- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-30
- Bylos Nr.
- 2A-475-212/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Atsakovas
- D. G.
- Trečiasis asmuo
- R. V., A., A. A. V.
- Ieškovas
- A. V.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. G. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal A. V. ieškinį atsakovei D. G., tretiesiems asmenims R. V., A. A. V. dėl kompensacijos priteisimo bei atsakovės D. G. priešieškinį ieškovui A. V., tretiesiems asmenims R. V., A. A. V. dėl be teisinio pagrindo įgytų daiktų priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės kompensaciją už kartu gyvenant įgytą turtą – 11 590 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuokos su atsakove neįregistravo, kartu gyveno nuo 1999 m. vasaros iki 2008 m. pavasario, vedė bendrą ūkį, darė remontus ir abiejų įgyto turto vertė yra 23 180 Lt. Kadangi visas turtas liko pas atsakovę, prašė priteisti kompensaciją.
Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo be teisinio pagrindo įgytus daiktus: 1 000 Lt už vandens cisterną, srutovežį – 5 000 Lt vertės, atomobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 000 Lt vertės. Viso daiktų už 11 000 Lt vertės bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 metų pavasarį ieškovas iš jos namų pasiėmė jai nuosavybės teise priklausančius daiktus.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovui 6 920 Lt kompensaciją ir 2 618,08 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės 34,95 Lt, o iš ieškovo 23,30 Lt pašto išlaidų valstybei. Nustatė, kad ieškovas ir atsakovė nuo 1999 metų iki 2008 metų neįregistravę santuokos gyveno kartu (duomenys neskelbtini). Atsakovės vardu 2004-03-09 įregistruotas ūkininko ūkis. Ieškovas paliko atsakovę, kadangi išėjo gyventi į kitą šeimą. Remiantis liudytojų parodymais teismas nustatė, kad ieškovas ūkyje dirbo „vyriškus“ darbus, o atsakovė „moteriškus“, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Nors šalys nesudarė santuokos, tačiau bylos duomenys liudija apie jų tarpusavio santykius, artimus šeiminiams santykiams: tai gyvenimas kartu 9 metus, rūpinimasis bendra buitimi ir poilsiu, vienas kito sveikata, turto įsigijimas ir kita. Šalys, gyvendamos kartu, turėjo bendrų buitinių, finansinių reikalų, kurie yra būdingi kartu gyvenant: bendras maitinimasis, bendrai naudojamų namų apyvokos daiktų įsigijimas, gyvenamosios patalpos, kuria naudojosi abu sugyventiniai einamasis remontas, ūkinio pastato remontas, ūkio darbai, rūpinimasis sveikata vienas kito ir pan. Kadangi teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė gyveno drauge, vedė bendrą ūkį, todėl yra nepaneigta 1964 m. CK 474 str., 2000 m. CK 4.73 str. 3 d. įtvirtinta dalyvių įnašų lygių dalių prezumpcija. Ieškovo ir atsakovės bendrosios nuosavybės sukūrimo sutartis sudaryta realiais veiksmais ją įgyvendinant, ji įrodinėjama liudytojų paaiškinimais, šalių veiksmais, todėl nesant šias aplinkybės paneigiančių įrodymų, teismas laikė, kad gyvenant kartu užgyvento turto dalys yra lygios bei kilnojamasis turtas buvo įgytas bendromis sugyventinių lėšomis ir abiejų pastangomis. Teismas įvertinęs kilnojamųjų daiktų rinkos kainą, remonto darbų bei daiktų įsigijimo laiką, ieškovo nurodytų kilnojamųjų daiktų bei išlaidas remontui sumažino 50 proc. Atsižvelgiant į liudytojų parodymus, gyvulių apskaitos žurnalą, darė išvadą, kad gyvuliai buvo įgyti bendromis sugyventinių lėšomis ir abiejų pastangomis. Teismas, įvertinęs gyvulių rinkos kainą, kuri yra mažesnė negu nurodė ieškovas, gyvulių kainą sumažino ir nustatė pagal jų rinkos kainą - 5 galvijų rinkos vertė 7 500 Lt, 1 prieauglis 1 500 Lt, du veršeliai po 200 Lt viso už 9 400 Lt. Nustatė, kad dyzelinio automobilio OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos kaina yra apie 1 200 Lt, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsakovei kaip kompensaciją priteisė 600 Lt (pusė) automobilio vertės. Nors atsakovė įrodinėjo, kad buvo pagamintas naujas srutovežis, tačiau teismo posėdžio metu, bei bylos medžiaga nustatė, kad srutovežis priklauso ieškovo tėvui, kurį jis įsigijo už pajus, kartu su kitais pajininkais. Kadangi srutvežis grąžintas trečiajam asmeniui A. A. V., todėl dėl jo pagerinimo atsakovė gali reikšti ieškinį A. A. V.. Teismas, įvertinęs tai, kad vandens cisterna, kurią atsakovė įvertino 1 000 Lt yra pas atsakovę, ji neprašo priteisti cisternos ieškovui, o ieškovas ieškinio dėl vandens cisternos nereiškė, todėl šį atsakovės reikalavimą atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2010-04-01 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti, o atskovės priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovo jos naudai 11 000 Lt: 1 000 Lt už vandens cisterną, atiduotų ieškovui 2000 metais, 5 000 Lt už srutovežį, 5 000 Lt už atomobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), arba šią bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Mano, kad sprendimas turi būti panaikintas, nes buvo pažeistos materialinės ir procesinės teisės normos, turinčios reikšmės teismo sprendimui ir pagrįstumui. