- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- 2A-1437-390/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pirm.), Algimantas Kukalis (pran.), Arvydas Žibas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- A. A. S.
- Kategorijos
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ( pirmininkaujanti) ir Arvydo Žibo, teismo viešame posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-876/2012 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. A. S. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. A. S. 22 900 Lt žalos atlyginimą, 5 % palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 687 Lt žyminį mokestį. Nurodė, kad 2008 m. gegužės 29 d. gaisro metu buvo apgadintas V. M. priklausantis namas, esantis (duomenys neskelbtini), draustas akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas“. Kompensuodama dėl gaisro (draudiminio įvykio) draudėjui padarytus nuostolius ieškovė išmokėjo 22900 Lt dydžio draudimo išmoką ir pagal LR CK 6.1015 str. 1 d. įgijo subrogacijos teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šakių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nustatė, jog gaisro priežastis – neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi, dėl gaisro kilimo kaltas A. A. S., kuris nubaustas administracine tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šakių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2008 m. gegužės 29 d. apie 14.36 val. V. M. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintas V. M. turtas. Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ šį įvykį pripažino draudiminiu, todėl V. M. išmokėjo 22900 Lt dydžio draudimo išmoką. Nurodė, kad Šakių rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos išduotuose dokumentuose numatyta, kad gaisro vietoje tyčinio padegimo požymių nenustatyta, o kilusio gaisro priežastis yra „neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi“. Pažymėjo, kad minėtuose dokumentuose nėra konkrečiai nurodyta, dėl kokio neatsargaus žmogaus elgesio kilo gaisras. Konkrečiai nurodyta tik gaisro židinio vieta – gyvenamojo namo šiaurės rytinė dalis, t. y. virtuvės patalpa. Teismas, įvertinęs liudytojo vyr. inspektoriaus vidaus tarnybos kapitono R. P., priėmusio Aktą dėl kilusio gaisro ir surašiusio tarnybinį pranešimą dėl kilusio gaisro, ieškovės atstovės, liudytojų duotus paaiškinimus, sprendė, jog negalima daryti pagrįstos išvados, kad patalpose kilęs gaisras yra neatsargus pastato valdytojo atsakovo A. A. S. elgesys su ugnimi arba nesilaikymas tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Nurodė, kad apklausos metu liudytojas R. P. patvirtino, kad ekspertizė dėl tikslios gaisro kilimo priežasties nustatymo nebuvo atlikta; iš kaltinamo asmens nebuvo paimti jokie paaiškinimai, iš bylos medžiagos matyti, kad jis buvo apklaustas neblaivus, ir, tikėtina, nesuprato dėl ko pasirašo. Pažymėjo, kad ieškovė savo iniciatyva neatliko išsamaus papildomo tyrimo nustatyti visas su draudiminiu įvykiu susijusias aplinkybes. Teismas darė išvadą, kad ieškovė, būdama profesionalus draudimo veikla užsiimantis juridinis asmuo, privalėjo būti maksimaliai atidi ir rūpestinga, spręsdama draudimo išmokos mokėjimo bei draudiminio įvykio nustatymo klausimus, šitokiu būdu pati prisiėmė įrodymų praradimo riziką. Nurodė, jog byloje esanti žalų tyrimo eksperto pažyma dėl užsidegimo nuo smilkstančios cigaretės turėtų įrodomąją galią tik tokiu atveju, jeigu būtų pakankamai tikėtina, kad gaisro priežastis – asmens rūkymas. Konstatavo, jog byloje iš tiesų nėra įrodyta, kad atsakovas rūkė, gamino užsidegusio pastato virtuvėje. Atvirkščiai, liudytojai ir pats atsakovas nuosekliai teigė, jog pastate A. A. S. nebuvo daugiau nei parą. Gaisro priežastis nustatyta abejotinu atmetimo principu, atmetant padegimo, elektros instaliacijos sugedimo ir kitas versijas, bei paliekant labiausiai tikėtiną – neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi. Pats priešgaisrinės tarnybos darbuotojas parodė, jog tai tik prielaida, pagrįsta gaisro vietos kilimo metodika. Byloje nėra jokių duomenų nurodomai gaisro kilimo priežasties versijai (kad gaisras kilo dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi) pagrįsti. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę bei priežastinį ryšį su įvykiu, todėl ir civilinė atsakomybė negalima.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2012-03-27 sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir priteisti iš atsakovo 22 900 Lt žalos atlyginimą, 5 % palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1374 Lt žyminį mokestį (b.l. 134-136). Teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.263 str. 1, 2 d.; CK 6.266 str.; CK 6.280 str. 1 d.; CPK 185 str.; CPK 197 str. Dėl šių materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla. Nurodomi šie apeliacinio skundo argumentai:
