. B. ankstesni teistumai, padarytos nusikalstamos veikos apibūdina ją, kaip linkusią nusikalsti asmenybę, rodo jos pavojingumą visuomenei, todėl ji turi atlikti tokią bausmės dalį, kuri ją paveiktų taip, jog laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

5.7. R. B. socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nuteistosios nusikalstamumo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41–99 balų, įvertinta 47 balais. Visiškai pagrįstai apylinkės teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas per visą bausmės atlikimo laiką nors ir sumažėjo (ankstesnis buvo 51 balas), tačiau šiuo metu nėra pakankamas konstatuoti, kad nuteistoji R. B. daro akivaizdžią pažangą, mažindama nusikalstamo elgesio riziką. Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama, vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas). Šiuo aspektu vertinant nuteistosios pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką labai svarbu tai, kad socialinio tyrimo išvadoje R. B., nors ir dalyvaujančiai visose privalomose socialinės reabilitacijos programose, vis dar nustatomi anksčiau paminėti kriminogeniniai veiksniai (5.4. punktas). Aukštesnysis teismas pažymi, jog net 27 balų pakartotinio R. B. nusikalstamo elgesio rizikos balų sudaro kintamieji (dinaminiai) veiksniai, kuriuos nuteistoji pati turi galimybę mažinti. Nuteistosios R. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, kas rodo, jog nuteistoji rodo polinkį taisytis teigiama linkme, tačiau vertinant šią aplinkybę su visomis kitomis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad R. B. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra būtina sąlyga, norint nuteistosios atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

5.8. Atsižvelgus į nuteistosios nusikalstamų veikų pobūdį ir jų pavojingumą visuomenei, ankstesnį veikų pakartotinumą, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus nėra pagrindo konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos namų nuteistąją R. B. ji laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį naikinti nėra įstatyminio pagrindo ir nuteistosios R. B. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas,

nutaria:

nuteistosios R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė