Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-691-253/2009

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė Procesinio sprendimo kategorija

75.4.3.; 75.8.; 77.4.3; 78.2.1.

2009 m. rugsėjo 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Danguolės Martinavičienės, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovei I. K., ieškovės atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, atsakovui A. K., vertėjai Anželai Tyščukienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės I. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, turto padalijimo, sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir pagal atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, tretieji asmenys AB bankas „Snoras“, Klaipėdos miesto 1-asis notarų biuras, byloje teikianti išvadą institucija Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

nutraukti jos ir atsakovo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;nustatyti nepilnamečio vaiko – sūnaus V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina I. K.;pakeisti 2006-05-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo priteisto 400 Lt išlaikymo dydį nepilnamečio sūnaus V. išlaikymui nuo 400 Lt iki 450 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės;nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku – sūnumi V. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: nustatyti, kad su savo nepilnamečiu sūnumi V. jo tėvas A. K. gali bendrauti kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 21 val., paimant ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą;pripažinti 1999-10-08 buto (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 212 000 Lt, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties, patvirtintos Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl dalių (po ½) įgijimo negaliojančia ir pripažinti, kad 65/100 buto dalis įgijo ieškovė I. K., o 35/100 dalis – atsakovas A. K.;pripažinti ieškovei I. K. asmeninės nuosavybės teisę į visą butą (duomenys neskelbtini);pripažinti atsakovui A. K. asmeninės nuosavybės teisę į 14 500 Lt vertės automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir į 3 120 Lt vertės draudimą;priteisti ieškovei iš atsakovo 2 250 Lt ir 420 Lt kompensacijos; priteisti atsakovui iš ieškovės 20 000 Lt piniginę kompensaciją už jai atitenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, išmokėjimą atidedant 2 metams;įpareigoti atsakovą išmokėti AB bankui „Snoras“ pasiimtą paskolą automobiliui „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyti.

nutraukti jo ir ieškovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes;nepilnamečių vaikų dukters K., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina;nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais dukra K. ir sūnumi V. K. tvarką: nustatyti, kad su savo nepilnamečiais vaikais atsakovas gali matytis kiekvieną darbo dieną po 3 valandas po to, kai sūnus V. grįžta iš darželio, kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 11.00 val. iki sekmadienio 20.00 val. bei pusę tėvo ir vaikų atostogų laiko; nustatyti naudojimosi butu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovei paskirti naudotis 17,19 kv. m kambariu (54-6), atsakovui – 14,03 kv. m kambariu (54-5); nustatyti, kad bendro naudojimosi patalpomis, plane žymimomis indeksais 54-1, 54-1a, 54-2, 54-3, 54-4, 54-4a, šalys naudosis bendrai;pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 14 500 Lt vertės automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį iš santuokinių lėšų išmokėtas kreditas – 4 500 Lt; priteisti ieškovei 2 000 Lt vertės kompiuterį su stalu, 2 000 Lt vertės LG DVD grotuvą, namų kiną.

Kitų reikalavimų bylos nagrinėjimo metu atsakovas atsisakė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsakovas apeliacinio skundo nepadavė. Teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliantės skunde išdėstytų reikalavimų.

