- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-04
- Bylos Nr.
- ATP-199-64/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00469-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Klavdija Kruminienė
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Klavdija Kruminienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto G. V. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarimo, kuriuo G. V. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 130² straipsnio pažeidimą (perkvalifikavus iš ATPK 129 straipsnio) paskirtas 20 parų administracinis areštas su automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. V. nubaustas už tai, kad jis pakartotinai, būdamas baustas pagal ATPK 129 straipsnį 2010 m. birželio 25 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarimu, 2011 m. kovo 5 d., 14.15 val., Raseinių r., kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (2,60 promilių) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Tokiais veiksmais G. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. V. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarimo dalį, kuria jam už ATPK 130² straipsnio pažeidimą buvo paskirtas automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
G. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad pripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, gailisi dėl jo ir mano, kad už šio pažeidimo padarymą jis yra nubaustas teisingai ir pagrįstai. Tačiau apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo dalimi, kuria nutarta konfiskuoti jo vairuotą automobilį. G. V. teigia, kad jo vairuotas automobilis nuosavybės teise priklauso jo draugui ir šį automobilį jis (G. V.) paėmė savavališkai, be draugo žinios. Tai, kad transporto priemonė buvo paimta be savininko žinios, bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino ir jo draugas – automobilio savininkas D. L.. Apeliantas nurodo, kad jis dirba miškuose, todėl į darbo vietą tenka važiuoti nemažus atstumus ir vėliau grįžti į namus, nes, esant palankioms oro sąlygoms, jis dirba iki vėlaus vakaro. Teigia, kad į darbą jį ir kitus bendradarbius nuveža ir iš miško parveža D. L., kurio automobilį nutarta konfiskuoti. G. V. nuomone, dėl jo padaryto pažeidimo nukentėjo visiškai nekaltas žmogus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau Kauno AVPK KPV) prašo G. V. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarimą nepakeistą.
Atsiliepime Kauno AVPK KPV nurodo, kad G. V. apeliacinio skundo argumentas, jog jis transporto priemonę paėmė be savininko žinios, yra nepagrįstas ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Kauno AVPK KPV mano, kad D. L., būdamas teisėtu transporto priemonės savininku, privalėjo užtikrinti tai, kad kitas asmuo nepasinaudotų jo transporto priemone padarant teisės pažeidimą. Nurodo, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu pažeidėjas policijos pareigūnams pateikė automobilio dokumentus, o D. L. į policijos įstaigą dėl automobilio ir dokumentų vagystės nesikreipė, todėl mano, kad teigti, jog apeliantas savavališkai ir be savininko leidimo pasiėmė automobilį, negalima.
Kauno AVPK KPV atsiliepime nurodo, kad ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo atveju daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, gali būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise tas daiktas priklauso. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 yra nurodęs, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau, nepaisant to, asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.
Apeliacinis skundas atmestinas. Skundžiamu nutarimu G. V. už ATPK 130² straipsnio pažeidimą buvo paskirtas 20 parų administracinis areštas su automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Apeliantas pripažįsta padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtosios administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. G. V. teigia, kad jam paskirta nuobauda – automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio D. L., konfiskavimas, yra per griežta. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad prašymas neskirti automobilio konfiskavimo siejamas su aplinkybe, kad šios transporto priemonės savininkas yra ne pažeidimą padaręs asmuo, kad automobilį byloje nagrinėjamo įvykio metu pažeidėjas vairavo be savininko leidimo.
ATPK 130² straipsnyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 129 straipsnyje numatytą pažeidimą, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims užtraukia administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi ATPK 130² straipsnio sankcijoje transporto priemonės konfiskavimas yra nustatytas kaip privaloma, o ne alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda.
Galimybė paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali, arba visai neskirti administracinės nuobaudos reglamentuota ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta minėtos teisės normos taikymo išimtis – asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda. Taigi šių teisės normų analizės pagrindu darytina išvada, kad asmeniui, įstatymo nustatyta tvarka pripažintam kaltu, padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, ATPK nėra numatyta galimybė neskirti šio straipsnio sankcijoje numatyto privalomo transporto priemonės konfiskavimo. Todėl G. V. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu jis vairavo automobilį, nuosavybės teise priklausantį jo draugui D. L., be savininko žinios, kad jis dirba miškuose ir į darbą jį ir kitus bendradarbius nuveža ir iš miško parveža D. L., kuriam priklausantį automobilį nutarta konfiskuoti, nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą.
ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5(15), 2008 m., 44-54 psl.) konstatavo, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra.
Teismas pabrėžia, jog ATPK 130² straipsnis ir ATPK 30¹ straipsnio 2 dalis kodekse įtvirtinti kaip atsakas į didėjantį kelių eismo įvykiuose žūstančių ir sužeidžiamų žmonių skaičių bei siekiant sudaryti sąlygas diferencijuoti administracinę atsakomybę už pažeidimus, turinčius tiesioginę įtaką avaringumui, efektyviau pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Galiojantis teisinis reglamentavimas parodo griežtos valstybės politikos administracinių teisės pažeidimų srityje kryptingumą, ką patvirtina ir atitinkamai konstruojamos administracinės teisės normos sankcijos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-7275/2009).
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). G. V. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai, G. V. buvo nustatytas sunkus 2,60 promilių girtumas, jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam G. V. skirta nuobauda atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarimą nepakeistą ir G. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.