- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-04
- Bylos Nr.
- 2A-278-368/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00797-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė, Vytautas Kursevičius, Egidijus Mockevičius (pran.)
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- R. A.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas S. Remeika Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00797-2010-0
2013 m. balandžio 4 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui R. A., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje V. P., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, E. A., A. B., išvadą teikiančiai institucijai Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kraštotvarkos ir architektūros skyriui dėl naudojimosi tvarkos nustatymo bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atsakovo R. A. priešieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. P. kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu ir pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), tvarką pagal pateiktą schemą taip: ieškovė R. P. naudojasi žemės sklypais plane pažymėtais geltona spalva: A-1 (16 kv. m), A-2 (110 kv. m), A-3 (56 kv. m), sklypu C-1 (19 kv. m) ir C-2 (12 kv. m) ir juose esančiais statiniais, iš viso žemės sklypo naudojimo dalis – 213 kv. m; namo patalpomis, plane pažymėtomis 1 ir 5, kurių bendras plotas 25,86 kv. m; atsakovas R. A. naudojasi žemės sklypais, plane pažymėtais žalia spalva: B-1 (33 kv. m), B-2 (149 kv. m), sklypu D-1 (19 kv. m) ir jame esančiu pastatu, sklypu D-2 (statinys nugriautas – 12 kv. m), iš viso žemės sklypo naudojimo dalis – 213 kv. m; namo patalpomis, plane pažymėtomis 2 ir 3, kurių bendras plotas 23,82 kv. m; šalys bendrai naudojasi žemės sklypu, pažymėtu balta spalva, iš viso 270 kv. m plotas; namo bendro naudojimosi patalpos plane pažymėtos 4 ir 6, iš viso 12,13 kv. m plotas; taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu lygiomis dalimis paveldėjo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), o žemės sklypą abu su atsakovu pirko iš valstybės. Teigė, kad šiame gyvenamajame name negyvena nei ji, nei atsakovas. Žemė ir namas nepadalyti, tik nustatytos po ½ bendrosios dalys. Pažymėjo, kad yra nusistovėjusi tam tikra namo naudojimosi tvarka, o žemės sklypas nepadalytas, dėl jo kyla konfliktai. Nesutiko, kad atsakovas naudotųsi praėjimu į gretimą namų valdą.
Atsiliepimas
Atsakovas R. A. pateikė priešieškinį, prašydamas ieškinį atmesti ir nustatyti tokią žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir jame esančių pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1A1ž, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2I1b, kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 036, plane pažymėto 1A1ž, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: 1) atsakovui R. A. paskirti naudotis žemės sklypą, kuris atsakovo pateikiamoje Žemės sklypo naudojimosi schemoje M 1:500 ((duomenys neskelbtini), sklypo 696 kv. m plotas pažymėtas raide „B, B1, B2“ (žalia spalva), sklypo dalies plotas – 249,79 kv. m.; 2) ieškovei R. P. paskirti naudotis žemės sklypą, kuris atsakovo pateikiamoje schemoje pažymėtas raide „C, C1, C2, C3, C4, C5“ (geltona spalva), sklypo dalies plotas – 249,79 kv. m; 3) šalių bendram naudojimui paskirti naudotis žemės sklypą, kuris atsakovo pateikiamoje schemoje pažymėtas raide „A“ (nespalvota), sklypo dalies plotas – 196,42 kv. m.; 4) atsakovui paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpas, VĮ Registrų centras Kadastro ir registro dokumentų bylos plane pažymėtas 2 (12,39 kv. m), 3 (11,43 kv. m), iš viso patalpų, kurių plotas 23,82 kv. m ; 5) ieškovei paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpas plane pažymėtas 1 (14,76 kv. m), 5 (11,10 kv. m), iš viso patalpų, kurių plotas – 25,86 kv. m.; 6) bendrai šalims naudoti paskirti gyvenamojo namo patalpas plane pažymėtas 4 (3,17 kv. m.) ir I (8,96 kv. m.); 7) atsakovui paskirti naudotis šiaurės-rytine dalimi