Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-356-350-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-29
Bylos Nr.
1A-356-350-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas, Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
Nuteistasis
T. M.
Nukentėjusysis
P. Č.
Advokatai
Raimundas Kurklietis
Kategorijos

Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1 A-356-350/2010

Teisėjas Donatas Jatužis Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2; 1.2.14.5.1; 2.4.6;

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. spalio 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorams Ignui Railai, Vytautui Sabaliauskui,nuteistajam T. M.,gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,

nukentėjusiajai P. Č.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-03-15 nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams septyniems mėnesiams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, nenustatytam asmeniui 2009 m. birželio 18 d., 12.37 val. naudojantis mobilaus ryšio telefonu su SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) , paskambinus į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus nukentėjusiajai P. Č., kad jos sūnus S. Č. neva padarė avariją ir sužalojo mergaitę, pasiūlius sumokėti penkis tūkstančius litų ir tokiu būdu susitarti, kad nebūtų keliama baudžiamoji byla, o vėliau 2009 m. birželio 18 d., 13.08 val. nenustatytam asmeniui, naudojantis kitu mobilaus ryšio telefonu su SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei duodant nurodymus dėl pinigų perdavimo nukentėjusiajai P. Č. ir jam, vykdydamas bendrininko nurodymus, savo ir kitų naudai pasikėsino įgyti svetimą P. Č. priklausantį turtą – pinigus – penkis tūkstančius litų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes 2009 m. birželio 18 d. 14.20 val., Panevėžio mieste, Ramygalos g., netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo stebimas ir sulaikytas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnų.

Nuteistasis T. M. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti jį išteisinantį nuosprendį. Nurodo, kad jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė. Apylinkės teisme pripažino savo kaltę todėl, kad prokuroras ikiteisminio tyrimo metu žadėjo prašyti skirti švelnesnę bausmę – laisvės atėmimą iki vienerių metų. Be to, tyrėja (duomenys neskelbtini) žadėjo leisti pasimatyti su motina savo darbo kabinete, jei jis prisipažins nusikaltęs. Kadangi tuo metu buvo suimtas kitoje byloje ir pasiilgęs motinos, sutiko su tyrėjos ir prokuroro pasiūlymu. Mano, kad teismui jo prisipažinimas turėjo sukelti abejonių, nes viso ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltę neigė, nes ir yra nekaltas. Prisipažino ne verčiamas surinktų įrodymų, o dėl savo naivumo. Mano, kad būtent dėl to, kad byloje nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, prokuroras ir įkalbinėjo jį prisipažinti padarius nusikaltimą, kurio iš tikrųjų jis nepadarė.

Nesutinka, kad teismas nuosprendyje nurodė jį esant recidyvistu, nes recidyvistu jis teismo nepripažintas, o tai, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo septynis kartus teistas, nereiškia jį esant recidyvistu.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamas nuosprendis priimtas atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nepažeidžiant BPK 273 str. reikalavimų.

Apeliantas, pirmos instancijos teisme pripažinęs savo kaltę, davęs parodymus apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir sutikęs, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, apeliaciniu skundu ginčija savo kaltę.

Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą pagal BPK XXI skyriaus taisykles.

Apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji P. Č., liudytojai S. Č., E. V. ir J. B., kurių parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, rėmėsi pirmos instancijos teismas, davė analogiškus parodymus, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu.

Apeliacinės instancijos teisme T. M. parodė, kad duodamas parodymus apylinkės teisme jis save apkalbėjo suklaidintas prokuroro, pažadėjusio, jog jam bus skirta mažesnė bausmė. Iš tikrųjų jis nusikaltimo, už kurį nuteistas, nepadarė, su juo visiškai nėra susijęs, 2009 m. birželio 18 d. jis prie (duomenys neskelbtini) namo nebuvo, P. Č. nesekė ir užvaldyti jos pinigus su niekuo nesitarė ir to daryti neketino.

