- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-11-04
- Bylos Nr.
- A2.6.-4453-890/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Pažeidėjas
- S. G.
- Advokatai
- Kazys Bitaris
- Kategorijos
- 2.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei-Baniulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. G., jo atstovui advokatui Kaziui Bitariui, išnagrinėjusi S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, besimokančio (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau — ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., -
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. G. 2016-09-14 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., dėl to, kad jis 2016-09-07, apie 18.20 val., Ligoninės g. 13, Klaipėda, vairuodamas automobilį „MERCEDES-(duomenys neskelbtini) valst. nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko reikiamo saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovėjusį automobilį. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Vairuotojas apie įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos nuvažiavo.
S. G. teisme parodė, kad sutinka, kad jo vairuojama transporto priemonė galėjo apgadinti kitą transporto priemonę, bet jis to nepajuto ir sąmoningai taip nesielgė. Rugsėjo 7 d. atvažiavo į objektą, buvo su bendradarbiu V. K.. Atlikus darbus, susidėjo daiktus į automobilį ir išvažiavo, V. K. sėdėjo keleivio vietoje. Apie įvykį jis sužinojo po savaitės, jam pranešė direktorius, sakė, kad su juo susisiekė policijos pareigūnai. Grįžęs po įvykio jis nieko nepastebėjo, išsikrovė daiktus, pastatė automobilį į garažą. Išvažiuojant iš įvykio vietos, signalizacija nesuveikė, niekas jų nestabdė, automobilio variklis garsiai dirba, pats nieko negirdėjo, išlipęs iš automobilio nebuvo. Neneigė, kad pamesta detalė priklauso automobiliui, kurį jis vairavo. Parodė, kad jam yra reikalingas vidurinis išsilavinimas ir jis negali turėti teistumo, pasiėmė akademines atostogas, kad galėtų tarnauti (duomenys neskelbtini), jis yra (duomenys neskelbtini). Nėra baustas, turi 1 m. 6 mėn. vairavimo stažą.
Paaiškinime pareigūnams S. G. nurodė, jog vairavo autobusą, po darbo iš automobilių stovėjimo aikštelės važiavo namo, nepajuto, kad kliudė kitą automobilį (b.l. 12).
Liudytojas V. K. teisme parodė, kad S. G. yra jo kolega, įvykio dieną buvo su juo, važiavo į objektą montuoti baldus. Baigus darbus, automobilių stovėjimo aikštelė buvo pilna automobilių, buvo sunku išvažiuoti, bet S. G. išvažiavo, nieko keisto nepajuto, jokio garso negirdėjo. Apie įvykį sužinojo iš direktoriaus, jau po kelių dienų. Kad pamesta automobilio detalė, sužinojo taip pat iš direktoriaus. Grįžę jie išsikrauna įrankius per galines automobilio duris, bet tą kartą jau buvo vakaras, sakė, kad tą dieną nekraus, o jis ryte atvažiuos ir išsikraus. Jis kitą dieną išsikrovė įrankius, bet ant automobilio jokių apgadinimų nepastebėjo. Pats direktorius, nors važiavo su tuo automobiliu, nepastebėjo, kad trūksta automobilio detalės. Nei jis, nei V. G. nebuvo įvykio metu vartoję alkoholio. Nebuvo suveikusi signalizacija, jo vairavimo stažas 29 m., jei būtų ką pastebėjęs, tai tikrai nebūtų leidęs S. G. toliau važiuoti, nebuvo dėl ko pasišalinti iš įvykio vietos, buvo blaivūs ir automobilio dokumentai buvo tvarkingi.
Liudytojas D. I. teisme parodė, kad apie 17.30 val. atvažiavo iki darbo, po 15 min. kolega informavo apie įvykį, apžiūrėjo automobilį, buvo įbrėžtas bamperis, įbrėžimas nebuvo didelis. Šalia yra kavinė (duomenys neskelbtini), kurios darbuotoja informavo, kad buvo lauke ir užsirašė automobilio valstybinius numerius, jis iškvietė policijos pareigūnus ir perdavė automobilio duomenis. Draudimas informavo, kad atlygins žalą, kai bus teismo sprendimas. Automobilis stovėjo apie 10 m. atstumu nuo jo biuro langų, jis negirdėjo jokio garso. Transporto priemonėje yra signalizacija, bet ji nesuveikė. Už salės durų laukia ta pati moteris, kuri jam nurodė automobilio, kuris įbrėžė jo automobilį, numerius.
Liudytoja N. K. teisme parodė, kad buvo prie kavinės (duomenys neskelbtini) ir matė, kaip mėlynos spalvos autobusiukas bandė išvažiuoti iš kiemo, važiuodamas šiek tiek kliudė kitą mašiną. Buvo nestiprus susidūrimas, vairuotojas nepristabdė, nuvažiavo. Susidūrimo garsas nebuvo didelis. Vairuotojas nebuvo išlipęs iš automobilio. Autobusiuke sėdėjo du asmenys. Šalia buvo asmenų, kurie ėjo pro šalį, bet jie taip ir nuėjo, niekas nestabdė vairuotojo.