ūkinio pastato, plane pažymėto 3I1m (atsakovo pateikiamame plane pažymėtas kaip nugriautas) (13 kv. m.), o taip pat ½ (pietrytine) dalimi ūkinio pastato, plane pažymėto 2I1b; 8) ieškovei paskirti naudotis pietvakarine dalimi ūkinio pastato, plane pažymėto 3I1m (atsakovo pateikiamame plane pažymėtas kaip nelegalus) (13,5 kv. m.), o taip pat ½ (šiaurės-vakarine) dalimi ūkinio pastato, plane pažymėto 2I1b. Paaiškino, kad 1995 m. po ½ dalį kartu su ieškove paveldėjo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Takelis, esantis sodyboje prie šulinio, įrengtas jo jėgomis ir lėšomis. Varteliai, buvę sodyboje ir vedantys iš šios namų valdos į gretimą namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), buvo naudojami daugiau kaip dvidešimt metų. Tvirtino, kad savo automobilį laiko (duomenys neskelbtini), ir jam nepatogu iš jo išlipus eiti į namus, esančius (duomenys neskelbtini), aplinkinėmis gatvėmis. Bandė geruoju spręsti ginčą, sutinka daryti nuolaidą, jeigu ieškovė sutiktų su jo pateiktu ankstesniu žemės naudojimosi pasiūlymu. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė yra įsirengusi atskirą šildymą, o jis turi kūrenimo sistemą virtuvėje. Pabrėžė, kad gali tekti parsivežti tėvą į (duomenys neskelbtini) ir jį ten prižiūrėti, todėl takelis (varteliai) bus reikalingas, nes tėvas sunkiai juda.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Joniškio rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu atmetė ieškovės R. P. ieškinį, o atsakovo R. A. priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė tokią žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir jame esančių pastatų: gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1A1ž, ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2I1b, kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1A1ž, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: 1) atsakovui R. A. paskyrė naudotis žemės sklypu, kuris atsakovo pateikiamoje Žemės sklypo naudojimosi schemoje M 1:500 ((duomenys neskelbtini), sklypo plotas 696 kv. m) pažymėtas raide „B, B1, B2“ (žalia spalva), sklypo dalies plotas – 242,31 kv. m; 2) ieškovei R. P. paskyrė naudotis žemės sklypu, kuris atsakovo pateikiamoje Žemės sklypo naudojimosi schemoje pažymėtas raide „C, C1, C2, C3, C4, C5“ (geltona spalva), sklypo dalies plotas – 249,79 kv. m; 3) šalims bendrai naudoti paskyrė žemės sklypą, schemoje pažymėtą raide „A“ (nespalvota) ir paliko bendrai naudoti 7,48 kv. m ploto takelį link šulinio, einančio tarp atsakovo R. A. naudojamos gyvenamojo namo dalies, plane pažymėtos B / 23.82 ir atsakovo žemės sklypo, pažymėto raide „B1 / 169“ (žalia spalva), bendro naudojimo sklypo dalies plotas – 203,90 kv. m; 4) atsakovui R. A. paskyrė naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis 2 (12,39 kv. m), 3 (11,43 kv. m), iš viso patalpomis, kurių plotas 23,82 kv. m; 5) ieškovei R. P. paskyrė naudotis gyvenamojo namo patalpomis, VĮ Registrų centras Kadastro ir registro dokumentų bylos plane pažymėtomis 1 (14,76 kv. m), 5 (11,10 kv. m), iš viso patalpomis, kurių plotas 25,86 kv. m; 6) bendrai šalims naudoti paskyrė gyvenamojo namo patalpas, VĮ Registrų centras Kadastro ir registro dokumentų bylos plane pažymėtas 4 (3,17 kv. m) ir I-6 (8,96 kv. m); 7) atsakovui paskyrė naudotis šiaurės-rytine dalimi ūkinio pastato, VĮ Registrų centras Kadastro ir registro dokumentų bylos plane pažymėto 3I1m (nugriautas, 13 kv. m), o taip pat ½ (pietrytine) dalimi ūkinio pastato, plane pažymėto 2I1b; 8) ieškovei paskyrė naudotis pietvakarine dalimi ūkinio pastato, VĮ Registrų centras Kadastro ir registro dokumentų bylos plane pažymėto 3I1m (ieškovės atstatytas, 13,5 kv. m), o taip pat ½ (šiaurės-vakarine) dalimi ūkinio pastato, plane pažymėto 2I1b. Likusią priešieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovui 2248,50 Lt bylinėjimosi išlaidas. Sprendė, kad byloje pagrindinis ginčas kilo dėl vartelių tarp gretimų sklypų ir dėl takelio, vedančio prie šulinio. Nurodė, kad atsakovas darė nuolaidas