Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Gretai Sankūnei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui pagal įstatymą R. Š., išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo teismo posėdyje dalyvaujančio T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mokosi „(duomenys neskelbtini)“, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-oji būrio specialistė G. L. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10ANP-81866829-17, kuriame nurodyta, kad T. Š., 2016-06-17 apie 04.32 val. Vilniuje, Verkių Riešės g. 14, būdamas nepilnamečiu vairavo automobilį „Audi“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (konstatuotas 0,49 promilės girtumas), neturėdamas teisės vairuoti. Nepateikė transporto priemonės registravimo ir privalomojo techninės apžiūros dokumentus, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso. Tokiose T. Š. veiksmuose įžvelgiami administracinių nusižengimų, numatytu LR ANK 424 straipsnio 4 dalies, 417 straipsnio 8 dalies požymiai.

Pagal LR ANK 424 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas vairuoja transporto priemonės neturint teisės vairuoti bei padarytas teisės pažeidimas neblaivaus asmens (nustatytas lengvas neblaivumas).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį baudžiama už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tiesiogiai nenumatytus administracinių nusižengimų kodekse.

ANK 567 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad šių įrodymų pakanka patvirtinti T. Š. kaltę padarius ATP protokole užfiksuotus pažeidimus. Nors pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimus neigė ir tvirtino, kad protokole nurodytomis aplinkybėmis jis automobilio nevairavo, o tik sėdėdamas prekinėje keleivio vietoje miegojo, tačiau tokius jo parodymus paneigia teisme apklaustų liudytojų S. B., V. V., D. M. parodymai, liudytojo S. B. įvykio dieną surašytame tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės. Liudytojai S. B., V. V., patvirtino, kad jis atvykus pagal pranešimą į įvykio vietą, esančia adresu Verkių Riešės. 14, Vilniuje, atvykusius policijos pareigūnus pasitiko liudininkė (T. M.), kurį betarpiškai matydama eismo įvykio aplinkybės, nurodė, kad jai būnant namuose per pirmame aukšte virtuvės langą matė, kaip priešais automobilių stovėjimo aikštelėje į automobilį „Audi“ prie vairo atsisėdo bei šią transporto priemonė vairavo T. Š.. Liudytoja T. M. teismo posėdžio metu būdama įspėta dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą, itin nuosekliai paaiškino visas įvykio aplinkybes: kad gyvena (duomenys neskelbtini), bute, langai pirmame aukšte, miegamojo langas nuo laiptinės už 3 metrų, detaliai nurodė tuo metu kieme stovėjusius automobilius; kad įvykį stebėjo per miegamojo langą; birželio 17 d. ryte buvo jau šviesu, ją pažadino 6-7 automobilio signalo garsai, pažiūrėjusi per langą pamatė „Audi“ automobilyje sėdintį žmogų, kuris išmynęs sankabą spaudė akseleratorių, junginėjo šviesas, pradėjo judėti atbulas, staigiai akseleruodamas pajuda metrą, sustoja, tai kartojosi; automobilis atsirėmė į priešingą aikštelės bordiūrą ir tada pavažiavo į priekį ir pasukęs galą į aikštelės gilumą namo kryptimi vėl pradėjo judėti atbulas; jam pavažiavus keletą metrų pasigirdo trenksmas ir įsijungė „Toyota“ automobilio signalizacija; tada „Audi“ vairuotojas pasisuko, išvažiavo iš aikštelės ir nuvažiavo Verkių Riešės gatve į kairę; po keleto minučių grįžo, bandė priparkuoti automobilį, bet jam sunkiai sekėsi, išlipo iš automobilio pažiūrėti, vėl įsėdo, bandė pavažiuoti, tai buvo keletą kartų, taip pat apžiūrėjo galą (bamperį), nuėjo prie „Toyota“, apžiūrėjo; po to įsitaisė automobilyje ir buvo ten kol atvažiavo policija; liudytoja iš karto išėjo, policininkai buvo apžiūrėję „Toyota“ ir pažadinę vairuotoją, kuris snaudė „Audi“ automobilyje keleivio pusėje priekyje; vaikinas viską neigė, bet buvo akivaizdu, kad tai jis, nes jis buvo daug kartų išlipęs iš automobilio, kieme šlapinosi, to veiksmo buvo daug; liudytoja yra tikra, kad ten buvo tas pats vaikinas. T. M. detaliai paaiškino, kad T. Š. matė atvažiavusį iš vakaro, įsidėmėjo jį, nes jie paėję nuo aikštelės iki namo atsisėdo ant laiptų ir rūkė, kadangi dūmai ėjo jai į kambarį, ji pažiūrėjo, kas ten dūmijo. Tokie liudytojos parodymai dėl visų įvykio aplinkybių, faktų, automobilio judėjimo trajektorijos, vairuotojo veiksmų, kodėl liudytoja pažino ir įsidėmėjo T. Š., iš kokių bruožų (pažeidėja atpažino iš veido), įvykių, visiškai atitinka jos 2016 m. birželio 17 d. rašytinio paaiškinimo duomenimis. Jau vien pats faktas, kad T. M. pranešė policijos pareigūnams apie įvykį ir iš esmės detaliai nurodė jo aplinkybes leidžia manyti, kad ji išties buvo tiesioginis šio įvykio liudytojas ir matė kas bei kokiomis aplinkybėmis po stovėjimo aikštelė važinėjo automobilis „Audi“. Atkreiptinas dėmėsis, jog automobilis „Audi“ priklauso V. D., kuris paaiškino, kad raktą nuo automobilio davė būtent T. Š., kitų asmenų pačiame automobilyje nebuvo, todėl kritiškai vertinama T. Š. nurodytą prielaidą, kad „Audi“ vairavo kitas asmuo.