Teismas neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, nukrypo nuo LR Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos žalos atlyginimo bylose: Lietuvos aukščiausiasis teismas 2008-05-29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 yra pasisakęs, kad turto sugadinimo atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip patalpų savininko (valdytojo) nesugebėjimas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei įrodomas pavojingas, gadinantis poveikis iš atsakovo valdomų patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras iš atsakovo valdomų patalpų, ieškovas neprivalo įrodinėti. Ieškovas tik privalo įrodyti, kad gaisro židinys buvo atsakovo patalpoje, o atsakovas privalo paneigti šią aplinkybę. Civilinėje byloje žalos atsiradimo priežastį turi įrodyti asmuo, iš kurio patalpų kyla žala (yra židinys), nes įrodinėdamas priežastį, jis stengiasi įrodyti savo nekaltumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2002 (Teismų praktika, 2002, Nr. 17). Byloje nekilo ginčas, jog gaisro židinys buvo pastato, kurio faktiniu valdytoju buvo atsakovas, viduje (virtuvės patalpa). Byloje nustatyta, ką patvirtino ir atsakovas, jog kiti asmenys šiuo pastaru nesinaudojo. CK 6.263 straipsnio1 dalyje įtvirtinta generalinio delikto doktrina. Generalinio delikto doktrina reiškia, kad bet koks žalos padarymas laikomas deliktu, jeigu žalos padaręs asmuo neįrodo esant aplinkybių, dėl kurių jo civilinė atsakomybė negalima. Byloje esantys įrodymai visiškai įrodo, kad gaisras kilo dėl atsakovo neatsargių veiksmų. Tai reiškia, kad atsakovas, elgdamasis su ugnimi, nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, pažeidė pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Dėl šios priežasties atsakovas A. S. yra atsakingas už padarytą žalą ir privalo ją atlyginti. Atsakovas nepaneigė kaltės prezumpcijos, jog gaisro kilo ne dėl jo neatsargių veiksnių. Atsiliepdama į atsakovo gynybos versiją, jog gaisras galėjo kilti dėl netvarkingos elektros instaliacijos, ieškovė pažymi, jog atsakovas, būdamas vienintelis faktinis valdytojas pastato, kuriame kilo gaisras (buvo gaisro židinys), atsako be kaltės, nes tokiu atveju žala būtų padaryta dėl pastato trūkumų (CK 6.266 str.).
Gaisro priežastis nustatyta atmetimo būdu: gaisro židinio vietoje elektros įrenginių nebuvo, dujų balionas sprogo jau tada, kai atvažiavo gaisrininkai, pastato durys buvo užrakintos, todėl atmesta ir padegimo versija. Gaisras galėjo kilti nuo nepilnai užgesintos nuorūkos ar degtuko. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytoju apklaustas gaisro priežastis tyręs pareigūnas R. P.. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad valstybės institucijos pareigūnai, atlikdami savo funkcijas, nustatė gaisro priežastį ir židinį. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Byloje esančiose Šakių m. priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymose nurodytos aplinkybės, jog gaisras kilo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi ir gaisro židinys yra pastato virtuvėje yra visiškai įrodytos.
Teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius atsakovo kaltę ir priežastinį ryšį tarp žalos ir jo neatsargių veiksmų: atsakovas jam paskiros administracinės nuobaudos už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimą neginčijo, baudą sumokėjo (byloje nebuvo pateikti įrodymai, jog bauda buvo išskaičiuota iš atsakovo pensijos). Pateikta teismo posėdžio metu eksperto išvada patvirtino, jog gaisras nuo rusenančios cigaretės galėjo kilti praėjus tam tikram laiko tarpui, kas paaiškina aplinkybę, jog gaisras kilo tuo metu, kai atsakovo nebuvo namuose. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai galėjo patvirtinti tik faktą, kad tuo metu, kai kilo gaisras, atsakovo namuose nebuvo, jis gulėjo girtas prie parduotuvės. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis namuose iki gaisro nebuvo visą parą, nes sargavo žemės ūkio bendrovėje, nepatvirtino nei vienas teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas. Liudytojas A. D., žemės ūkio bendrovės apsaugos tarnybos vadovas, nurodė, jog atsakovas gaisro kilimo metu bendrovėje nedirbo ir tą naktį jis bendrovėje nesargavo. Jam taip pat iš kitų sargų nebuvo žinoma, jog atsakovas būtų pavadavęs kitus bendrovės sargus. Byloje įrodyta, jog gaisro kilimo dieną atsakovas buvo neblaivus, dėl šios priežasties jis ir galėjo palikti neužgesintą nuorūką ar degtuką. Šių įrodymų visuma sudarė pagrindą manyti, jog labiau tikėtina, jog gaisro priežastimi buvo neatsargūs A. S. veiksmai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas Algimantas A. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad šioje byloje Šakių rajono apylinkės teismas, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių, liudytojų paaiškinimus, nepažeidė procesines teisės normas ir priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą. Teismas, priimdamas sprendimą išsamiai ištyrė Šakių rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos išduotus dokumentus ir teisingai įvertino, kad juose nėra nurodytas asmuo, dėl kurio kaltės kilo gaisras. Konkrečiai nurodyta tik gaisro židinio vieta - gyvenamojo namo šiaurės rytinė dalis, tai yra virtuvės patalpa. Jokia ekspertizė, kurią atliktų kompetentingos tarnybos nebuvo atlikta ir ieškovė jos net neprašė. Atsakovas dėl šio įvykio buvo apklaustas neblaivus ir net nesuprato už ką pasirašinėja. Teismas apklausė ne vieną liudytoją, kuris patvirtino, kad gaisro kilimo metu atsakovas namuose nebuvo ir negalėjo sukelti gaisro. Ieškovės pateiktoje žalų tyrimo eksperto pažymoje yra nurodyta gaisro kilimo priežastis-asmens rūkymas. Nėra jokių įrodymų, kad atsakovas sukėlė gaisrą rūkydamas arba gamindamas maistą, nes namuose net nebuvo. Atsakovas pastate nebuvo daugiau kaip parą ir tai patvirtina byloje apklausti liudytojai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (C P K 329 straipsnis).