Teigia, kad tą dieną jis iš Laisvės a. sutikto pažįstamo E. L. už 30 Lt nusipirko telefoną Nokia be SIM kortelės. Pirko todėl, kad ketino parduoti už didesnę kainą. Po to nuėjo į banką, norėjo išsiųsti draugui pinigų, tačiau nuėjęs į banką prisiminė, kad pinigų nebeturi, nes išleido juos telefono pirkimui, todėl ėjo į namus Nemuno gatvėje. Einant iš banko Sodų gatvėje buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Asmens kratos buvo rastas iš E. L. įgytas telefonas ir anksčiau įgytas telefonas Nokia su SIM kortele. Nuo telefono įsigijimo iki sulaikymo, praėjo apie pusvalandis. Nusipirktu telefonu nesinaudojo, kortelės į jį įdėjęs nebuvo, tik prieš perkant buvo įjungęs, kad patikrinti ar veikia. Anksčiau nesakė, kad telefoną pirko iš E. L., nes bijojo susidorojimo iš jo pusės. Į banką ėjo iš Laisvės aikštės pusės.

Pirmos instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu nuteistasis T. M. prisipažino kėsinęsis padaryti jam inkriminuotą nusikaltimą ir parodė, kad jam skambinęs nepažįstamas asmuo iš pataisos namų siūlė užsidirbti pinigų, nurodė paimti pinigus – 5000 Lt iš močiutės, pasakė jos adresą, nurodė kaip ji bus apsirengusi. Visus nurodymus davė telefonu. Sakė trečdalį pinigų galėsiąs pasilikti, dalį išsiųsti. Nuėjus iki nurodyto namo, iš jo išėjo nurodyta močiutė, kurią sekė iki banko, matė, kad banke ji ima pinigus, po to išėjusi įsėdo į apelianto manymu pareigūnų automobilį, o netrukus jis pats buvo sulaikytas pareigūnų.

Taip pat apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas E. L. parodė, kad 2009-06-18jam paskambino Vytautu prisistatęs nepažįstamas asmuo, kuris pasiūlė užsidirbti - prie (duomenys neskelbtini) namo iš kažkokios moters paimti pinigus ir pervesti į jo sąskaitą. Kodėl Vytautas skambino būtent jam- nežino. Tuo metu buvo namuose, darbo neturėjo, todėl sutiko. Nuėjo į nurodytą vietą ir būdamas kieme pamatė įtartiną nepažįstamą vyrą, stebintį jį iš mašinos prie netoliese esančio garažo. Vyro apibūdinti negali, mašinos spalvos nepamena. Apie šį vyriškį pasakė Vytautui, tačiau pastarasis jį nuramino. Po to pamatė iš laiptinės išeinančią moterį, kurią Vytauto nurodymu sekė nuo (duomenys neskelbtini) namo iki pat banko miesto centre. Pats į banką nėjo. Netoliese pamatė tą patį vyrą, kurį matė prie (duomenys neskelbtini) namo, todėl išeinančios močiutės nebelaukė, išmetė telefono kortelę, o telefoną už 30 Lt pardavė prie savivaldybės atsitiktinai sutiktam T. M., atėjusiam pro tunelį nuo Klaipėdos g. pusės. Nuo momento, kai antrą sykį pamatė, kad yra sekamas, iki telefono pardavimo praėjo ne daugiau kaip pusvalandis. Telefoną pardavė, nes išsigando, kad yra sekamas ir kad negalėtų rasti jo pagal telefono IMEI.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apeliantą pagrįstai pripažino kaltu dėl nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas. Apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teisme iškelta versija, kad T. M. jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, taip pat apelianto nurodyto ir liudytojo apklausto E. L. parodymai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms yra paneigti byloje esančių ir nuosprendyje aptartų įrodymų visuma. T. M. kaltė yra visiškai įrodyta ir abejonių nekelia.

Dėl pinigų perdavimo nukentėjusioji savo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo su nenustatytais asmenimis, besinaudojusiais telefonais, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (T.1 b.l. 74-77)

Liudytojai A. V. ir J. B. parodė, kad prie (duomenys neskelbtini) namo, matė namo kieme vaikščiojantį ir telefonu kalbantį, vėliau sekantį paskui iš namo išėjusią P. Č. iki banko bei įeinantį iš paskos P. Č. į banko pastatą T. M..

Pas T. M. asmens kratos metu po jo sulaikymo buvo rasti du mobiliojo ryšio telefonai: NOKIA, kurio IMEI Nr.(duomenys neskelbtini) , su SIM kortele (abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir NOKIA kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) be SIM kortelės (T.1 b.l. 29).

