- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-12
- Bylos Nr.
- 1A-680-190-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislavas Lenčikas (pirm.), Regina Pocienė, Pavelas Frolovas
- Nuteistasis
- T. R., ir V
Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-680-190/2011
Teisėja Danutė Mickevičienė Teisminio proceso kategorija 1-14-1-01989-2010-7 Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.5., 2.4.7.
2011 m. liepos 12 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal T. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo T. R. pripažintas kaltu pagal:
Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams;
Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtosios bausmės subendrintos iš dalies jas sudėjus, ir T. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
T. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (plėšimas A. L. atžvilgiu).
Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir V. Č. bei Z. P., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai negauti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. R. nuteistas už tai, kad padarė plėšimą, panaudojęs peilį, o būtent:
jis, 2010-10-22 apie 1 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su V. Č., pastarajam demonstratyviai rankoje laikant peilį bei šį pridėjus nukentėjusiajam J. J. prie pilvo, pagrasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiųjų J. J. ir O. P. atžvilgiu, bei pagrobė J. J. priklausantį 550 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S-5230“ bei O. P. priklausantį 70 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5310“.
jis, nuo 2010-10-21 iki 2010-11-05, veikdamas kartu su Z. P., savavališkai patekęs į restorano „Čili kaimas“, esančio Vokiečių g. 8, Vilniuje, karaokės salę, kuri buvo uždaryta, paėmė UAB „Čili kaimas“ priklausantį 1300 Lt vertės stiprintuvą ir 610,80 Lt vertės garso pultą ir pasišalino iš minėto restorano.
T. R. buvo kaltinamas tuo, kad panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis, 2010-11-04 apie 0.45 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, prispaudė prie sienos nukentėjusįjį A. L., taip panaudodamas prieš jį fizinį smurtą, ir pagrobė jam priklausančią 1140 Lt vertės piniginę su dokumentais ir 820 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. R. prašo sušvelninti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu jam paskirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog plėšimo J. J. ir O. P. atžvilgiu su V. Č. iš anksto neplanavo, viskas įvyko spontaniškai, Vadimas jam kažką pakuždėjo į ausį dėl telefonų, jis net neišgirdo ką. Dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažino ir labai gailisi, davė išsamius parodymus bei padėjo išaiškinti kitą nusikalstamą veiką ir ją padariusius asmenis. Svarbia aplinkybe, anot apelianto, laikytina tai, jog iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog jis jiems nei grasino, nei kitaip atėmė galimybę priešintis. Be to, 2006-07-18 paleistas iš įkalinimo įstaigos, nusikalto tik 2010-10-22, o už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 180 str. 2 d., nuteistas pirmą kartą.
Dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., jis taip pat kaltę pripažino ir labai gailisi. Pažymi, jog „Čili kaimas“ ieškinio atsisakė ir pretenzijų neturi, nes pavogti daiktai buvo grąžinti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. R. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
T. R. apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam T. R., Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kitas padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę.
T. R. padarė sunkų ir apysunkį nusikaltimus, be to iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog jis jau yra teistas tris kartus už įvairius nusikaltimus, iš kurių vieną kartą už plėšimo padarymą (t. 2, b.l. 140-142), taip pat baustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 145-147). Nuteistasis T. R. niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio ir nuolatinės gyvenamosios vietos, o tai, kad jis padarė nusikaltamas veikas nuosavybei – plėšimą ir vagystę leidžia daryti išvadą, kad toks apelianto nusikalstamo veikimo būdas yra jo pragyvenimo šaltinis.
Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš ankstesnių teistumų T. R. teigiamų išvadų nepadarė, nėra linkęs ir nesistengia taisytis. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad T. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, o atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje. T. R. prašo sušvelninti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu jam paskirtas bausmes, nes jis iš anksto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., padaryti neplanavo, viskas įvyko spontaniškai, jis nukentėjusiesiems negrasino, „Čili kaimas“ dėl vagystės ieškinio atsisakė ir pretenzijų neturi, nes pavogti daiktai buvo grąžinti. Tačiau kolegija pažymi, kad visos šios aplinkybės veikos kvalifikacijai reikšmės neturi bei, apeliacinės instancijos nuomone, nesudaro pakankamo pagrindo švelninti bausmę. Apeliantas prašo atižvelgti, kad jis dėl padarytų nusikaltimų prisipažino, nuoširdžiai gailisi. Kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas T. R. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi nuosprendyje konstatavo ir skirdamas bausmę į šią lengvinančią aplinkybę atsižvelgė.
Būtina pažymėti, jog skundžiamu nuosprendžiu T. R. paskirti laisvės atėmimo bausmių dydžiai yra mažesni už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. bei 180 str. 2 d. sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmių vidurkius, todėl šios bausmės negali būti pripažintos per griežtomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apylinkės teismas, bendrindamas bausmes, taikė nuteistajam palankesnį bausmių sudėjimo būdą – sudėjo jas iš dalies. Kolegija sprendžia, jog paskirta galutinė subendrinta bausmė už T. R. padarytas nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas šiuo nuosprendžiu (laisvės atėmimas 4 metams) nėra per griežta arba neteisinga ir ją švelninti nėra pagrindo. Bausmės paskirtos tinkamai, atsižvelgiant į visas reikšmingas bylos aplinkybes bei nuteistojo asmenybę. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti nuosprendį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
T. R. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.