- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-27
- Bylos Nr.
- 2S-1207-345/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis (pran.), Romualda Janavičienė
- Atsakovas
- E. A., Ž. Z.
- Ieškovas
- S. N.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių E. A. ir Ž. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nutarties, kuria prašymas tenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovo S. N. ieškinį atsakovėms E. A., Ž. Z., tretysis asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovių solidariai 50 000 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškiniui užtikrintinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovėms priklausantį turtą, nes teismo sprendimas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009 m. birželio 10 d. nutartimi, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenkino. Areštavo atsakovėms nuosavybės teise priklausantį turtą 50 000 Lt sumai, pavedant surasti ir aprašyt areštuojamą turtą ieškovo pasirinktam antstoliui. Konstatavo, kad ieškinys yra turtinio pobūdžio, reikalaujama suma fiziniams asmenims yra didelė, o atsakovės savo prievolę įvykdyti geruoju vengia, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovės prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti. Nurodo, jog atsakovės negali būti laikomos solidariomis skolininkėmis. Ieškinys buvo pareikštas atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl V. S., atsakovių senelio 50 000 Lt skolos priteisimo ieškovui. Palikimą atsakovė priėmė pagal paveldimo turto apyrašą. Paveldėtą turtą sudaro tik V. S. priklausiusios piniginės lėšos jo sąskaitose AB SEB banke. Šias pinigines lėšas atsakovės paveldėjo lygiomis dalimis. Kadangi senelio turtą paveldėjo pagal turto apyrašą, vadovaujantis LR CK 5.53 str. l už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodo, jog atsakovės solidariai atsakingos už V. S. skolą ieškovui, nes atsakovės atsako lygiomis dalimis paveldėtu turtu. Kadangi ieškovas reikalauja priteisti iš V. S. įpėdinių 50 000 Lt skolą, kiekviena iš atsakovių atsakinga už pusę ieškinio reikalavimo, t.y. kiekvienai atsakovei privalėjo būti reiškiamas reikalavimas priteisti po 25 000 Lt skolos. Pažymi, kad 25 000 Lt suma fiziniam asmeniui nėra ženkli, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo pagrindo. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą nes areštuotų butų vertė didesnė nei 25 000 Lt.
Nutartyje nepagrįstai nurodoma areštuoti butą, (duomenys neskelbtini), nes šis butas priklauso atsakovių senelei J. J. (duomenys neskelbtini). Ji nėra įtraukta į bylos nagrinėjimą, todėl jos turtui laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos.
Byloje nepateikta įrodymų, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas.
Nutartyje nepagrįstai nurodoma, jog atsakovės vengia geruoju įvykdyti prievolę. Apie V. S. skolą atsakovės sužinojo tik iš 2009-03-06 gauto ieškinio. Byloje buvo įtrauktos tik trečiaisiais asmenimis, o ne atsakovėmis. Ieškovas niekada nereiškė atsakovėms reikalavimo grąžinti V. S. skolą. Taigi, teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės vengia įvykdyti prievolę. Pareiga įvykdyti ieškovui prievolę atsiras tik tada, kai teismas priims sprendimą priteisti skolą iš atsakovių. Kadangi atsakovės nesutinka su ieškiniu, turi teisę ginti savo teises teisme.
Pirmos instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovo reikalavimui užtikrinti, dėl kurio vyksta ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.
Nurodo, kad prašymai sustabdyti civilinę bylą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo reiškiami tą pačią dieną, tačiau laikinosios apsaugos priemones pritaikytos anksčiau nei sustabdyta byla. Tokiu būdu teismas rodo išankstinę savo poziciją dėl bylos baigties ieškovo naudai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Remiantis LR CPK 144 str. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nevertina ieškinio, priešieškinio pagrįstumo, nes tai bus vertinama tik nagrinėjant bylą iš esmės, todėl turi imtis priemonių, kad būsimo teismo sprendimas būtų tinkamai įvykdytas. Laikinųjų apsaugos priemonių pagrindas yra realios grėsmės atsiradimas, o grėsmė gali atsirasti bet kurioje proceso stadijoje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių. Teismų praktikoje preziumuojama, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jei kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos.
Nagrinėjamu atveju apeliantės į bylos nagrinėjimą atsakovėmis įtrauktos kaip palikimą priėmusios įpėdinės (b.l.71). Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Iš bylos medžiagos matyti, kad palikimas priimtas pagal paveldimo turto apyrašą (b.l.136-137). Palikimo apyrašas sudaromas tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių interesais. Palikimo priėmimas pagal apyrašą riboja įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas tik tikrąja paveldėto turto verte, nes LR CK 5.53 str. 1 d. nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal apyrašą, atsako už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu. Sudarius palikimo apyrašą, nustatoma palikimo sudėtis. Palikėjo kreditoriams, pareiškus reikalavimus, nereikės nustatinėti palikimo sudėties, o asmenys, priėmę palikimą tokiu būdu, atsakys tik paveldėtu turtu. Tačiau vadovaujantis LR CK 5.52 str. įpėdinių solidarumas išlieka, nepaisant to, kad turtas priimtas pagal apyrašą. Pažymėtina, kad jeigu sudarant palikimo apyrašą įpėdinis (įpėdiniai) dėl savo kaltės nurodė ne visą turtą sudarantį palikimą, nuslėpė palikėjo skolininkus, jo iniciatyva į palikimo sudėtį buvo įrašyta nesanti skola, jis nepapildė apyrašo, tai šis įpėdinis (įpėdiniai) už palikėjo skolas atsako visu savo turtu (LR CK 5.54 str.).
Taigi, iki bus nustatyta, kiek ir kokį turtą apeliantės paveldėjo ir kokiu būdu, t.y., ar nenuslėpė žinomų kreditorių ir ar nereikės atsakyti apeliantams solidariai visu savo turtu, siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimą galimai palankaus teismo sprendimo atveju, atsižvelgiant į didelę ieškinio sumą (50 000), įpėdinių turtui pagrįstai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Kolegija atmeta apeliantų argumentus, dėl nepagrįstai areštuoto jų senelės J. J. turto, nes J. J. savarankiškai turi kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių.
Apeliantės nurodo, jog byloje nepateikta įrodymų, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Teismų praktikoje preziumuojama, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jei kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos. Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti solidariai 50 000 Lt suma. Kolegija vertinimu fiziniam asmeniui 50 000 Lt suma yra didelė, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai.
Kolegija atmeta apeliantų argumentus, jog teismas anksčiau priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nei nutartį sustabdyti civilinę bylą, parodė išankstinę savo poziciją dėl bylos baigties ieškovo naudai, nes siekiant užtikrinti kreditoriaus interesus laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir iki ieškinio padavimo dienos (LR CPK 148 str. 2 d.) . Pažymėtina, kad teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nesprendžia ieškinio pagrįstumo, o tik siekia užtikrinti galimai palankaus teismo sprendimo atveju, kreditoriaus interesus. Apeliantės manydamos, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės riboja jų teises, turi teisę prašyti pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat prašyti užtikrinti nuostolius.
Vadovaujantis išdėstytu, kolegija konstatuoja, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties, todėl pirmos instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamsi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str. 337 str. 1 p., kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nutartį palikt nepakeistą.