Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ pareikštą ieškinį atsakovei V. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

5. Iš AB ,,Lietuvos draudimas“ pateikto draudimo liudijimo matyti, kad butas. Esantis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 29 d. iki 2023 m. gegužės 28 d. buvo draustas, draudėjas A. K.. Pagal Lokalinę sąmatą matyti, kad pagal paskaičiavimus butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padaryti nuostoliai yra 3 624,77 Eur, o įvertinus nusidėvėjimą, nuostoliai yra 3 243,25 Eur (3 624,77 Eur nuostoliai – 381,52 Eur nusidėvėjimas = 3 243,25 Eur). Pateikiamos foto nuotraukos iš kurių matyti defektai po užliejimo. Nustatyta, kad kaltininkas yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 14 d. pranešimu A. K. informuotas apie žalos atlyginimą. 2023 m. kovo 15 d. į A. K. sąskaitą AB ,,Lietuvos draudimas“ pervedė – 3 624,77 Eur – AB SEB bankas, mokėjimo nurodymas Nr. 27291172. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. B., nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. V. Š. buvo sudariusi nuomos sutartį, kuri registruota viešame registre, t.y. minimu laikotarpiu V. Š. buvo nekilnojamo turto valdytoja. Į bylą pateikiamos nuomos sutartys ir jų pratęsimas. If P&C Insurance AS filialas el. laišku nurodė, kad jie pagal pateiktą polisą 018241 įvykį pripažino draudžiamuoju ir priėmė sprendimą išmokėti 1 448,10 Eur draudimo išmoką. V. Š. 2023 m. rugpjūčio 3 d. siųsta pretenzija dėl žalos išieškojimo. Byloje nėra duomenų, kad žala būtų atlyginta.

6. Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio (CK 6.280 str. 1 d.). Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Buto savininkas (valdytojas) privalo naudoti nuosavybės teisės objektą, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir pareigų (CK 4.37 str. 1 d.), t. y. užtikrinti ir imtis priemonių, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio buto netekėtų vanduo į aukštu žemiau esančias patalpas. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

7. Pagal LR CK 6.266 straipsnio 2 dalį, pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Ši prezumpcija yra nuginčijama. Kadangi viešajame registre yra duomenys, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. B., tačiau taip pat akivaizdu, kad viešame registre nurodyta, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo metu (2023 m. vasario 20 d.), vanduo liejosi iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio valdytoja, t.y. nuomininkė, buvo V. Š. (atsakovas), ji laikotarpiu iki 2023 m. gegužės 31 d. minimą butą nuomojo, tai V. Š. kaip buto valdytoja yra atsakinga už apliejimą.

8. Pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad butas buvo užlietas iš viršuje esančio buto, lanksčios žarnelės pratrūkimo 20 bute. Darytina išvada, kad avarija įvyko dėl lanksčios žarnelės trūkumo, todėl yra taikomos LR CK 6.266 straipsnyje numatytos nuostatos. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų valdytojo nesugebėjimas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (LR CK 6.246 str. 1 d.). Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala. Įvertinus visas aplinkybes ir bylose esančius įrodymus, ieškinys yra tenkintinas, iš atsakovės V. Š. ieškovei priteistina 1 795,15 Eur neatlygintos žalos.

9. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo pagrįstas įstatymu ir iš atsakovės priteistinas.

10. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 41,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovės priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 41,00 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

11. Teismas patyrė 11,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur). Ieškinį patenkinus, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 11,09 Eur šių išlaidų. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259., 268, 270, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Iš atsakovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai 1 795,15 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 15 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 795,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2024 m. liepos 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 0 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,09 Eur (vienuolika eurų 09 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.