Iš 2016-09-07 tarnybinio pranešimo matyti, kad apie 18.22 val. iš Klaipėdos AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdos m., Ligoninės g. 13 rado apgadintą automobilį Volvo, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko automobilio Volvo, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. I., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad 2016-09-07 apie 18.15 val. Klaipėdos m. Ligoninės g. 13 pastatė automobilį Volvo ir paliko jį stovėti. 18:20 val. atėjo kavinės darbuotoja ir pranešė, kad į jo automobilį Volvo atsitrenkė automobilis Mersedes, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Iš vairuotojo D. I. paimtas paaiškinimas. Eismo įvykis įformintas (b.l. 4).
Automobilių „MERCEDES-(duomenys neskelbtini) valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volvo XC90“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai užfiksuoti nuotraukose (b.l. 13-23).
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-10/2012, 2AT-11/2012, 2AT-1/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-63-935/2010).
S. G. byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina.
Byloje nustatyta, kad S. G. vairuodamas automobilį, nepasirinko reikiamo saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovėjusį automobilį „Volvo XC90“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, vairuotojas apie įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Vertinant formaliai, tokie pažeidėjo veiksmai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Tačiau spręsdamas dėl subjektyviųjų šio pažeidimo požymių buvimo (kaltės) S. G. veiksmuose, teismas atsižvelgia į tai, kad S. G. nuosekliai tiek paaiškinimuose pareigūnams, tiek teisme nurodė, jog išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės, jis nepajuto, jog kažką būtų kliudęs, papildomai teisme nurodė, kad darbo automobilio variklis dirbo garsiai. Tokius jo teiginius patvirtino ir kartu važiavęs kolega V. K., kuris patvirtino ir tai, kad kartu su S. G. važiavo autobusiuku iš objekto, kuriame atliko darbus. S. G. neneigė, jog jam vairuojant transporto priemonę galėjo apgadinti kitą transporto priemonę, tačiau paaiškino, kad apie eismo įvykį sužinojo tik po to, kai jam apie tai pranešė bendrovės direktorius, su kuriuo susisiekė policijos pareigūnai. S. G. neneigė, jog įvykio vietoje pamesta detalė yra nuo transporto priemonės, kurią jis vairavo. Iš bylos medžiagoje esančių nuotraukų, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai, matyti, kad automobilio Volvo apgadinimai nedideli. Šią aplinkybę patvirtino ir teisme liudytoju apklaustas Volvo automobilio vairuotojas D. I., kuris taip pat parodė, kad įvykio metu buvo darbe, automobilis Volvo buvo pastatytas vos už 10 metrų nuo jo darbo vietos, savo kabinete jis buvo atidaręs langus, tačiau jokio susidūrimo garso jis neišgirdo, automobilio signalizacija nesuveikė. Įvykį mačiusi liudytoja N. K. nurodė, kad mėlynos spalvos autobusiukas bandydamas išvažiuoti iš kiemo, šiek tiek kliudė kitą mašiną, susidūrimas nebuvo stiprus, o garsas nedidelis, be to, vairuotojas nebuvo išlipęs iš automobilio, nepristabdė ir nuvažiavo, o autobusiuke sėdėjo du žmonės.
Atsižvelgiant į nurodytas eismo įvykio aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti S. G. teiginiais, kad atsitrenkimo į kitą automobilį, jis galėjo nepajusi. S. G. jo vairuotos transporto priemonės apgadinimų neslėpė, jie užfiksuoti net po savaitės laiko policijos pareigūnams apžiūrėjus jo vairuotą transporto priemonę, iš fotonuotraukų matyti, kad S. G. vairuota transporto priemonė sena, aprūdijusi (b.l. 17-23). S. G. elgesys po įvykio – neslėpė vairuotos transporto priemonės apgadinimų, pripažino, kad galėjo apgadinti kitą transporto priemonę, rodo, kad jis nesistengė apsunkinti kaltininko nustatymo, priešingai, geranoriškai nuvyko į policiją, neneigė, kad galėjo užkliudyti kitą transporto priemonę.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo tikėti, jog S. G. galėjo nepajusti, jog kliudė kitą transporto priemonę, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nesuvokdamas, kad tokį įvykį jis sukėlė, tai yra nesąmoningai. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas, nenustatęs S. G. veiksmuose tyčios, bylos teiseną dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukia, nesant šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
S. G. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta tiek paties S. G., tiek teisme apklaustų liudytojų parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, paaiškinimais, nuotraukomis bei kita bylos medžiaga.
Pažeidėjo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėtis, nes jis padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą.
Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad pripažino apgadinęs kitą transporto priemonę ir dėl to gailėjosi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę — administracine tvarka baudžiamas pirmą kartą, mokosi, dirba, teigiamai charakterizuojamas tiek mokymo įstaigos, tiek darbovietės, atsižvelgtina į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, pažeidėjui skirtina minimali ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 31 str., 250 str., 286- 287 str., 3024 str., teismas
nutaria:
S. G. administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nutraukti.
S. G. pripažinti kaltu padarius pažeidimą numatytą, ATPK 127 str. 2 d., ir jam paskirti 28 eurų dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, ROIK: 16061501090, įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.