- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-22
- Bylos Nr.
- 1S-145-519/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-62-1-00626-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- M. R.
- Advokatai
- Žilvinas Astrauskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. R. gynėjo advokato Žilvino Astrausko skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. R. Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (už dvi nusikalstamas veikas) galutine bausme – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.
1.1. Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi M. R. Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 1 metams pakeista 90 parų arešto (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).
1.2. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose 2018 m. liepos 18 d. buvo gautas nuteistojo M. R. 2018 m. birželio 29 d. prašymas vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu, pridedant minimalią bausmės dalį, subendrinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę, pakeistą 2015 m. balandžio 24 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi 90 parų arešto bausme, su Ženevos kantono pirmosios instancijos teismo 20-ųjų rūmų Šveicarijoje 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta 42 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nuo kurios atlikimo jis yra lygtinai atleistas.
1.3. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2018 m. liepos 23 d. nutartimi nuteistojo M. R. prašymą atmetė.
Šalies argumentai
2. Skundu nuteistojo M. R. gynėjas advokatas Ž. Astrauskas prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutartį ir patenkinti M. R. 2018 m. birželio 29 d. prašymą; skundo nagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo laikotarpiu nutraukti M. R. paiešką ir sustabdyti Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties vykdymą.
2.1. Skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad M. R., pažeisdamas kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, 2014 m. gruodžio 4 d. išvyko į Šveicariją ir ten padarė nusikalstamą veiką, po kelių dienų grįžo į Lietuvos Respubliką, o 2014 m. gruodžio 27 d., iki nuosprendžio įsiteisėjimo, žinodamas, kad vienas iš nuteistųjų parašė apeliacinį skundą, siekdamas kaip galima greičiau sukaupti lėšas nusikalstamomis veikomis Lietuvoje padarytoms žaloms atlyginti, išvyko į (duomenys neskelbtini), ten įsidarbino ir gautą darbo užmokestį perduodavo tėvams, kurie iš šių pinigų mokėjo išlaikymą M. R. mažamečiui vaikui ir lygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą. M. R. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas 2015 m. rugpjūčio 4 d., 2016 m. vasario 12 d. jis deportuotas iš (duomenys neskelbtini) į Šveicariją ir ten nuteistas 42 mėnesių laisvės atėmimo bausme, išskaičiuojant 868 dienas, kurias buvo įkalintas iki paskelbiant teismo nuosprendį ir laikomas suimtas iki 2018 m. vasario 9 d. Atlikęs dalį paskirtos bausmės, M. R. lygtinai paleistas, bausmės pabaiga – 2019 m. vasario 3 d.
2.2. Nuteistojo gynėjo manymu, tai, jog Lietuvos Respublika ir Šveicarijos Konfederacija nėra pasirašiusios dvišalės sutarties dėl jose priimtų nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo bei vykdymo, ir šiuo atveju pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ nuostatas nėra valstybės, priėmusios nuosprendį, kreipimosi, neatima teisės asmeniui siekti, kad dviem skirtingais jo atžvilgiu priimtais apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtos bausmės būtų vykdomos ir jų vykdymas pasibaigtų vienu metu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
3. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, BK 64 straipsnyje nenumatyta, kad bausmė, paskirta užsienio valstybės teismo nuosprendžiu, turi būti bendrinama su bausmėmis, paskirtomis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžiu.
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu. Tuo atveju, kai nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jo laisvė nėra apribota, laisvės atėmimo bausmės suderinimo klausimą sprendžia nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, gavęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą. Taigi apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad pagrindas subendrinti užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausme būtų tuomet, jei nuosprendį priėmusios užsienio valstybės kompetentinga institucija kreiptųsi į Lietuvą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, ir šis nuosprendis pagal 1970 m. gegužės 28 d. Europos konvencijos dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo ar pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso VII dalies nuostatas būtų pripažintas ir suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju tokių duomenų nėra, t. y. nėra duomenų, jog M. R. priimtas Ženevos kantono pirmosios instancijos teismo 20-ųjų rūmų 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendis būtų suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais, konstatuojama, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai netenkino nuteistojo M. R. skundo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas taip pat neturi teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo M. R. 2018 m. birželio 29 d. prašymą. Kartu pažymima, kad nėra ir įstatymo pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo prašymus skundo nagrinėjimo laikotarpiu nutraukti M. R. paiešką ir sustabdyti Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties vykdymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo M. R. gynėjo advokato Žilvino Astrausko skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.