ieškovei ir sutiko, kad jo dalis būtų sąlyginai mažesnė, ieškovės teikiamas pasiūlymas yra bekompromisis. Pažymėjo, kad ieškovė negalėjo nurodyti protingo, logiško ir racionalaus motyvo, kodėl jai nepriimtinas atsakovo pasiūlymas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas gyvena gretimo sklypo namų valdoje ir jam pro vartelius patekti į namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), kur jis turi daržą ir laiko automobilį, yra arčiausia ir racionaliausia, įvertindamas šalių paaiškinimus, jog abiejų šalių tėvas gyvens name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir tėvą prižiūrėti atsakovui bus patogiau patenkant į minėtą namų valdą pro vartelius, taip pat istoriškai susiformavusius santykius, sprendė, kad atsakovo pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi schema visiškai netrukdo ieškovei naudotis sklypu ir nepažeidžia jos teisių. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo pateiktame plane nustatytas žemės po pastatais naudojimas. Teismas, nesant CPK 98 straipsnyje 1, 2 dalių sąlygų, nepriteisė ieškovei advokato padėjėjo pagalbos išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdama Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą, apeliantė (ieškovė) R. P. prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo sprendimas nėra aiškus ir teismas buvo nepakankamai aktyvus. Tvirtinama, kad teismas netinkamai taikė racionalumo, ekonomiškumo, socialinės taikos ir kitus principus. Apeliantė taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų jai nepriteisimu.
Atsiliepimas
Atsiliepdamas į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovas R. A. prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymi, kad teismo sprendime nurodytos sąvokos atitinka pačios ieškovės procesiniuose dokumentuose naudotas sąvokas. Nurodo, kad teismas neprivalėjo būti aktyvus. Atsakovo manymu, apeliantės pateikti nauji įrodymai nėra reikšmingi, o teismo išvados yra pagrįstos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Ieškovės R. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
Apeliantė pateikė prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Pažymėtina, kad apeliantės prašymas dėl žodinio skundo nagrinėjimo yra nepakankamai motyvuotas, apeliantė teigia, jog skundą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, bus pasiektas teisingumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde. Kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalys tikslino savo reikalavimus, nėra priežastis skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Nors apeliantė kartu su skundu pateikė teismui naujus įrodymus (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą), tačiau skunde nesuformulavo prašymo priimti šiuos naujus įrodymus ir, kolegijos vertinimu, nepagrindė būtinybės minėtus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui. Nors skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, surengęs išvažiuojamąjį teismo posėdį (vietos apžiūrą), padarė netinkamas išvadas, bylos duomenimis, apeliantė ir jos atstovas pasirašė vietos apžiūros protokolą (2 tomas, 93 b. l.), kuriame nurodyti apžiūros metu nustatyti šalims priklausančių garažų ir apeliantei priklausančios malkinės išmatavimai. Esant šioms aplinkybėms, kolegija nevertina apeliantės pateiktų naujų įrodymų.
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo
Naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką bendraturčiai gali nustatyti tarpusavio susitarimu (CK 4.81 straipsnis), o esant nesutarimui – teisme pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje byloje tiek apeliantė, tiek atsakovas prašė nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarką pagal jų pateiktus pasiūlymus.
Bylos medžiaga patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad nagrinėjamu atveju pagrindinis ginčas kilo dėl vartelių tarp gretimų sklypų (praėjimo iš namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), esančią namų valdą) ir dėl takelio, vedančio prie šulinio.
