- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2014-04-28
- Bylos Nr.
- 2A-605-221/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03027-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Virginija Lozoraitytė (pran.), Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- G. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Meidrena“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) ir Arūno Rudzinsko (pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3556-91/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Meidrena“ ieškinį atsakovui G. V. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1-3), prašydama priteisti iš atsakovo 14 621,75 Lt žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Nurodė, kad ieškovė su atsakovu 2012 m. balandžio 3 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti ieškovės įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi. Su atsakovu 2012 m. balandžio 3 d. taip pat buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Atsakovas laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 7 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. buvo išvykęs į komandiruotę, kurios metu apgadino vežamas transporto priemones. Užsakovė UAB „Auteks“ ieškovei pateikė pretenziją 14 621,75 Lt sumai dėl trijų automobilių apgadinimo. Ieškovė padarytą žalą užsakovei atlygino, todėl vadovaudamasi visiškos materialinės atskaitomybės sutartimi, prašo priteisti žalos atlyginimą iš krovinį sugadinusio asmens – atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 7 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino (b. l. 25-26).
Atsakovas pateikė prieštaravimus (b. l. 31-35), prašydamas teismo sumažinti atlygintinos žalos dydį iki 1725 Lt. Nurodė, kad darbdavys UAB „Meidrena“ yra stipresnioji teisinio santykio šalis, jam turi būti taikomi aukštesni atsakomybės standartai tiek organizuojant darbą, tiek didesni reikalavimai kilus darbo ginčui įrodinėjimo procese, todėl iškilę prieštaravimai turi būti aiškinami darbuotojo (atsakovo) naudai. Ieškovė priėmė užsakymą pervežti prekes – devynias transporto priemones maršrutu Le Havre, Prancūzija - Southampton, Anglija. Ieškovė privalėjo pagal užsakymo prekių pervežimui sutartį krovinį apdrausti CMR draudimu, turėjo elgtis kaip sąžiningas ir pareigingas vežėjas, tačiau ieškovė elgėsi nesąžiningai ir nevykdė įsipareigojimo, numatyto užsakyme prekių pervežimui, t. y. pervežimui neturėjo CMR draudimo, tiesiog norėdama turėti daugiau naudos iš pervežimo, ir tikėdamasi, kad joks draudiminis įvykis neįvyks, o jeigu vis tik bus padaryta kroviniui žala, galės, remdamasi visiškos materialinės atsakomybės sutartimi su vairuotoju, atsakomybę perkelti vairuotojui. Jeigu ieškovė būtų apsidraudusi CMR draudimu, tai atsiradusią žalą būtų padengęs draudimas, išskyrus franšizę, kuri šiuo atveju yra 500 EUR (1725 Lt), todėl atsakovas sutinka su tokia ieškinio dalimi.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus (b. l. 39-41) su atsakovo prieštaravimais nesutiko, prašė juos atmesti, 2013 m. rugpjūčio 7 d. preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad CMR draudimas yra savanoriškoji draudimo forma ir jis sudaromas tam, kad būtų didesnis pasitikėjimas vežėju. Dėl to, kad krovinys nebuvo draustas, užsakovas ieškovei jokių pretenzijų nepareiškė. Dėl atsakovo padarytos žalos užsakovui turtinę žalą ieškovė atlygino. Apie tai, kad krovinys buvo nedraustas CMR draudimu atsakovas žinojo, todėl būtent jis prisiėmė atsakomybę už krovinį, jokių pretenzijų dėl to ieškovei nereiškė. Dėl atsakovo aplaidaus neatsargumo ir ieškovės nuostolių yra nenuginčijamas tiesioginis priežastinis ryšys, žalos atsiradimo metu ginčo šalys buvo susiję darbo santykiais ir šis žalos atsiradimas yra susijęs su atsakovo darbine veikla. Atsakovas, pasirašydamas visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį, įsipareigojo tausoti jam perduotas materialines vertybes, t. y. transporto priemones. Atsakovas, gabendamas krovinį privalėjo elgtis rūpestingai ir suprasti, kad jis atsako už šių transporto priemonių išsaugojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 20 d. galutiniu sprendimu (b. l. 60-66) 2013 m. rugpjūčio 7 d. preliminarų sprendimą pakeitė iš dalies – iš dalies pakeitė rezoliucinę preliminaraus sprendimo dalį – priteisė iš atsakovo ieškovei 14 621,75 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 14 621,75 Lt nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 219 Lt žyminį mokestį, 650 Lt už advokato padėjėjo pagalbą; priteisė iš atsakovo valstybei 18,75 Lt pašto išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.
Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė netinkamai vykdė krovinių pervežimo sutartis, todėl šiuos atsakovo argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu, atsakovas tik deklaratyviai teigia, kad gali atlyginti 500 EUR (1725 Lt) dydžio franšizės mokestį, tačiau jokių įrodymų tam nepateikia, atsakovo prieštaravimuose išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, nepatvirtinti jokiais įrodymais bei vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės už padarytą žalą ir ją atlyginti. Teismas laikė, kad 2013 m. rugpjūčio 7 d. preliminarus sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti. Teismas konstatavo, kad ieškovė turi teisę iš atsakovo reikalauti padarytos žalos atlyginimą, šiuo atveju padarytą žalą privalo atlyginti už ją atsakingas asmuo – atsakovas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b. l. 67-71) atsakovas prašo teismo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3556-91/2013 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti 1725 Lt dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas yra šališkas, neteisėtas, neobjektyvus ir teisiškai nepagrįstas, priimtas nevisapusiškai išnagrinėjus ir įvertinus bylos aplinkybių visumą, todėl turi būti panaikintas.
2. Teismo sprendime nėra išsamių motyvų, todėl tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, įtvirtintas CPK 176 - 185 straipsniuose, 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte, kadangi neįvertino ir iki galo neištyrė atsakovo prieštaravime pateiktų argumentų ir bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakė dėl aplinkybės, kad ieškovė privalėjo vykdyti krovinio pervežimo užsakyme nurodytą sąlygą ir apsidrausti CMR draudimu. Nagrinėjamu atveju ieškovė elgėsi nesąžiningai ir nevykdė įsipareigojimo, numatyto prekių pervežimo užsakyme, t. y. neturėjo CMR draudimo, tiesiog norėdama turėti daugiau naudos iš pervežimo ir tikėdamasi, kad joks draudiminis įvykis neįvyks, o jeigu vis tik bus padaryta kroviniui žala, remdamasi visiškos materialinės atsakomybės sutartimi su vairuotoju, galės atsakomybę perkelti vairuotojui.
4. Ieškovę ir apeliantą sieja darbo santykiai, kuriuos reglamentuoja DK normos. Taigi atsakovo materialinės atsakomybės sąlygoms ir dydžiui nustatyti reikia taikyti DK 246 straipsnyje nustatytas materialinės atsakomybės sąlygas, 255 straipsnio 3 punktą ir įvertinti, ar nėra pagrindo taikyti 257 straipsnio 5 dalies nuostatų, reglamentuojančių pagrindus mažinti žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas neišanalizavo atsakovo materialinės atsakomybės sąlygų ir nenustatė šiai bylai reikšmingų aplinkybių. Byloje nėra duomenų konstatuoti, kad žalą atsakovas padarė tyčia. Atsakovo vidutinis darbo užmokestis buvo iš esmės tik minimali mėnesinė alga.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, darbdavio savanaudiškumą bei nesąžiningumą, gali nuostolių atlyginimą sumažinti. Apelianto nuomone, būtų sąžininga iš jo priteisti tik 1725 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 78-82) ieškovė prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. galutinis sprendimas yra teisėtas, objektyvus ir teisiškai pagrįstas, priimtas visapusiškai išnagrinėjus ir įvertinus bylos aplinkybių visumą, todėl neturi būti panaikintas. Teismas teisingai įvertino, kad tarp šalių buvo pasirašyta darbo sutartis bei visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo tausoti perduotą jam turtą. Teismas teisingai taikė materialinės atsakomybės teisines normas bei teismų praktiką. Apeliantas neginčijo fakto, kad dėl jo kaltės įvyko įvykis, pripažino, kad elgėsi netinkamai ir nerūpestingai. Teismas teisingai įvertino, kad atsakovas nesiėmė visų rūpestingumo priemonių krovinį apsaugoti bei netinkamai elgėsi įvykus įvykiui. Apeliantas nurodė, kad vairuotoju dirba daugiau kaip 15 metų ir žino, kaip reikia elgtis įvykus įvykiui, kurio metu apgadinamas krovinys, tačiau jis nesiėmė visų būtinų pagal draudimo polisą galimai nustatytų įvykio aplinkybių fiksavimo ir pranešimo apie įvykį reikalavimų bei įpareigojimų. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nebuvo sąžiningas ir skirtingai aiškino įvykio aplinkybes. Teismas teisingai įvertino aplinkybę, kad vežėjo civilinės atsakomybės draudimas kroviniui nėra privalomas. Nors krovinio užsakyme ir buvo nurodyta, kad vežėjas turi turėti CMR draudimą, tačiau nei užsakovas, nei vairuotojas jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovas neįrodė savo argumentų ir teiginių nenuginčijamais įrodymais. Apeliantas skunde nenurodo, kokių atsakovo materialinės atsakomybės sąlygų teismas neišanalizavo ir reikšmingų aplinkybių nenustatė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, kuris su darbdaviu, t. y. ieškove, 2012 m. balandžio 3 d. pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį, nuo 2012 m. rugpjūčio 7 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. buvo išvykęs į komandiruotę, kurios metu apgadino vežamas transporto priemones. Dėl automobilių apgadinimo užsakovė UAB „Auteks“ ieškovei pateikė pretenziją 14 621,75 Lt sumai. Vežėjas, atlyginęs žalą užsakovui, dėl žalos atlyginimo iš vairuotojo kreipėsi į teismą, kuris ieškinį patenkino.
Apeliantas neginčija to, kad jam dirbant pas ieškovę ir vežant automobilius, keletas automobilių buvo apgadinti ir padaryta žala, tačiau mano, kad buvo pagrindas taikyti DK 257 straipsnio 5 dalį ir sumažinti priteistinos žalos dydį, įvertinant pačios ieškovės elgesį, o būtent tai, kad nebuvo sudariusi CMR draudimo. Teismas, anot apelianto, šių aplinkybių nevertino.
Pagal DK 255 straipsnio 1 dalies 3 punktą darbuotojas materialiai atsako už visą dėl jo kaltės įmonei padarytą žalą, kai tarp darbuotojo ir įmonės yra sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.
Byloje nustatyta, kad darbo sutartis ir darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutartis tarp darbuotojo, apelianto G. V., ir darbdavio, ieškovės UAB „Meidrena“ sudarytos 2012 m. balandžio 3 d. (b. l. 4-5, 6). Atsižvelgiant į apelianto darbo pobūdį sudarytoji materialinės atsakomybės sutartis atitiko įstatymų reikalavimus, ji nebuvo pakeista ar nutraukta, galiojo iki darbo santykių tarp šalių pasibaigimo. Minėta visiškos materialinės atsakomybės sutartimi apeliantas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už darbdavio jam patikėtų materialinių vertybių išsaugojimą. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad apeliantui buvo perduotas automobilis Man 19.364 CBP 724, priekaba BB019 (b. l. 7, 9-10), kurį vairuojant ir vežant krovinį, t. y. automobilius, keletas automobilių buvo apgadinti. Darbdavys atlygino užsakovui darbuotojo padarytą žalą (b. l. 14-16). Tokiu būdu esant galiojančiai, teisėtai sudarytai sutarčiai dėl visiškos materialinės atsakomybės, apelianto atsakomybė ieškovei pagrįstai nustatyta vadovaujantis DK 255 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas numato galimybę atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, sumažinti atlygintinos žalos dydį, jei žala nėra padaroma tyčia (DK 257 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta, jog apeliantas žalą padarė tyčia, automobiliai buvo apgadinti, kaip aiškino pats apeliantas, įvažiuojant į keltą, nes, anot jo, „gal buvo per aukštai užkelta“, kad automobiliai apgadinti, jis pamatė tik juos iškraunant. Taigi šie jo veiksmai žvelgiant iš kaltės instituto pozicijų galėtų būti vertinami kaip neatsargūs, nesiekiant sukelti tų pasekmių, kurios kilo. Nors ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad apeliantas nesiėmė visų būtinų pagal draudimo polisą galimai nustatytų įvykio aplinkybių fiksavimo ir pranešimo apie įvykį reikalavimų bei įpareigojimų, tačiau, kaip galima spręsti iš ieškovės direktoriaus, atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, atsakovas pranešė direktoriui apie įvykį, t. y. apie tai, kad atvežimo vietoje nukraunant automobilius buvo pastebėti defektai, o direktorius, anot apelianto, sakęs, „kad nėra draudimo, todėl nieko nereikia daryti ir spręs, kai ateis žalos“. Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovė neapdraudė transporto priemonės CMR draudimu, nors privalėjo tai padaryti pagal UAB „Auteks“ užsakymo prekių pervežimui 9 punktą (b. l. 11). Dėl to apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškove, kad aplinkybė, jog transporto priemonė nebuvo apdrausta CMR draudimu, nes pats CMR draudimas nėra privalomas, užsakovas pretenzijų dėl to ieškovei nereiškė, neturi teisinės reikšmės. Nors draudimas ir nėra privalomas, tačiau apdrausti krovinį ieškovė buvo įsipareigojusi. Kadangi ieškovė pažeidė šią užsakymo nuostatą, sutinkant su apeliantu, galima konstatuoti, jog ji visą atsakomybę atsitikus autoįvykiui perkėlė būtent atsakovui, nors šie nuostoliai galėjo būti iš esmės eliminuoti, jeigu transporto priemonė būtų buvusi apdrausta, kaip to reikalavo užsakymo nuostatos. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė DK 257 straipsnio 5 dalies, nors bylos aplinkybės atitinka šios normos taikymo sąlygas bei pagrindus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybės konstatuoja, jog yra pagrindas ieškovės patirtos žalos dydį sumažinti 50 procentų ir priteisti iš apelianto 7310,88 Lt žalai atlyginti, o ne kaip prašo apeliantas 1725 Lt. Nors ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliantas turi turto, tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju DK 257 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia teismui atsižvelgti tik į tas aplinkybes, kurios susijusios su atsiradusia žala. Tuo tarpu apelianto turtinė padėtis nėra niekaip susijusi su žalos atsiradimo aplinkybėmis.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog transporto priemonė buvo nedrausta, dėl to be teisinio pagrindo netaikė DK 257 straipsnio 5 dalies. Ši aplinkybė yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą sumažinant priteistinos žalos dydį ieškovei iš apelianto iki 7310,88 Lt (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie sprendimo teisėtumui neturi įtakos.
Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 50 procentų, remiantis šia proporcija atitinkamai paskirstomos tarp šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 869 Lt išlaidų: 219 Lt žyminis mokestis ir 650 Lt advokato pagalbai apmokėti (b. l. 17, 48-51); atsakovas – 1500 Lt už teisinę pagalbą (b. l. 53-54). Tiek ieškovės, tiek atsakovo turėtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.5, 8.18 punktuose nustatytų dydžių. Dėl to iš atsakovo ieškovei priteistina 109,5 Lt žyminio mokesčio ir 325 Lt advokato pagalbai apmokėti, iš viso 434,5 Lt. Iš ieškovės atsakovui priteistina 750 Lt už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš šalių valstybei išlaidos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kadangi šalims vienai iš kitos priteistinos bylinėjimosi išlaidos, yra pagrindas jas įskaityti ir priteisti atsakovui iš ieškovės 315,5 Lt.
Apeliantas už apeliacinio skundo surašymą sumokėjo 700 Lt (b. l. 73-74). Išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nustatyto dydžio. Kadangi skundas patenkinamas iš dalies, t. y. 56,69 procentų, todėl apeliantui iš ieškovės priteistina 396,83 Lt už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis) bei apeliantui grąžintinas 219 Lt žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą, nes bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami darbuotojai dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Meidrena‘, įmonės kodas 1302420949, iš atsakovo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 7310,88 Lt žalos atlyginimo; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 7310,88 Lt nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Meidrena‘, įmonės kodas 1302420949, atsakovo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 315,5 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 3596,83 Lt – apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti apeliantui G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 219 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2013 m. gruodžio 18 d. paduodant apeliacinį skundą.