Dėl sutuoktinių kaltės dėl iširusios santuokos

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovas, pareiškęs priešieškinį, prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sprendimu nustatyta, kad abi šalys kaltos dėl santuokos iširimo. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo šią sprendimo dalį pakeisti, nurodydama, kad nėra paneigta prezumpcija, numatyta Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje, teigia, kad ieškovas buvo jai neištikimas. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso 3.26–3.30; 3.35–3.36; 3.85; 3.92; 3.109 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima principai. Civiliniame kodekse yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Tačiau ir šiuo atveju galioja bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, t. y. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), taip pat rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad šeima iširo vien tik dėl atsakovo kaltės, ieškovė teismui nepateikė. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. J., kuriai atsakovas pervedė pinigus, nuo 2005-02-21 gyvena ir dirba užsienyje, turi ne vieną butą (duomenys neskelbtini), todėl abejoti atsakovo paaiškinimu, jog pinigai buvo pervesti už buto nuomą, nėra. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu negyvena kartu nuo 2006 metų vasario – byloje nėra įrodymų, kad iki to laiko jis būtų buvęs neištikimas. Atsižvelgtina į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos šalių nurodytomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie konfliktines situacijas, išryškėjusius skirtingus požiūrius į bendrą gyvenimą bei nesugebėjimą priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą tuo metu, kai šalys dar gyveno kartu, pagrįstai sprendė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas pažeidė jų kaip sutuoktinių pareigą išsaugoti šeimą ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, dėl kurių pagal įstatymą pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, tinkamai aiškino ir taikė Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalies normas – pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir vienpusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė CK 3.60 straipsnio 3 dalies nuostatas. Esant nustatytai abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti jai iš ieškovo neturtinės žalos atlyginimą dėl iširusios santuokos (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo

Ieškovė prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-05-18 sprendimu priteisto 400 Lt išlaikymo dydį nepilnamečio sūnaus V. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 400 Lt iki 450 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. CK 3.201 straipsnis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo nustato, kad vaikams priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ne tik pasikeitus šalių turtinei padėčiai, bet ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Teismų praktikoje būtiniausius, pagrindinius nepilnamečių vaikų poreikius atitinkančio išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 800 Lt (CK 6.461 straipsnio 2 dalis). Ieškovė, prašydama padidinti išlaikymą nepilnamečiam sūnui nuo 400 Lt iki 450 Lt, nepateikė įrodymų, kad nuo 2006 metų vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė. Be to, atsakovas pateikė įrodymus, kad jo atlyginimas nuo 2006 metų sumažėjo. Atsižvelgus į tai, kad per trejus metus nepilnamečio vaiko poreikiai galėjo padidėti, tačiau ieškovė neįrodė, kad nepilnamečio poreikiams patenkinti reikalinga didesnė nei 800 Lt suma, o atsakovo pajamos sumažėjo, pagrindo padidinti atsakovui nustatytą mokėti šalių sūnui 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį išlaikymą pagrindo nėra.

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

Ieškovė nurodė, kad nesutinka su teismo nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kad atsakovas A. K. gali bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi V. K., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 11.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą, nes jai ir atsakovui gyvenant tame pačiame bute tokia bendravimo tvarka yra neprotinga. Atsakovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad negyvena su ieškove šalims priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), nuomojasi kitą butą. Ieškovė prašė nustatyti iš esmės tokią pat bendravimo tvarką, tik prašė vaiką grąžinti į gyvenamąją vietą iki 21.00 val., bet teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyti, kad vaikas turi būti grąžintas į jo gyvenamąją vietą 18.00 val., nes devynmečio interesus labiau atitinka sekmadienio vėlų vakarą būti namuose nei kitur. Ieškovė nenurodė daugiau argumentų, kodėl reikėtų keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, todėl jos keisti pagrindo nėra.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, dalydamas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, neatsižvelgė į ieškovės asmenines lėšas, gautas pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, panaudotas bendrosios jungtinės nuosavybės įsigijimui. Santuokinis turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatytos svarbios aplinkybės, sudarančios teisinį pagrindą teismui nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad nors šalys santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini), tačiau jų pirmoji dukra K., kuri šiuo metu jau yra pilnametė, gimė (duomenys neskelbtini). Iki oficialios šalių santuokos sudarymo tiek ieškovė turėjo vieno kambario butą (duomenys neskelbtini), tiek atsakovas – dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini), kurie buvo parduoti. Butas (duomenys neskelbtini), šalių įgytas santuokos metu 1998-07-16 ir buvo šalių bendroji jungtinė nuosavybė, kurią sutuoktiniai pardavė 1999-10-07. Ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą dėl 1999-10-08 buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties, patvirtintos Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės, dalies dėl dalių (po ½ dalį) įgijimo pripažinimo negaliojančia ir pripažinti, kad 65/100 buto dalis įgijo ieškovė I. K., o 35/100 dalis – atsakovas A. K., tačiau neįrodė, jog suklydo sudarydama sandorį. Iš esmės ieškovė siekė, jog po santuokos nutraukimo jai asmeninės nuosavybės teise liktų visas (duomenys neskelbtini), esantis butas, tačiau šis nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, šalys dar sudarydamos sandorį nurodė, jog perka po ½ buto dalį, byloje nėra duomenų, kad ieškovė ar atsakovas būtų pirkimui panaudoję asmenines lėšas, be to, atsakovas neturi nuosavybės teise kito nekilnojamojo turto, kur galėtų gyventi, todėl keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo nustatyta, kad šalims priklauso po 1/2 dalį santuokoje įgyto dviejų kambarių buto (duomenys neskelbtini), nėra teisinio pagrindo.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad dalis teismo padalytų daiktų – kompiuteris, jam skirtas stalas, LG DVD grotuvas ir namų kinas yra vaikų poreikiams tenkinti, todėl jie yra netrauktini į dalytinų šalių daiktų sąrašą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu vertinimu – ieškovės nurodyti daiktai įgyti santuokos metu iš šalių santuokos metu gautų lėšų ir yra skirti bendriems visos šeimos narių, nepriklausomai nuo jų amžiaus, poreikiams tenkinti, todėl priskirti nurodytus daiktus kaip naudojamus išimtinai vaikų poreikiams pagrindo nėra.