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra 0,0696 ha žemės sklypo ir jame esančių pastatų: gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (1 tomas, 6–7 b. l.). Pastatai apeliantei ir atsakovui nuosavybės teisė (po ½ dalį) priklauso pagal 1995 m. gruodžio 12 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą (1 tomas, 8 b. l.), žemės sklypas – pagal 1997 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (1 tomas, 9 b. l.). Šalys naudojasi bendrąja daline nuosavybe tarpusavio sutarimu.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas gyvena gretimo sklypo namų valdoje, įvertindamas šalių paaiškinimus, jog abiejų šalių tėvas gyvens name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir tėvą prižiūrėti atsakovui bus patogiau patenkant į minėtą namų valdą pro vartelius, taip pat istoriškai susiformavusius santykius, sprendė, kad atsakovo pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi schema visiškai netrukdo ieškovei naudotis sklypu ir nepažeidžia jos teisių.
Apeliantė skunde teigia, jog teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra sudėtingai suformuluota, ir jai sunku suprasti teismo nustatytą žemės sklypo ir jame esančių statinių naudojimo tvarką dėl kiemo statinio – stoginės ploto, teismo sprendime vartotų sąvokų, apeliantei neaiški schema, kuria rėmėsi teismas.
Kolegija nesutinka su šiais apeliantės skundo teiginiais ir atkreipia dėmesį į tai, kad pati apeliantė suformuluodama savo ieškinio reikalavimus, naudojo šias sąvokas „ieškovė, atsakovas naudojasi žemės sklypais“ (pvz., 1 tomas, 2–3 b. l.) ir pažymi, kad teismo rezoliucinės dalies suformulavimas atitinka sprendimo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 270 straipsnio 5 dalis). Pati apeliante skunde nurodė, kad jau kreipėsi į teisininkus ir architektę dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies išaiškinimo. Taigi nėra tikslo apeliantei pakartotinai aiškinti teismo sprendimą. Be to, pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Apeliante nepateikė teismui duomenų, kad kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl skundžiamo sprendimo išaiškinimo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, skundo teiginiai dėl kitų teismo vartotų sąvokų, stoginės ploto, įvertinant jų esmę, neturi esminės reikšmės šios bylos kontekste.
Nors apeliantė teigia, kad jai neaišku, kokia atsakovo pateikta žemės sklypo naudojimosi schema rėmėsi teismas, priimdamas teismo sprendimą, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nurodė (sprendimo 5 lapas), jog vertina šalių vėliausiai pateiktas žemės sklypo naudojimosi schemas (2 tomas, 36, 84 b. l.).
Kolegija atmeta skundo teiginius dėl atsakovo pateikto naudojimosi žemės sklypu tvarkos projekto trūkumų ir pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, išvadą teikiančios institucijos Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kraštotvarkos ir architektūros skyriui atstovė pabrėžė, kad šalių pasiūlymai neprieštarauja jokiems teisės aktams, statybos techniniams reglamentams, kitokiems teisės aktams (2 tomas, 122 b. l.). Pažymėtina, kad minėtos institucijos atstovė nurodė, kad ginčo vartelių įrengimas neprieštarauja statybos reikalavimams ir atkreipė dėmesį, kad abi šalys turi patekti prie šulinio (2 tomas, 15 b. l.). Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino šias aplinkybes.
Kolegija taip pat atmeta apeliantės skundo teiginius dėl teismo aktyvaus vaidmens šioje byloje, kadangi ši byla nėra priskiriama nedispozityviųjų bylų (šeimos, darbo, ypatingosios teisenos, bankroto, restruktūrizavimo) kategorijai, kuriose teismas pagal įstatymą privalo veikti ex officio, ir šios bylos nagrinėjimas nėra susijęs su viešojo intereso apsauga.
Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijų
Apeliantė mano, kad teismas netinkamai taikė racionalumo, ekonomiškumo, socialinės taikos ir kitus principus.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad šiuo metu nei apeliantė, nei atsakovas negyvena (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas su savo sutuoktine gyvena šalia esančioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (pvz., 2 tomas, 110–118 b. l.). Apeliantė sutinka su atsakovo teiginiais, kad jam patogu vaikščioti iš sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame jis turi garažą, laiko automobilį, įvairius įrankius, į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jog kelias (atstumas) sutrumpėja 100 m, tačiau mano, jog varteliai tarp sklypų jai sukelia nepatogumų.
Socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus reiškia, kad siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą, t. y. tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė negalėjo pagrįsti, kodėl jai nepriimtinas atsakovo pasiūlymas. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė, teigdama, jog vartelių (praėjimas) tarp gretimų sklypų pažeidžia jos interesus, nesuformulavo argumentų, kaip atsakovo pasiūlymas pažeidžia ar apriboja jos interesus (2 tomas, 112 b. l.). Kolegijos vertinimu, apeliantė nepaneigė atsakovo motyvų, kad jo pasiūlyta nustatyti naudojimosi tvarka yra patogi bendraturčiams, racionali ir tarnaus geresniam nuosavybės valdymui.
Adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijaus esmė, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad atsakovui nebuvo skirta naudotis didesne žemės sklypo ir statinių dalimi nei apeliantei, priešingai apeliantei skirtas naudoti 249,79 kv. m žemės sklypo dalies plotas, 25,86 kv. m gyvenamojo namo patalpų, atsakovui atitinkamai 242,31 kv. m žemės sklypo dalies plotas ir 23,82 kv. m gyvenamojo namo patalpų.
Racionalumo (patogumo) kriterijaus esmė yra tai, kad stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį daikto naudojimą. Skundžiamo teismo sprendimo turinys patvirtina, kad ginčo šalims buvo užtikrintas priėjimas prie paskirtų naudoti sklypo, pastatų dalių ar bendrai naudojamos žemės, taip pat bendrai naudoti paliktas takelis link šulinio.
Joniškio rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą, įvertino taip pat istorinį gretimų sklypų vartelių naudojimosi faktą, kurį pripažino dalyvaujantys byloje asmenys (2 tomas, 110–118 b. l.).
Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė Šiaulių apygardos teismui duomenų, kad teismo nustatyta naudojimosi žemės nekilnojamaisiais daiktais tvarka yra neteisėta, t. y. pažeidžia įstatymą ar trečiųjų asmenų teises (teisėtumo kriterijų). Taigi teismas, be kita ko, vadovavosi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).
Atsižvelgdama į prieš tai nurodytas aplinkybes, kolegija atmeta skundo teiginius dėl minėtų kriterijų pažeidimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliantės skundo teiginiais, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš esmės tenkino ieškovės ieškinio dalį dėl kiemo statinio – stoginės ir takelio, einančio link šulinio, naudojimosi tvarkos nustatymo (2 tomas, 34, 36, 84 b. l.), todėl yra pagrindas perskirstyti šalims bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme.
Pirmosios instancijos teismas tenkino 7/8 dalį priešieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė atsakovui iš ieškovės 2248,50 Lt bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė neginčija atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.
Ieškovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė: 134 Lt žyminis mokestis už ieškinio padavimą (1 tomas, 12 b. l.), 850 Lt kitos būtinos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išlaidos (pasiūlymų rengimas) (1 tomas, 103, 162–163 b. l, 2 tomas, 35 b. l.), 2630 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1 tomas, 106, 111, 112, 114, 152 b. l., 2 tomas, 10, 96 b. l.). Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies (apie 10 proc.), iš atsakovo priteistinos ieškovei 361,40 Lt bylinėjimosi išlaidos. Įskaičius ieškovės ir atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės atsakovui priteistinos 1887,10 Lt bylinėjimosi išlaidos.
Šiaulių apygardos teisme (apeliacinėje instancijoje) šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos taip pat priteisiamos proporcingai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Ieškovė sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį už skundo padavimą ir turėjo 2000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti (3 tomas, 9, 13–14 b. l.), atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių turėjus išlaidų, todėl šios išlaidos jam nepriteistinos. Skundą tenkinus iš dalies (10 proc.) iš atsakovo priteistinos ieškovei 214,40 Lt bylinėjimosi išlaidos, turėtos Šiaulių apygardos teisme.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės R. P. ieškinys ir jį tenkinti iš dalies.
Pakeisti sprendimo dalį, kuria atsakovui R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteistos 2248,50 Lt bylinėjimosi išlaidos ir priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 1887,10 Lt.
Kitą Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. A. ieškovei R. P. 214,40 Lt bylinėjimosi išlaidas, turėtas Šiaulių apygardos teisme.