Pažymėtina, kad liudytojo S. B. parodymai visiškai atitinka byloje esančio jo tarnybinio 2016 m. birželio 17 d. pranešimo duomenis, kad 2016 m. birželio 17 d., apie 04.32 val., buvo gautas pranešimas, kad Verkių Riešės g. 14 automobilis „Audi“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį „Toyota“, vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus pasitiko pranešėja D. M., kuri paaiškino, kad apie 04.02 val. išgirdo automobilio signalus, pažiūrėjusi pro langą pamatė, kad automobilyje „Audi“, vairuotojo pusėje sėdėjo jaunuolis, kuris gazuodamas kėlė triukšmą, po to, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į automobilį „Toyota“, išvažiavo į gatvę ir po kiek laiko sugrįžo ir vėl pastatė automobilį į stovėjimo aikštelę, vairavo keistai, staigiais trūkčiojimais. Liudininkė nurodė tą jaunuolį, kaip vėliau paaiškėjo, tai T. Š., kuris, vairavo automobilį „Audi“. T. Š. paaiškino, kad automobilio nevairavo ir jokio įvykio nepadarė. Jam nustatytas 0,49 promilių girtumas. T. Š. surašytas ATP protokolas (b. l. 4).

Netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų parodymais teismui pagrindo nėra, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų asmeninių konfliktų su T. Š. nenustatyta, pats T. Š. tokių aplinkybių taip pat nenurodė. Teismas taip pat atmeta ir suinteresuoto asmens V. D. parodymus neva T. Š. automobilio „Audi“ nevairavo. Šis asmuo yra susijęs draugiškais santykiais su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl suinteresuotas duoti jam palankius parodymus, o be to, pats V. D. nurodė, kad visų įvykių aplinkybių nematė.

Teismas kritiškai vertina T. Š. teisiamajame posėdyje išsakyta teiginį, jog įvykio liudininkė T. M. būdama manuose per buto langą negalėjo matyti visų aikštelėje buvusių aplinkybių, nes šalia aikštelės augantys medžiai, krūmai užstoja matomumą, todėl šį liudytoja galėjo ir suklysti nurodant jo (T. Š.), kaip automobilio „Audi“ vairuotoja. Iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymu matyti, kad iš tiesų šalia gyvenamojo namo Verkių Riešės g. 14, Vilniuje, prie automobilių stovėjimo aikštelės augą keli medžiai, krūmai. Tačiau liudytojai S. B. ir T. M. nurodė, kad minėti augalai, jų dydis ir aukštis nėra ypatingai didelį, matomumą iš namo augalai neužstoja (b.l. 153, 155). Pasak T. M. augalas – tuja, kurios skersmuo yra apie 1,5 metro, auga ties aikštelės kampu, kiti krūmai auga gale nedidelį. Pasak liudytojos, T. Š., kaip vairuotojo veiksmus, jį matė per bute esantį virtuvės langą pirmame aukšte, jokie krūmai ir kiti augalai netrukdė jai matyti T. Š. veiksmus, be to, pasak liudytojos, T. Š. vairuojant automobilį (vairavimas nebuvo tolygus, automobilis važinėjo ir judėjo trūkčiojamas po visą aikštelė), jį matė tą automobilį iš kelių pozicijų, t.y. kai automobilis „Audi“ dar stovėjo ties kelio borto, po to, judėjo atbulas, kai automobilis išvažiavo iš aikštelės bei vėl grįžo atgal, parkavimo momento matė. Liudytoja nuosekliai aiškino, kad T. Š. stengėsi iš kelių kartų priparkuoti automobilį toje pačioje vietoje.