Telefono NOKIA, kurio IMEI Nr.(duomenys neskelbtini) atmintyje 2009 m. birželio 17 ir 18 dienomis yra užsifiksavę kontaktai su abonentais Nr.(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) . (T.1 b.l.31-39)

Telefonas NOKIA kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) , nusikaltimo dieną veikė pakaitomis su SIM kortelėmis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (T.1 b.l. 102,103)

Nusikaltimo dieną abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 12.45 val. iki 13.00 val. intensyviai bendravo SMS žinutėmis ir balsu su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) , nuo 13.09 val. iki 13.54 val.(prasidėjo paskutinis 454 sekundes trukęs pokalbis) intensyviai bendravo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) , 14.04 val. išsiuntė SMS, o nuo 14.06 val. 25 sekundes bendravo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1 b.l.58-59)

Šių telefoninių pokalbių metu abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) pasakoja pašnekovui apie atvykimą prie (duomenys neskelbtini) namo, apie tai, kad pastebėjo, kaip įtarė, prie garažo stovintį ir jį sekantį kriminalistą, apie tai, kad seka iš namo išėjusią moterį iki banko, kad eina paskui ją į banką. Būdamas banke SMS žinute gauna nurodymą iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) stebėti, ar moteris gauna pinigus ir kur juos įsideda. Paskutinio pokalbio metu tariasi apie pinigų paėmimo iš moters aplinkybes, abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) praneša, kad moteris įsėdo į džipą, kad pamato policijos pareigūnus ir baigia pokalbį (T.1 b.l. 84-99)

Miesto stebėjimo kameromis nusikaltimo dieną 13.45:10 val. nukentėjusioji P. Č. užfiksuota einanti link banko, 13.52:42 val.- einanti iš nuo banko, 13.53:26 toje pačioje vietoje ir ta pačia kryptimi einantis užfiksuotas T. M. (T.1 b.l. 124-127)

Banko stebėjimo kameromis nusikaltimo dieną užfiksuota į banką įeinanti P. Č., jai iš paskos- T. M. (T.1 b.l. 130).

Taigi, šių įrodymų visetu neginčijamai nustatyta, kad turtą iš P. Č. užvaldyti apgaule veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu kėsnosi būtent T. M..

Būtent pas T. M. buvo paimtas telefonas, kuriame buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) , kuria buvo bendraujama su nusikaltimo iniciatoriumi. Užfiksuotas pokalbio turinys leidžia daryti kategorišką išvadą, kad minėto telefono nusikaltimo darymo metu T. M. nenusipirko iš E. L., kadangi pokalbis tarp abonentų vyksta viso P. Č. sekimo nuo pat namų iki jos įsėdimo į džipą. Taip prieštarauja E. L. ir T. M. parodymams apie telefono perleidimo laiką atsižvelgiant į įvykių seką. Be to, nėra jokio pagrindo netikėti liudytojų A. V. ir J. B. parodymams, kad jie prie (duomenys neskelbtini) namo matė būtent T. M., kadangi A. V. parodymai apie susidūrimą iš labai arti su T. M., visiškai sutampa su minimo telefoninio pokalbio turiniu, o E. L. parodymai tam akivaizdžiai prieštarauja. Be to, tai, kad A. V. ir J. B. neapsiriko sulaikydami T. M., patvirtina ir pas pastarąjį rasti telefonai, kuriais, kaip minėta, buvo bendraujama su nusikaltimo iniciatoriumi. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek anksčiau, tiek ir betarpiškai prieš T. M. sulaikymą T. M. su nusikaltimo iniciatoriumi bendravo ir kitu pas jį rastu, ne, pagal T. M. ir E. L. parodymus, iš E. L. įgytu telefonu.

Akivaizdu, kad liudytojas E. L. parodymai neatitinka faktinių bylos duomenų, kad tokiais parodymais šis asmuo siekė padėti išvengti T. M. baudžiamosios atsakomybės, todėl jie atmestini.

Byloje nėra jokių duomenų, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, būtų padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, duodantys pagrindą surinktų duomenų nelaikyti įrodymais.

BK 27 str. nustatyta, kad asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra recidyvistas. T. M. tyčinį nusikaltimą pasikėsino padaryti turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus, todėl jis laikomas recidyvistu. BK 56 str. nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl T. M. laisvės atėmimo bausmė paskirta tinkamai, jo skundo teiginys, kad jo ankstesni teistumai nereiškia jį esant recidyvistu, nepagrįsti.

Naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo T. M. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Algirdas GaputisSigitas BagdonavičiusEvaldas Vanagas