Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, vertėjaujant Danutei Kontarienei, dalyvaujant I. M., jos atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui ( Viačeslav Žarkov), išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. . (duomenys neskelbtini), anksčiau nebausta, kaltinama padariusi pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad ji 2013-07-08, apie 04.00 val., Šilutės pl. 36, Klaipėdoje, būdama sunkaus girtumo laipsnio (nustatytas 3,01 promilių girtumas), neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko reikiamo saugaus atstumo iki priekyje stovėjusio automobilio ir atsitrenkė į jį; įvykio metu apgadino abu automobilius, pažeidė KET 9, 14 ir 132 punktų reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu apklausta I. M. parodė, kad dėl pažeidimo prisipažįsta iš dalies, neturėjo vairuotojo teisių, norėjo įjungti muziką, tačiau įkišus raktelius į mašinos užvedimo spynelę mašina pajudėjo; tos nakties įvykius labai gerai atsimena, iš išgąsčio kalbėjo ir lietuvių ir rusų kalba; liepos 8 d. išgėrė 2 butelius alaus po 0,5 l prieš 15 min. iki įvykio, draugas atvežė ją į Šilutės pl., pats išlipo iš automobilio, o ji pasiliko; norėjo įjungti muziką, - persėdo į vairuotojo pusę, rakteliai buvo draugo automobilio spynelėje, mašina staiga pajudėjo, nes buvo palikta ant pirmo bėgio. Buvo trenksmas, ji labai išsigando; automobilis pasistūmė apie metrą, suveikė signalizacija, pati išlipo iš automobilio; labai greitai atvyko policija ir liepė pūsti, draugas tuo metu rėkė, liepė nepūsti, pradėjo policininkus fotografuoti, elgėsi iššaukiančiai. I. M. teigė įvykio vietoje pūtusi, tačiau pirmą kartą matė alkotesterį, buvo pasimetusi, iš išgąsčio nepavyko įpūsti, du kartus bandė, policija neklausė, kada ir ką ji gėrusi, tik uždėjo antrankius ir pasodino į mašiną, nuvežė su antrankiais į policijos komisariatą, kur, prieš įvedant į policijos komisariatą, vėl tikrino girtumą. I. M. teigimu, tada ji įpūtė, nes policijos komisariate jai kartu su kitais dokumentais davė pasirašyti ir atspausdintą dokumentą su alkotesterio parodymais. Po įpūtimo alkotesterio duomenų jai neparodė, lapelį su duomenimis parodė tik policijos komisariato viduje. Neprašė leisti pakartoti, nes nežinojo, kad galima tą daryti. I. M. nurodė nežinanti, kodėl jai buvo uždėti antrankiai, ji nesipriešino, darė, ką liepė policininkai, nebandė pabėgti; komisariate ji klausė, kodėl jai buvo uždėti antrankiai, tačiau niekas jai nieko nepaaiškino. Iš policijos komisariato ją išleido apie 7 valandą, ji jautėsi gerai tik labai pavargusi po nemiegotos nakties. Ji nevairuoja automobilių dėl turimo baimės jausmo ir nesveikų akių. Prašo nebausti griežtai, gailisi, sunku bus sumokėti baudą.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-07-08 I. M. Klaipėdos apskrities VPK kelių policijos biuro eismo įvykių tyrimo grupės specialistas R. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl vairavimo neblaiviai ir eismo įvykio metu apgadinus automobilius ( 4 b.l.); 2013-07-07 specialistas R. A. surašė tarnybinį pranešimą dėl eismo įvykio, kur nurodyta, kad 2013-07-07 apie 4.09 val. gautas pranešimas apie eismo įvykį Baltijos per., į vietą vyko ekipažas „Dainava 534“ ( 5 b.l.); Klaipėdos apskrities VPK kelių policijos biuro kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyresnysis patrulis A. M. 2013-07-07 surašė tarnybinį pranešimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kur nurodė, kad 2013-07-08 04.10 val. dirbant su A. M. ir vyr. patruliu A. Ž. gavo pranešimą apie eismo įvykį, paklausus I. M., ar ji vairavo, ji pradžioje sutiko, vėliau mobiliojo ryšio telefonu pakalbėjusi neigė vairavusi, patikrinus blaivumą nustatyta 3,01 promilės girtumas, I. M. buvo pristatyta į Šermukšnių g.10 tolimesniam įvykio aplinkybių aiškinimuisi ( 6 b.l.); 2013-07-08 6.42 val. I. M. nušalinta nuo transporto priemonių vairavimo ( 7 b.l.); 2013-07-08 4.09 val. eismo įvykio vietos schemą sudarė vyr.patrulis A. Ž. ( 8 b.l.); 2013-07-08 I. M. paaiškinime rašo, kad apie 1 val. susitiko su E. F., pasėdėjo, išgėrė alaus, jis pasisiūlė nuvežti namo, norėdamas pasisukti trenkėsi į sidabrinę mašiną, atvykę pareigūnai uždėjo jai antrankius, automobilio nevairavo, ji negali vairuoti automobilio dėl blogos regos ir vairuotojo pažymėjimo neturėjimo ( 11 b.l.); 2013-07-08 5.23 val. I. M. Mažonas nustatė 3,01 promilių girtumą ( 14 b.l.); transporto priemonė priverstinai nuvežta 2013-07-08 4.50 val. ( 23 b.l.); informacija apie eismo įvykį policijoje užfiksuota 4.09 val., į įvykio vietą atvykimo laikas 4.18 val., baigimo laikas 6.11 val.

Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas G. P. nurodė, kad skirtumas tarp alkotesterio parodymų ir medicininių parodymų gali būti didelis, intoksikacija alkoholiu remiasi klinikiniais požymiais, koncentracija iškvepiamame ore bus didesnė, jei alkoholis buvo neseniai vartotas, jei žmogus nesutinka su alkotesterio parodymais jis valandos bėgyje turi pats kreiptis ar būti pristatytas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur duodama galutinė išvada, sustačius neblaivumo aktą ir paėmus tyrimus.

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu nurodė atsimenantis 2013-07-08 įvykį, įvykio schemoje buvo blogai nurodytas laikas, į įvykio vietą atvažiavo 4.18 val., o neblaivumas buvo nustatytas 5.30 val., nes moteris buvo visiškai girta ir negalėjo pūsti į alkotesterį, nesiorientavo vietovėje, neblaivumą nustatė Kelių policijoje, nes moteris negalėjo pūsti, automobilyje neprašė paaiškinimo surašyti, ji galėjo stovėti. Pareigūnas negalėjo paaiškinti, kodėl neaprašė tarnybiniame pranešime pažeidėjos būklės.

Nukentėjusioji I. R. parodė, kad tą naktį pamatė savo automobilį nuvarytą ant šaligatvio, matė, kaip policijos pareigūnai vedė moterį į mašiną, o tuo tarpu mašinos savininkas nedavė raktelių, blaškėsi, žiauriai tyčiojosi iš policininkų, pradėjo juos „ paveiksluoti“, „draikėsi“; nuvažiavus į policiją bendravo su moterimi, kuri nebuvo „tragiškai“ girta, buvo tik pagėrusi, galėjo ir stovėti, ir sėdėti, ne iš kvapo suprato, kad pagėrusi, bet iš judesių,- su moterimi buvo galima bendrauti, sėdėdama šalia ji verkė, kalbėjo, kad nevairavo automobilio. Liudytojos teigimu, jei moteris būtų buvusi labai girta,- nepabendrautų su policininkais. I. R. nurodė kaltinanti policininkus, kodėl jie nenuvežė automobilio savininko ( E. F.) į ligoninę tyrimo neblaivumui nustatyti, nes šis labai nepagarbiai elgėsi su policininkais.