Ieškovė nurodo, kad teismui pripažinus atsakovui A. K. asmeninės nuosavybės teisę į 14 500 Lt vertės automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui tenkančio santuokos metu įgyto turto padalijimo dalis yra didesnė 10 500 Lt. Pažymėtina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, o atsakovas bei trečiasis asmuo AB bankas „Snoras“ pripažino, kad automobiliui įsigyti buvo naudojami pinigai iš AB banko „Snoras“ 2005-10-06 suteiktos paskolos, santuokos metu buvo išmokėta 4 500 Lt paskolos dalis už 14 500 Lt vertės automobilį (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Ieškovė prašė teismo dalijant santuokoje įgytą turtą ne tik pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į 14 500 Lt automobilį, bet ir įpareigoti atsakovą išmokėti 10 000 Lt skolos už šia transporto priemonę likutį AB bankui „Snoras“. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad teismas, pripažindamas atsakovo teisę į automobilį „Audi 80“, po šalių santuokos nutraukimo nepagrįstai nustatė atsakovui 10 500 Lt didesnės vertės turto dalį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dalyti atsakovo darbdavio skirtus pinigus atsakovo investicinio gyvybės draudimo įmokai finansuoti. Iš 2004-12-01 priedo prie UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovo darbo sutarties 1 punkto matyti, kad darbdavys (duomenys neskelbtini) 2004-12-01 sudarė investicinio gyvybės draudimo sutartį su draudiku UAB „Hansa gyvybės draudimas“ ir įsipareigojo nuo 2004-12-01 iki 2009-12-01 kiekvieną mėnesį papildomai prie darbo užmokesčio skirti 120 Lt darbuotojo A. K. investicinio gyvybės draudimo įmokai finansuoti. Investicinio gyvybės draudimo sutartyje darbdavys yra draudėjas, darbuotojas yra apdraustasis ir išmokos gavėjas. Darbdavys draudimo įmoką įsipareigojo mokėti kas mėnesį pervesdamas ją draudikui UAB „Hansa gyvybės draudimas“. Pagal 2004-12-01 sutarties 8 punktą darbdavio sumokėtos draudimo įmokos gali tapti atsakovo nuosavybe nuo sutarties sudarymo suėjus penkeriems darbo stažo įmonėje metams. Dėl šios priežasties ieškovė neturėjo teisės reikalauti įtraukti darbdavio draudikui sumokėtas draudimo įmokas į santuokoje įgyto ir dalytino sutuoktinių turto balansą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, išsamiai jas motyvavo. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.