Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vyto Miliaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo Z. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 9 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš Z. J. priteista S. B. 18000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, be to, teismas pripažino ieškovo S. B. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, tačiau klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. J. nuteistas už tai, kad 2006 m. liepos 23 d., apie 19 val., gyvenamojo namo virtuvėje asmeninio konflikto metu, tyčia suduodamas V. B. apie keturis kartus pagaliu į krūtinę ir į dešiniojo klubo sritį bei apie du kartus į dešinę plaštaką ir dešinįjį petį, bei tris kartus tuo pačiu pagaliu į sprandą, tyčia nužudė V. B. .

Apeliaciniu skundu Z. J. prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti, sušvelninti jam paskirtą bausmę ir sumažinti nukentėjusiajam priteisto žalos atlyginimo dydį. Nurodo, kad teismas jį nubaudė pernelyg griežta bausme, neįvertino aplinkybės, jog jis neketino nužudyti nukentėjusiojo, kad nusikaltimą padarė dėl paties nukentėjusiojo elgesio, kuris, būdamas neblaivus, norėjo išvaryti apeliantą iš buvusių jo motinos, o dabar dukros namų. Pasak nuteistojo, toks nukentėjusiojo elgesys sukėlė jam šoką. Apeliantas teigia, jog labai gailisi padaręs nusikaltimą, po jo nesislapstė, apie įvykį tuojau pat pranešė dukrai bei žmonai, o sulaikytas prisipažino ir nurodė visas įvykio aplinkybes. Apeliantas sutinka, jog nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. B. patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau pastarasis, priešingai nei apeliantas, niekuomet finansiškai nepadėjo nukentėjusiajam. Nuteistasis tvirtina, kad augino dukros vaikus, nuolat jais rūpinosi, leido gyventi savo motinos namuose, o po nusikaltimo padėjo rūpinantis laidotuvėmis, kurios negalėjo sukelti jokios turtinės žalos, nes viską neatlygintinai darė nuteistojo bei ieškovo draugai ir pažįstami. Skirdamas bausmę, teismas turėtų įvertinti jo senyvą amžių (62 metai), sveikatos būklę ir tai, jog jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė – atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje nuteistojo skundu nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako.

Ginčydamas teismo nuosprendį dėl civilinio ieškinio, nuteistasis nevisiškai tiksliai įvardijo ginčijamos žalos pobūdį ir prašė sumažinti priteistą turtinę žalą, nors tokios žalos dydžio klausimo pirmosios instancijos teismas neišsprendė, o tik pripažino ieškovo S. B. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo argumentai apie laidotuvių išlaidas ir kitą turtinę žalą, kuri dar nebuvo priteista ir kurios dydis pirmosios instancijos teisme nenustatytas, šiame procese nenagrinėtini. Minėtus argumentus nuteistasis turės teisę išsakyti nagrinėjant ieškinio dydžio klausimą civilinio proceso tvarka.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad vienas iš esminių nuteistojo reikalavimų yra prašymas sumažinti jam priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalis neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Minėtas įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos – ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Kartu pastebėtina, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo ir kt. bylose). Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt. Todėl teismas tokiose bylose privalo nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis Z. J. padarė labai sunkų ir neatitaisomus padarinius – žmogaus mirtį – sukėlusį nusikaltimą. Teismas pripažino, jog nukentėjusysis S. B. dėl sūnaus mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, o su tuo savo apeliaciniame skunde sutiko ir pats nuteistasis. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas S. B. nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgė ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, o tai leido siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Pastebėtina, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nukentėjusysis, išklausęs nuteistojo parodymus ir argumentus apie neturtinės žalos dydį, sutiko sumažinti savo reikalavimus nuo 50000 iki 25000 Lt, o teismas šią sumą sumažino iki 18000 Lt. Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 129 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, nesumenkino Z. J. nusikalstamos veikos padarinių, nukentėjusiojo interesų ir padėties baudžiamajame procese, teisingai suprato įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos pritaikė tinkamai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad apygardos teismas priėmė teisingą sprendimą ir dėl nuteistajam Z. J. paskirtos bausmės dydžio.

Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką, todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgė į šioje konkrečioje byloje nuteistojo Z. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, taip pat įvertino nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Teismas nustatė, kad Z. J. atsakomybę lengvina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė dėl neteisėto nukentėjusiojo poelgio, be to, jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Teismas tinkamai įvertino ir kitas aplinkybes, nuteistojo amžių, sveikatos būklę ir kt. Kolegija pastebi, jog nepaisant iš esmės teigiamos nuteistojo charakteristikos, byloje yra medžiagos ir apie kitą panašų konfliktą tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, kuris įvyko 2000 m. sausio 8 dieną, be to, apelianto dukra patvirtino, kad tėvas vartodavo smurtą tiek prieš ją, tiek prieš jos motiną (b. l. 186).

Byloje esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas įvertino jų turinį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas jau minėtas ir BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei parinko bausmės dydį, skaičiuodamas jį nuo bausmės vidurkio. Už labai sunkų nusikaltimą – nužudymą – BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurios minimali riba - penkeri metai, o maksimali riba - penkiolika metų. Už šį nusikaltimą numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis - dešimt metų. Nuteistajam paskirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė yra švelnesnė už jau minėtą bausmės vidurkį, be to, pagal nustatytas aplinkybes atitinka bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir nėra per griežta. Dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Z. J. apeliacinį skundą atmesti.