Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam T. K., nukentėjusiajai A. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šakių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 7 klasių išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas: 1) 1997-12-15 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 112 str. 1 d., BK 272 str. 1 d., BK 271 str. 2 d. - 4 m. laisvės atėmimo bausme su ½ turto konfiskavimu, 2000-01-17 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs 1 m. 10 mėn. 26 d. laisvės atėmimo bausmės; 2) 2002-06-13 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., BK 241 str. 1 d. – 1 m. laisvės atėmimo bausme su 300 Lt vertės turto konfiskavimu, pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 str. bausmė sumažinta 1/6, t. y. 1 mėn. 17 d.; 2003-02-26 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs 4 mėn. 19 d. laisvės atėmimo bausmės; 3) 2004-04-05 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. – 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2005-05-02 Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo 2004-04-05 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės suėjus bausmės vykdymo laikui; 4) 2006-08-30 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. – 3 m. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; 5) 2007-11-19 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. – 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., BK 64 str. 4 d. pagal 2007-11-19 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2006-08-30 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 4 m.; 2010-09-22 lygtinai paleistas neatlikęs 1 m. 1 mėn. 27 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant 3 kartus per mėnesį registruotis bausmę kontroliuojančioje institucijoje pagal gyvenamąją vietą; 6) 2014-01-15 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. bausmės sumažinta 1/3 ir paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 1 m., taikytas Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; nuo 22:00 iki 06:00 val. neišeiti iš namų, jei tai nėra susiję su mokslu ar darbu; nemokamai išdirbti 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose, įpareigojant juos atlikti 3 mėn. laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbant po 20 val. nemokamų darbų, taip pat per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įpareigoti užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti; 2014-04-03 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas Šakių rajono apylinkės teismo 2014-01-15 nuosprendis, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas BK 75 str. pagrindu ir pasiųstas atlikti jam paskirtą 1 m. laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose; nuosprendis pradėtas vykdyti 2016-02-17, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. K. nesunkiai sutrikdė sugyventinės A. S., gim. (duomenys neskelbtini), sveikatą, tai yra 2015-10-17 apie 17 val. 00 min., daugiabučio namo kieme (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia benzinu apipylė A. S. kojas ir jas degtuku padegė.

Teismo posėdžio metu iš pradžių kaltinamasis T. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su A. S. yra sugyventiniai, bendrą ūkį veda apie 4 metus. Spalio 17 dieną abu su A. buvo išgėrę alkoholio ir ėjo į lauką tvarkytis, pjauti žolės. Jis į žoliapjovę susipylė benziną, bet žolės dar nepjovė. Besitvarkydami apsibarė, nes A. pavydėdama pradėjo jam prikaišioti kaimynę, ir jis, praeidamas pro šalį ir norėdamas sugyventinę pagąsdinti, užpylė gal 100 ml benzino. Benzino išsipylė ant žemės ir kažkiek ant sugyventinės kojų. Benziną pylė gal 2 m. atstumu, suprato, kad galėjo apipilti sugyventinės kojas. Tada butelį su benzinu padėjo į sandėliuką, eidamas užsidegė cigaretę ir metė degtuką. Degtuką numetė šalia, netiesiai ant A. S. kojų. Mesdamas degtuką galvojo, gal neužsidegs. Kai apipylė benzinu ir metė degtuką, sugyventinei sakė „dek“. Kai užsidegė kojos, griebė pledą ir uždėjo ant jos, nuvedė į kambarį, iškvietė greitąją. Padegti nenorėjo, tik pagąsdinti ir benziną pylė tik norėdamas pagąsdinti. Vėliau po parodymų davimo nurodė, kad prisipažįsta visiškai.

Nukentėjusioji A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo sugyventinė, kartu gyvena apie ketverius metus, veda bendrą ūkį, tačiau bendrų vaikų neturi. Spalio 17 d. buvo abu išgėrę alkoholio. Jis norėjo eiti tvarkytis, o ji nenorėjo. Apsibarė, bet paskui išėjo į lauką. Jis pylė benziną į žoliapjovę, o ji nuėjo į kambarį. Tada jis atėjęs pradėjo šaukti, paskui kartu išėjo į lauką ir ją parvertė ant senų langų. Jis pradėjo gąsdinti, kad padegs. Tai ji pasakė „dek, jei nori“. Ji nesikėlė, jis atsinešė benziną ir paklausė „ar nori, kad apipilčiau“, ji sakė „pilk“. Jis nedaug apipylė, paskui nunešė padėjo benziną, prisidegė cigaretę, paklausė „ar padegti?“ ir numetė degtuką. Pamatęs, kad užsidegė, iškarto puolė gesinti.