Liudytojas R. A. nurodė, kad į įvykio vietą nevažiavo, nepamena, ar dalyvavo girtumo nustatyme, nepamena, kodėl ne įvykio vietoje nustatytas girtumas, nepamena, kodėl pažeidėja buvo išlaikyta iki 7 valandos. Liudytojo teigimu, jei įvykio vietoje žmogus neįpučia, policininkai rašo atsisakymą, nežino, kodėl įvykio vietoje buvę pareigūnai atsisakymo nesurašė, - už jų veiksmus negali atsakyti; kai neįpučia geriausia pasikviesti kviestinius ir filmuoti tą „žaidimą“, kai neįpučia; patruliai dažniausiai aprašo, kaip elgiasi pažeidėjai įvykio vietoje, šiuo atveju natūralu, kad įvykio vietoje būtų daug didesni parodymai; pareiškėja nesutikusi su alkotesterio parodymais galėjo per valandą nuo girtumo nustatymo važiuoti į medicinos įstaigą ir pasitikrinti, tokio noro ji nepareiškė; siuntimo į gydymo įstaigą neberašo.

Teismo posėdžio metu apklaustas specialistu A. S., VšĮ Psichikos sveikatos centro vyr. gydytojas, nurodė, kad pats alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore nustatymo faktas dar nieko nereiškia, nes gali būti aukšta alkoholio koncentracija, bet nebūti girtumo požymių ir atvirkščiai,- turi būti atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, kad visapusiškai įvertinti išdėstytas aplinkybes, grafologinė ekspertizė, nes neblaivaus asmens rašysena sutrinka; pagal normas 3 promilės yra sunkus girtumo laipsnis, pasireiškiantis tam tikrais simptomais, susijęs su judesių koordinacija.

Ekspertas D. T. nurodė, kad asmeniui, kuriam nustatytas 3 promilių sunkus girtumo laipsnis, turi trikti koordinacija, atmintis, žmogaus rašte turėjo atsispindėti jo girtumas, asmuo kitų asmenų akivaizdoje turėjo atrodyti visiškai girtas, esant tokiam girtumo laipsniui raštas būtų kaligrafiškas, neišlaikytos eilutės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsniu organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti renkami Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnyje numatyti atitinkami įrodymai. Kaltė asmens, kaltinamo padarius administracinį teisės pažeidimą, gali būti įrodinėjama visomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių abejonių dėl asmens kaltės padarius pažeidimą. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62 – 3686/2008).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse“ (toliau tekste Taisyklės) (redakcija, galiojanti nuo 2012-07-01) nustatyta, kad asmenų neblaivumas nustatomas policijos pareigūnų veiksmais, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, yra tikrinama ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas) (Taisyklių 2 p.). Policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu ( 5 p.). Policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs): įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru; prieš pristatydami įtariamą esant apsvaigusį transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, žodžiu paaiškina atsisakymo atlikti medicininę apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius; nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ( 9p.). Policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo, išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (Taisyklių 10 p.).