Teismas įvertinęs visumą surinktų duomenų byloje, konstatuoja, kad liudytojų S. B., V. V., D. M., iš dalies ir V. D., nurodžiusių aplinkybes apie automobilio raktelių perdavimą, faktą, kad T. Š. buvo automobilyje įvykio metu, iš dalies ir paties T. Š., nurodžiusio, kad automobilio dokumentų jis neturėjo, taip pat tarnybinio pranešimo, D. M. paaiškinimo, administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10ANP-81866829-17, kuriame užfiksuotos visos esminės administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybės (b. l. 115), įvykio vietos schemos duomenimis, alkotesterio kvito duomenimis, kad T. Š. 2016 m. birželio 17 d. 05.00 val. nustatytas 0,49 promilių girtumas (b. l. 10), šios aplinkybės jis neginčija, alkotesterio patikros sertifikatu Nr. 0238565, patvirtinančiu, kad alkotesteris tinkamas naudoti iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. (b. l. 9), asmens duomenų apie T. Š. lentele, patvirtinančia, kad jam yra 16 metų ir teisės vairuoti jis neturi (b. l. 15), pripažintų įrodymais visuma byloje nustatyta, kad T. Š. 2016-06-17 apie 04.32 val. Vilniuje, Verkių Riešės g. 14, būdamas nepilnamečiu vairavo automobilį „Audi“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (konstatuotas 0,49 promilės girtumas), neturėdamas teisės vairuoti. Nepateikė transporto priemonės registravimo ir privalomojo techninės apžiūros dokumentus, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso. T. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, 417 straipsnio 8 dalį.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 2 dalis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad T. Š. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, žmonės nenukentėjo. Pats T. Š. automobilio vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemonės bei esant neblaiviam savaime nesukėlė rimtų pasekmių, neapsunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. T. Š. yra jauno amžiaus, mokosi, turtinio pobūdžio pretenzijų suinteresuotas asmuo nepareiškė, administracinėmis nuobaudos nėra baustas, apsvaigimo lygis yra lengvas (0,49 promilių), kas tik nežymiai viršija leistina vairavimo lygį.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad T. Š. piniginės baudos skyrimas net ir švelniausios baudos dydį yra aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda. Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju ANK 22 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant švelnesnę piniginę nuobaudą.

Teismo posėdyje dalyvavęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas pagal įstatymą R. Š. paaiškino, kad jo sūnus T. Š. yra nepilnametis, sunūs sportuotoja, jis yra Lietuvos jaunių regbio rinktinės narys, ankščiau administracinę tvarka nėra baustas, mokosi, sūnus savo santaupų neturi, jis gauna nedidelį atlyginimą, todėl esant šeimoje sunkiai finansinei situacijai prašo teismo esant pagrindui paskirtą baudą išdėstyti kuo ilgesniam laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, numatytus administracinius nusižengimus bei jam paskirti:

pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį – 100 € (vienas šimtas eurų) baudą;pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį – įspėjimą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, T. Š. skirti galutinę administracinę nuobaudą - 100 € (vienas šimtas eurų) baudą.

Išdėstyti T. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-11 nutarimu administracinėje byloje Nr. AN15-840-818/2017 paskirtos 100 € baudos sumokėjimą per 5 (penkių) mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 1 d., įpareigojant kas mėnesį sumokėti po 20 (dvidešimt) € baudos.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16058887866 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.