Teismas pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nukentėjusioji A. S. parodė, kad dieną su sugyventiniu vartojo alkoholį, apie 17 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl buitinių reikalų. Jie apsižodžiavo, kaltinamasis ją paėmė už rūbų, prievarta nutempė prie malkinės, paguldė ją ant senų langų rėmų su stiklais, nuėjo į malkinę, atsinešė benzino talpą, jos kojas apipylė benzinu, iš kelnių kišenės išsitraukė degtukus, užsidegė degtuką ir jį numetė tiesiai ant benzinu apipiltų kojų. Uždegęs degtuką paklausė, ar ji nori būti padegta. Ji atsakė, kad degtų, jei proto neturi. Pagarsinus nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusioji A. S. parodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą apklausos metu žoliapjovės neminėjo, bet kaltinamasis tikrai norėjo benziną į žoliapjovę įsipilti, todėl jį ir atsinešė. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nors kaltinamasis T. K. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino iš dalies, vėliau, po parodymų davimo teigė, kad prisipažįsta visiškai, tačiau jo kaltę patvirtina byloje esanti įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiosios A. S. parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis tyčia nukentėjusiąją paguldė, prieš apipilant benzinu, paklausė, ar ji nori būti apipilta ir šliūkštelėjo benzino tiesiai jai ant kojų, po to paklausė, ar ją padegti, ir numetė degtuką tiesiai ant jos apipiltų kojų.

Motyvuojamoji dalis

Jo kaltę taip pat įrodo ir kiti rašytiniai įrodymai, tai yra tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis T. K. tyčia benzinu apipylė savo sugyventinę A. S. (b. l. 3); pranešimas apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį, iš kurio matyti, kad kieme A. S. apipylė benzinu ir padegė kojas jos sugyventinis T. K. (b. l. 10); VšĮ Šakių ligoninės raštas, kuriame nurodyta, kad A. S. 2015-10-17 greitosios medicinos pagalba atvežta į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių, jai nustatytas abiejų kojų II B laipsnio nudegimas (nudegimas apima apie 15 proc. kūno paviršiaus ploto) (b. l. 15); specialisto išvada Nr. G396/15(10), iš kurios matyti, kad A. S. nustatyti abiejų šlaunų II B laipsnio odos nudegimai apimantys 15 procentų kūno paviršiaus, sužalojimai padaryti aukštos temperatūros poveikyje, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (b. l. 16); apžiūros protokolas su fotolentelėmis, iš kurio matyti, kad mėlynos spalvos moteriško džinsinio kombinezono klešnės žemiau kelių yra apdegusios, kairė klešnė apdegusi iš priekio pusės, o dešinė klešnė apdegusi iš galo (b. l. 26-30) bei kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.

Pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos būtinieji požymiai: fizinio, pakaltinamo ar ribotai pakaltinamo, sulaukusio baudžiamajame įstatyme numatyto amžiaus asmens veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, asmens kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia). Visi šie požymiai kaltinamojo T. K. veiksmuose nustatyti tinkamai.

Kaltinamasis T. K. parodė, kad nukentėjusiosios kojas benzinu apipylė ir degantį degtuką ant jų užmetė norėdamas nukentėjusiąją A. S. pagąsdinti, sveikatos jai sutrikdyti nenorėjo, tačiau suprato savo veiksmų pavojingumą. Suvokė, kad užmetus degantį degtuką kojos gali užsidegti, tačiau klaidingai manė, kad benzinas jau bus išsigaravęs ir neužsidegs. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo aiškinimą, kad jis nukentėjusiąją padegė netyčia, kadangi kaltinamasis nuėjęs į malkinę pasiėmė benzino talpą, apipylė nukentėjusiosios kojas, po to užsidegė cigaretę, o neužgesintą degtuką numetė būtent ant nukentėjusiosios kojų, o ne kur nors toliau nuo jos, siekiant išvengti užsidegimo ir atitinkamų pasekmių. Be to, tokį jo aiškinimą pilnai paneigia pačios nukentėjusiosios A. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu duoti parodymai ir byloje esantys dokumentai. Šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad kilus konfliktui kaltinamasis ją prievarta nutempė prie kieme esančių langų rėmų ir ten paguldė, paklausė ar ji nori būti padegta, nuėjo į malkinę, pasiėmė benzino kanistrą, jį atsinešė iki nukentėjusiosios, apipylė kojas ir uždegęs degtuką jį numetė tiesiai ant kojų. Kelnės užsidegė iš karto, ji pradėjo šaukti, išgirdęs jos šauksmą ir pamatęs, kad nukentėjusioji dega, kaltinamasis ją pradėjo gesinti su iš malkinės atsineštu pledu. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad žodinis konfliktas tarp jų kilo dirbant lauke, kaltinamasis ruošėsi pjauti žolę, į žoliapjovę įpylė benziną, jį benešdamas apipylė sugyventinės kojas, paskui benzino kanistrą nunešė į malkinę ir padėjo, o sugrįžęs padegė kojas. Nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu duoti parodymai šiek tiek nesutampa, kadangi nukentėjusioji skirtingai apibūdino konflikto kilimo aplinkybes, tačiau jos parodymai sutampa esminėmis aplinkybėmis ir neginčijamai patvirtina faktą, kad kaltinamasis sąmoningai benzinu apipylė nukentėjusiosios kojas, o po to padegė. Šį faktą patvirtina ir ta aplinkybė, jog kaltinamasis keletą kartų klausė nukentėjusiosios, ar ji nori būti padegta, o numesdamas ant kojų degantį degtuką, pasakė „dek“. Nukentėjusiosios A. S. teismo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, kad konfliktą išprovokavo pati nukentėjusioji, benzino ant kojų kaltinamasis užpylė netyčia praeidamas pro šalį, kaltinamasis ją sužalojo ne iš blogos valios, vertintini kritiškai, kadangi jie duoti siekiant palengvinti kaltinamojo teisinę padėtį, ji pati pripažino, jog kaltinamasis jai padeda buityje, norėtų, kad jis liktų laisvėje.