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl I. M. 5.23 val., t.y., beveik po pusantros valandos nuo įvykio nustatyto 3,01 promilių girtumo, t.y., pagrįstų abejonių, ar alkoholio kiekis jos kraujyje įvykio metu viršijo leistiną 0,4 promilių ribą. Iš I. M. parodymų matyti, kad įvykio vietoje, jai du kartus nepavykus įpūsti į alkotesterį, policininkai A. M. ir A. Ž. jokio akto apie atsisakymą, kuris specialisto R. A. teigimu, tokioje situacijoje privalėjo būti surašytas, nesurašė, pagal aukščiau minėtas Taisykles, siuntimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros nesurašė, pagal aukščiau nurodytas Taisykles bendros asmens būklės pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, neįvertino, tik nesipriešinančiai ir policijos nurodymus vykdančiai moteriai uždėjo antrankius ir nuvežė į policijos komisariatą, kur, policijos teigimu, buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Apie naudotas specialiąsias priemones tarnybiniuose pranešimuose policijos pareigūnai nenurodė. Kaip teigė I. M., jai antrankiai buvo nuimti prieš įeinant į policijos komisariatą ir dar kartą patikrintas jos girtumas. Jos nuomone, šį kartą ji įpūtė, tačiau jai alkotesterio duomenys nebuvo parodyti, dokumentus su 3,01 promilių girtumu ji pamatė tik pasirašinėdama visus popierius. Įvertinus teismo posėdžio metu liudytojo A. M. parodymus, kad „moteris buvo visiškai girta ir negalėjo pūsti į alkotesterį, nesiorientavo vietovėje, neblaivumą nustatė Kelių policijoje, nes moteris negalėjo pūsti“, kyla abejonių, kaip I. M. prieš įvedant į policijos komisariatą trečią kartą sugebėjo įpūsti, būdama visiškai girta ir nesiorientuodama aplinkoje. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusioji I. R., policijos komisariate bendravusi ir mačiusi, kaip I. M. bendravo su policijos pareigūnais, visiškai priešingai apibūdino pažeidėjos būklę,- „tik apgirtusi“, kas atitinka pažeidėjos nurodytas aplinkybes apie išgerto alkoholio kiekį,- ji 3.45 val. išgėrė tik 2 butelius alaus, viską labai gerai atsimena, visą tą laiką buvo išsigandusi, tačiau nesijautė girta.. Be to, nukentėjusioji teigė, kad į policijos komisariatą nuvažiavo iš karto po įvykyje dalyvavusio automobilio nutempimo ( pagal dokumentus 4.50 val.), I. M. buvo tikrinama tik atvykus prie komisariato, tai galėjo būti po 10-15 minučių, tačiau iš alkotesterio atspausdintų duomenų matyti, kad tikrinimas buvo atliktas 5.23 val., t.y., po daugiau kaip pusvalandžio. Be to, eksperto D. T. teigimu, girto asmens raštas skiriasi nuo blaivaus, rašoma kaligrafiškai, neišlaikomos eilutės. Ekspertas atkreipė teismo dėmesį, jog 2013-07-08 surašytame I. M. paaiškinime netgi eilutės išlaikytos,- kas nėra būdinga asmeniui, su nustatytu 3 promilių girtumu.

Išanalizavus bylos duomenis, darytina išvada, kad yra pagrindas abejoti I. M. neblaivumo patikrinimo rezultatų objektyvumu. Įvertinus I. M. nuoseklius paaiškinimus, nukentėjusiosios parodymus, teismo posėdžio metu apklaustų ekspertų ir specialistų paaiškinimus, įvertinus policijos pareigūnų veiksmus ir teisme duotus paaiškinimus laikytina, kad nėra neabejotinai patvirtinta, jog I. M. automobilį vairavo būdama neblaivi, viršydama leistiną maksimalią etilo alkoholio koncentraciją vairavimo metu (0,4 promilės). Visas šias iškilusias abejones teismas traktuoja administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai ir daro išvadą, kad I. M. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje. Teismo posėdžio metu I. M., iš dalies prisipažinusi dėl padaryto pažeidimo, nurodė norėjusi tik muziką įsijungti, tačiau netyčia pasuko spynelėje buvusį raktelį ir automobilis pajudėjo. Iš pradžių ji teigė nevairavusi, nes vairuoti negali dėl silpno regėjimo ir baimės jausmo, tačiau vėliau nurodė, kad vairavo, kaip ji suprato, automobilį. Pagal teismų praktiką vairavimas siejamas su valdytojo veiksmais ir transporto priemonės judėjimu, tai veikimas, kuriuo yra pradedamas valdyti didesnio pavojaus šaltinis. I. M. pasukus užvedimo spynelėje buvusį raktelį , automobilis, paliktas ant pirmos pavaros, pajudėjo, tokiu būdu I. M. atliko veiksmus, pajudinusius automobilį, dėl ko jos valdomas automobilis nustūmė priešais stovėjusį nukentėjusiajai I. R. priklausiusį automobilį ir šis buvo apgadintas. Atsakomybė už tokį pažeidimą yra numatyta ATPK 127 str.2d. I. M. padarytas pažeidimas perkvalifikuotinas iš LR ATPK 127 straipsnio 3 dalies į 2 dalį.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, atsižvelgus į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, į tai, jog I. M. anksčiau nebausta, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, I. M. skirtina bauda, artima ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos minimaliam dydžiui.

Pažeidėjui išaiškintina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (ATPK 313 straipsnio 1 dalis). Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030. To nepadarius bauda bus išieškoma priverstine tvarka, t.y. nutarimas siunčiamas antstoliui vykdyti (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 30² straipsniu, 33 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. M. pripažinti kalta padarius administracinius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1000 litų baudą

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.