- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-03
- Bylos Nr.
- eA-1241-1047/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00512-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas (pirm.), Beata Martišienė (pran.), Egidijus Šileikis
- Atsakovas
- Radviliškio rajono savivaldybės tarybos
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Šiaulių, Telšių apskrityse
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse pareiškimą atsakovui Radviliškio rajono savivaldybės tarybai dėl norminio teisės akto teisėtumo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Šiaulių ir Telšių apskrityse (toliau – ir pareiškėjas, Vyriausybės atstovas) kreipėsi į teismą su pareiškimu ištirti, ar Radviliškio rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2024 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. T-278 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (toliau – ir Sprendimas) 1 punkto nuostata „Apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką Radviliškio rajono savivaldybės viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 5.00 val. iki 10.00 val.“ atitinka Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 9 dalies nuostatas, konstitucinį atsakingo valdymo principą bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintą įstatymo viršenybės principą. Nustačius, jog Sprendimo nuostata neatitinka nurodytų teisės aktų bei principų nuostatų, pripažinti ją prieštaraujančia nurodytiems teisės aktams bei teisės principams.