Įstatymas (CK 6. 1015 straipsnio 1 dalis) nustato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtą sumą iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Nagrinėjamoje byloje ieškovė (draudikas) AB „Lietuvos draudimas“ yra išmokėjęs draudėjui apdraustojo turto savininkui V. M. 22900 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovė mano, kad turto savininkui padaryta žala (dėl gaisro) atsirado dėl atsakovo veiksmų, todėl prašo iš jo priteisti 22900 Lt žalai atlyginti.
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą nenustatė, kad patalpose kilęs gaisras buvo neatsargus atsakovo elgesys su ugnimi arba nesilaikymas tokio elgesio taisyklių, kad atsakovas savo veiksmais būtų padaręs žalą kitiems asmenims ir ieškovo ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia teismo išvada nėra paneigta byloje esančiais duomenimis. Nagrinėjamoje bylos medžiaga nustatyta, kad 2008 m. gegužės 29 d. apie 14.36 val. (duomenys neskelbtini), V. M. nuosavybės teise priklausančiame name kilo gaisras. Iš Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2008 m. gegužės 29 d. akto Nr. 28 dėl kilusio gaisro (b.l. 55-56) matyti, kad gaisro kilimo priežastis – neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi. Akte kaltas asmuo nurodytas atsakovas, tačiau iš byloje pateiktų duomenų visumos daryti vienareikšmės išvados, jog atsakovas neatsargiai elgėsi su ugnimi ir savo veiksmais sukėlė gaisrą negalima. Atsakovas savo rašytu 2008 m. spalio 16 d. paaiškinimu ( b.l. 5) nurodė, kad namas sudegė ne dėl jo kaltės. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį tvirtino, kad gaisro kilimo dieną jis name nebuvo, gaisro nesukėlė. Nagrinėjant bylą tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinėje instancijos teisme atsakovas nuosekliai paaiškino, kad iki gaisro kilimo parą laiko namuose nebuvo, nežino dėl kokios priežasties kilo gaisras. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas G. U. patvirtino, kad atsakovas namuose parą laiko iki gaisro kilimo ir jo kilimo metu nebuvo. Liudytojas V. M., namo savininkas parodė, kad atsakovui leido pagyventi name, atsakovas tvarkingai prižiūrėjo namą. Atlikęs tyrimą ir surašęs aktą dėl kilusio gaisro priešgaisrinės tarnybos pareigūnas A. P. apklaustas teisme parodė, kad tikslu nustatyti gaisro kilimo priežastį techninė ekspertizė nebuvo skirta ir tiksli gaisro kilimo priežastis nebuvo nustatyta. Kitas byloje esantys rašytinis įrodymas – ieškovės žalos tyrimo eksperto pažyma taip pat nepatvirtina fakto, kad gaisro priežastimi buvo atsakovo rūkymas. Taigi, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų pagrindžiančių atsakovo kaltę ir priežastinį ryšį susijusį su įvykusiu įvykiu (CPK 178 straipsnis). Dėl to yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo konstatacija, kad atsakovui civilinė atsakomybė negali atsirasti.
Apeliantė apeliaciniu skundu nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, kurie patvirtino atsakovo kaltę, priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir atsakovo neatsargių veiksmų.
Įstatyminės įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005, ir kt.). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas taip pat turi būti formuojamas nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Kaip matyti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime pakankamai detaliai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes. Teismas darydamas savo išvadas įvertino visą bylos medžiagą, todėl pripažinti, jog nagrinėjant bylą buvo pažeistos įstatyminės įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklės nėra teisinio pagrindo.
Remiantis nurodytais argumentais teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.