Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Inga Vaišvilienė, spręsdama pareiškėjo A. S. pareiškimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2019 m. kovo 7 d. gautas pareiškėjo A. S. prašymas peržiūrėti jo civilinę bylą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutartimi pareiškėjui A. S. buvo nustatytas procesinis terminas, tai yra iki 2019 m. kovo 28 d., pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus bei siūlyta pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba.

Teisme 2019 m. kovo 22 d. gautas A. S. raštas, kuriame nurodoma, kad jis nesupranta, kodėl jo pinigus turi gauti L. L., o ne jo vaikai.

Kadangi per nustatytą terminą pareiškėjas A. S. nepašalino nutartyje nurodytų trūkumų, kvalifikuota teisine pagalba nepasinaudojo, todėl 2019 m. kovo 7 d. teisme gautas pareiškimas laikomas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Tuo pačiu pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas yra turtas. Jis priklauso vaikui, todėl kreditorius ir išieškotojas šiuose santykiuose yra vaikas. Tėvai ar vienas iš tėvų šį turtą tvarko uzufrukto teise, o jeigu jis priteistas teismo sprendimu – ir teismo sprendimo pagrindu. Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys. Sukakus pilnametystės šią teisę įgyvendina patys vaikai. Jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiui, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Tokia situacija nepažeidžia procesinių teismo sprendimo vykdymo taisyklių, nes išieškojimas grindžiamas iki galo neįvykdytu teismo sprendimu. Ta aplinkybė, kad kreditorius nepilnametis vaikas sukako pilnametystės, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą. Kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, jis turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas, kol vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu ar antstolio iniciatyva vykdymo tvarka ar subjektai nebus pakeisti. Įmokos, kurios gautos iki vykdymo tvarkos ar subjektų pakeitimo, laikomos tinkamomis. Minėta, tokį prašymą gali pateikti pats vaikas. Teismas vykdomojoje byloje šį pareiškimą turi išspręsti CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka – kaip išieškotojo reikalavimą nutraukti procesinį atstovavimą. Tokiu atveju teismas turi vadovautis bendrąja taisykle dėl atstovo įgaliojimų pasibaigimo atstovaujamajam panaikinus įgaliojimą (CK 2.147 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2.148 straipsnis). Jeigu kreditorius – pilnamečiu tapęs nepilnametis vaikas – byloje dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio nustatymo nereikalauja pakeisti teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo nurodyto uzufruktoriaus ir teismas šio klausimo nesprendžia, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad išlaikymą gauna netinkamas išieškotojas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010).

Nagrinėjamu atveju, teismui nepateikti duomenys, kad kreditoriai (pareiškėjo nepilnamečiai vaikai) pateikė prašymus dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, jog išlaikymo nepilnamečiams vaikams skola būtų mokama patiems vaikams, o ne išieškotojai L. L., kuri turėjo teisę disponuoti išmokomis vaikams esant nepilnamečiais (CPK 38 straipsnis). Dėl to nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo lėšų pervedimo jo pilnamečiams vaikams.

Teismas pakartotinai siūlo A. S. pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba. Antrinę teisinę pagalbą Kaišiadorių rajono savivaldybės gyventojams organizuoja Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (Kęstučio g. 21, Kaunas, tel. (8 37) 408601,(8 37) 428404). Norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Prašymas ir asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai arba paštu. Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys. Nemokamą antrinę teisinę pagalbą šie asmenys gauna, kai jų turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti. Šiuo atveju dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo reikia kreiptis į Pravieniškių pataisos namų administraciją.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 115 straipsnio 3 dalimi, 290 straipsniu, 291 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2019 m. kovo 7 d. gautą pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl nepilnamečių jo vaikų išlaikymo bylos peržiūrėjimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis atskiruoju skundu per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.