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuluotos praktikos, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus. Netinkamai taikė CK 4.73 str. 3 d., nes ji galioja tada, kai yra nustatyta bendroji dalinė nuosavybė tarp asmenų, o ne tada, kai yra nustatinėjama ar šalys savo darbu ar lėšomis sukūrė bendrą nuosavybę. Remiantis LAT praktika, turtas gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jeigu įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas, todėl negalima laikyti, kad kartu gyvenančių asmenų turto dalys yra lygios. Teismas, remdamasis 1964 m. CK 474 str., 2000 m. CK, taikė civilinės teisės normas reguliuojančias jungtinę veiklą, tačiau tarp ieškovo ir atsakovės jokio susitarimo kurti bendrą nuosavybę ar užsiimti bendra veikla nebuvo. Ieškovas su ja gyveno ne reguliariai, o epizodiškai. Teismas netaikė CK 4.80 str., priteisė kompensaciją pinigais, netinkamai vertino liudytojų R. V., S. V. ir A. A. T. parodymus. A. V. girtaudavo ir tai patvirtina Biržų r. PK medžiaga. 2005-05-30 ieškovui buvo nustatyta 2.64 promilės girtumas, įvykio aplinkybių jis neprisiminė, incidento metu buvo suniokotos jos namo durys. Tai rodo, kad ieškovas tik gadino atsakovės turtą, o ne bendru darbu ir pinigais sukūrė bendrą turtą, todėl nepagrįstai tenkintas ieškinys. Mano, kad teismas turėjo priteisti iš ieškovo 5 000 Lt už automobilį, nes jį ieškovas pasiėmė savavališkai ir atsakovė turėjo pirkti kitą automobilį, kad galėtų vežti į turgų pieno produktus. Vandens cisterną ieškovas gavo iš ūkininko A. A. T., kuriam jis nesumokėjo pinigų, o 2000 m. atsakovė davė ieškovui 1 000 Lt už vandens cisterną, ką teisme ir paliudijo liudytoja L. J.. Teismas neteisingai nurodė, kad srutovežis yra A. A. V., nes jis srutovežį pridavė į metalo laužą. Iš dalių buvo padarytas naujas srutovežis, kurio vertė 5 000 Lt ir jį pasiėmė ieškovas. Teismas dėl priešieškinio neatskleidė bylos esmės, todėl yra pagrindas panaikinti sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Be to, sprendimas buvo paskelbtas be motyvų, sprendimo rezoliucinė dalis buvo paskelbta 2010-04-01, o pats sprendimas buvo atiduotas vėliau, nes nebuvo surašytas pagal CPK 268 str. reikalavimus. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Teismas nepadarė procesinės teisės normų pažeidimų, išsamiai įvertino visas byloje esančias faktines aplinkybes, todėl sprendimas yra teisėtas ir motyvuotai pagrįstas. Nurodo, kad jis su apeliante beveik visą dešimtmetį gyveno kartu reguliariai, o ne epizodiškai. Vedė šeimyninį gyvenimą, kūrė ateities planus, o abiejų ketinimai ateityje sukurti šeimą buvo rimti. Byloje yra liudytojo A. A. T. parodymai, kad kol ieškovas dirbo pas jį ūkyje, jis neturėjo jokių problemų dėl alkoholio ir jokių išeiginių neprašė, tik prašė išmokėti avansą karvės pirkimui. Teismas visiškai teisingai ir pagrįstai priteisė 600 Lt už automobilį atsakovei, nes jai liko kitas, naujesnės gamybos ir brangesnis automobilis, kuris buvo pirktas tuo metu, kai dar gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Nesutinka su apeliantės teiginiu, kad ji davė jam 1 000 Lt už vandens cisterną, nes jis jokių pinigų negavo, o liudytoją L. J. pamatė per teismo posėdį pirmą kartą. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, visiškai teisingai nurodė, kad srutovežis yra A. A. V., kuriam ir buvo grąžintas.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Šalies argumentai
Apeliantė D. G. nesutinka su Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu, prašo jį panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais: teismas neteisngai taikė CK 4. 73 str. 3 d.; taikė teisės normas, reguliuojančias jungtinę veiklą, o ji su A. V. neturėjo susitarimo užsiimti bendra veikla, kurti bendrą nuosavybę; teismas neatidalino daiktų natūra; netinkami vertino liudytojų parodymus; nepagrįstai netenkino priešieškinio; teismo sprendimą paskelbė be motyvų.
Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus, kaip nepagrįstus.
Byloje nustatyta, kad ieškovas A. V. ir atsakove D. G. nuo 1999 metų iki 2008 metų gyveno kartu, santuokos sudaręs nebuvo, bendros jungtinės veiklos sutarties nepasirašė. Atsakovės D. G. vardu 2004-03-09 įregistruotas ūkininko ūkis (t. 1, b. l. 30), kuriame šalys kartu dirbo ir vedė bedrą ūkį. Gyvendami kartu šalys tvarkė ir gerino bendrą buitį, įsigijo įvairaus nekilnojamojo turto, augino gyvulius. Ieškovas už kartu su atsakove įgytą turtą prašė priteisti jam kompensaciją, o atsakovė – priteisti iš ieškovo be pagrindo įgytus daiktus.
Įstatymas reglamentuoja, jog viena iš nuosavybės teisės rūšių – bendroji nuosavybės teisė, kuri yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą (daiktą ir kitą turtą) bei juo disponuoti (CK 4. 38, 4. 72 str.). Apeliantė teigia, kad niekada su ieškovu nesudarė susitarimo dėl bendros veiklos, nesukūrė bendros nuosavybės. Įstatymas nustato, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu, arba dalyvaudami savo darbu; proporcingai įnašams turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės veiklos rezultatas, yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė (CK 474 str. 1, 2 d., 1964 m. red., CK 6. 969 str.). Pažymėtina, kad dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygto tikslo siekimui suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant ar rekonstruojant daiktą, kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą vystantys asmenys veda bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje. Taigi, kad ūkininko ūkis registruotas tik atsakovės vardu, nereiškia, kad gyvendami ir dirbdami kartu, nesukūrė bendrosios dalinės nuosavybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vienodos praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-01-14 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-37/2004; 2008-04-08 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-235/2008;2008-10-06 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-479/2008 ir kt.).
Minėta, šalys susituokę nebuvo, o nesusituokusių, bet kartu gyvenančių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija (CK 3. 88 str.). Todėl sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas.
Šalies argumentai
Ieškovas, prašydamas priteisti jam kompensaciją už bendrą su atsakove nuosavybę, teigė, kad jų dalys yra lygios. Atsakovė neįrodinėjo, jog jos dalis nuosavybėje yra didesnė. Nurodydama, kad ūkį tvarkė savo lėšomis, nepateikė jokių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti. Byloje nėra duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas iš ūkio, tvarkomas banko sąskaitas ir pan., nors teigė, jog turėjo banko kortelę ir viską apmokėdavo iš jos. Tuo tarpu ieškovas be darbo ūkyje, ką patvirtino visi apklausti liudytojai, tame tarpe ir atsakovės vaikai R. V. ir S. V., dirbo papildomai ir gaudavo pajamas (t. 1, b. l. 45-46, t. 2, b. l. 77). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4. 73 str. 3 d.). Dėl pasakyto, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė šalių bendrosios nuosavybės teise įgyto turto dalis lygiomis. Atmestinas apeliantės argumentas dėl netinkamo CK 4. 80 str. taikymo, nes ji neprašė dalinti daiktų narūra. O CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytas vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdų – kompensacija pinigais, todėl teismas nepažeidė šios normos. Ta aplinkybė, kad 2005-03-30 ieškovas būdamas neblaivus sugadino namo durys, nekeičia nustatytų byloje aplinkybių dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukurimo, nes atsakovė pretenzijų dėl to nepareiškė, o ir daugiau tokių faktų nenustatyta (t. 1, b. l. 64).
Teismas tinkamai įvertino liudytojų parodymus, tame tarpe ir R. V., kuris gyventi pas atsakovę atvyko tik 2004 m., S. V., kuri dėl ūkio darbų nieko nežinojo, bet patvirtino, kad ieškovas tvarkė ūkį, dirbo jame, remontavo namus, L. J., kuri nematė pinigų perdavimo fakto ir nežinojo kokiam tikslui jie buvo skirti. Todėl ir šie apeliantės argumentai laikomi nepagrįstais. Atsakovės priešieškinys patenkintas iš dalies, nes jame išdėstytos aplinkybės neįrodytos. Atsakovė, prašydama 5 000 Lt už automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepateikė patikimų įrodymų, kad 1989 metų gamybos automobilio vertė yra 5 000 Lt. Tuo tarpu byloje esama internetinio tinklapio informacija dėl automobilių OPEL Vectra vertės, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė šio automobilio kainą (t. 1, b. l. 81-84). Apeliantė teigia, kad teismo sprendimas buvo paskelbtas be motyvų, tačiau šios aplinkybės niekaip neįrodo, nes byloje yra pilnas sprendimas.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui visas svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, (CPK 88 str. 1 d. 3 p. 92, 96 str..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 6 Lt (šešis litus) išlaidų, susijuisų su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.