Teismas vertina, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, tai yra kilus žodiniam konfliktui tyčia benzinu apipylė nukentėjusiosios A. S. kelnes, numatė, kad užmetus degtuką ant degiu skysčiu apipildo audinio, jis gali užsidegti ir taip apdegti kojos ir sutrikti sveikata, ir nors šių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti. Nors kaltinamasis tvirtina, kad nukentėjusiąją norėjo tik pagąsdinti, tačiau nusikaltimo motyvas veikos kvalifikavimui įtakos neturi, kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal kilusias pasekmes.

Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., kadangi tarpusavio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia - benzinu apipildamas savo šeimos nariui - sugyventinei A. S. kojas ir jas padegdamas, padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 str., esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 str. 2 d. nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais.

Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nuoširdaus gailesčio neparodė, savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškindamas, kad jį nukentėjusioji išprovokavo taip elgtis, jos padegti nenorėjo. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas apysunkis nusikaltimas, sveikatos sutrikdymo pasekmės galėjo būti ir sunkesnės; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta esant netiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, tačiau nekonkretizuojant galimų padarinių – sveikatos sutrikdymo pobūdžio ar laipsnio ir, nors nenorint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai, tačiau sąmoningai leidžiant jiems atsirasti; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalsta dėl menkavertės dingsties, emocinio nesusivaldymo, pykčio proveržio ir nesaikingo alkoholio vartojimo; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, socialinę brandą, teistumą – pilnametis, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvenamosios vietos seniūnijos seniūno charakterizuojamas neigiamai, kaip turintis problemų dėl alkoholio vartojimo, išgėręs darosi agresyvus, neprognozuojamas, šoka muštis, šeimoje vyksta išgėrimai, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas, nėra duomenų, kad kaltinamasis T. K. nusikaltimo darymo metu galėjo būti nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, teistas šešis kartus, nusikaltimą padarė neatlikęs jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teistumas neišnykęs, pagal BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą teistas tris kartus, administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje nebaustas; į tai, kad byloje nereiškiamas civilinis ieškinys; į atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

BK 138 str. 2 d. 3 p. sankcijoje yra numatytas laisvės atėmimas iki penkerių metų. Kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė, atsižvelgiant į BK 54 str. nurodytus pagrindus, parinktina mažesnė negu sankcijos vidurkis. Teismo nuomone, nėra pagrindo ir galimybės teisiamojo atžvilgiu taikyti BK 75 str. ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi kaltinamasis linkęs nusikalsti – nusikalstamą veiką padarė jau būdamas teistas šešis kartus, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs nuosprendžiu paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės. Naujo tyčinio nusikaltimo padarymas, kai asmuo jau ne kartą buvo nuteistas už tyčinius nusikaltimus, rodo, kad kaltinamajam anksčiau teismo skirtos bausmės didesnio poveikio nepadarė ir vykdymo atidėjimas nepadės pasiekti BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, kuriais, be kita ko, siekiama taip paveikti nusikaltusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, teismas sprendžia, kad dėl kaltinamojo T. K. gyvenimo būdo – nuteistasis nedirba, darbo biržoje neregistruotas, savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, piktybinį polinkį daryti baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, nedaro išvadų dėl savo elgesio, tik realus laisvės atėmimo bausmės jam skyrimas gali sulaikyti kaltinamąjį nuo tolesnių nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam T. K. skirtina 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d. paskirta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2014-01-15 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas 2014-04-03 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta ir iš dalies atlikta 1 metų laisvės atėmimo bausme (pradėta atlikti 2016-02-17), prie neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirtina galutinė subendrinta bausmė ? 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmė atliktina pataisos namuose.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. K. nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, veikos padarymo aplinkybės nebuvo pakankamai aiškios, todėl teismas netaikė sutrumpinto įrodymų tyrimo ir apklausė nukentėjusiąją A. S., todėl kaltinamojo T. K. atžvilgiu BK 64¹ str. 1 d. netaikytinas.

Kaltinamasis T. K. BPK 140 str. pagrindu buvo laikinai sulaikytas 2015-11-16 12.05 val., paleistas 2015-11-18 10.25 val. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2015-11-16 iki 2015-11-18 (2 dienos).

Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, panaikintina, nes kaltinamasis T. K. atlieka bausmę pataisos įstaigoje. Nauja kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p. ir paskirti 1 (vienerių ) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2014-01-15 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2014-04-03 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta ir iš dalies atlikta 1 m. laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą - 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2015-11-16 iki 2015-11-18.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, panaikinti. Naujos kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o bausmę atliekančiam kaltinamajam – nuo nuosprendžio kopijos įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.