- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-13
- Bylos Nr.
- 2-64-732/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudvikas Myško
- Atsakovas
- K. A.
- Ieškovas
- UAB „Molesta“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Molesta“ ieškinį ir atsakovės K. A. priešieškinį dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo iš dalies ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau - Darbo ginčų komisijos) 2013-10-07 sprendimą Nr. DGKS-3833 dalyje dėl 3878,72 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti su K. A. laiką priteisimo, reikalaudamas iš jos priteisti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šiuo metu įmonei yra keliama restruktūrizavimo byla, t.y. ieškovo materialinė padėtis sunki, dėl to vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimas esą yra neadekvati sankcija. Į teismo posėdį ieškovo atstovė neatvyko ir prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 126).
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti Darbo ginčų komisijos 2013-10-07 sprendimą Nr. DGKS-3833 ir priteisti atsakovei vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už visą uždelstą atsiskaityti laiką iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 111-116). Nurodė, kad atsakovė ieškovo įmonėje dirbo šešerius metus, darbo užmokestis jai buvo neišmokėtas visiškai (ir daugiau nei už vieną mėnesį) ir ne dėl atsakovės kaip darbuotojos kaltės. Mano, kad kompensacijos skaičiavimo laikotarpį, apskųsdama Darbo ginčų komisijos sprendimą bei neišmokėdama nė dalies priteisto darbo užmokesčio, kurio pats ieškovas neginčija, pratęsė būtent ieškovo veiksmai (ieškinio pateikimas, bylos inicijavimas), o ne atsakovės veiksmai. Paaiškino, kad įmonės finansinė būklė yra pakankamai normali, priešingu atveju ieškovui nebūtų iškelta restruktūrizavimo byla, nepaisant to, kad areštuotas įmonės turtas, įmonė vykdo veiklą, iš kurios gauna pajamas, taip pat sudaro įvairius sandorius, kurie yra atlygintino pobūdžio, taigi yra pajėgi atsiskaityti su darbuotojais, o to nedarydama, piktybiškai pažeidžia savo kaip darbdavio pareigas ir nepagrįstai kaltina piktybiškumu kitus asmenis (darbuotojus, tarp jų ir atsakovę, neva atsisakiusią pasirašyti taikos sutartį ir siekiančią pasipelnyti darbdavio sąskaita, nors šie ieškovo teiginiai neatitinka tikrovės). Todėl mano, kad iš ieškovo turi būti priteistina vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija už visą uždelsimo laiką iki visiško atsiskaitymo su atsakove momento.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu prašė priešieškinį atmesti (b. l.120-122). Nurodė, kad priimant sprendimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo reikia atsižvelgti į daugelį dalykų, taip pat ir į įmonės finansinę padėtį. Paaiškino, kad įmonės finansinė padėtis sudėtinga, iškelta restruktūrizavimo byla, todėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti laiką priteisimas būtų neadekvati sankcija UAB „Molesta“, o neadekvačios sankcijos taikymas tokiu atveju pažeistų ne tik darbo teisės principus, bet ir proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Paaiškino, kad teismui patenkinus atsakovės prašymą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo iki pilno atsiskaitymo su atsakove, mokėtina jai suma išaugtų keliolika kartų, kadangi net ir teismui priėmus sprendimą tenkinti atsakovės reikalavimus, realiai jų nebūtų įmanoma įvykdyti dėl iškeltos restruktūrizavimo bylos, restruktūrizavimo plano tvirtinimo, kadangi visi kreditorių (tame tarpe ir atsakovės) reikalavimai turi būti tenkinami pagal teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą, kuris šiai dienai dar nepatvirtintas. Nurodė, kad pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą leidžia išmokėti tik delspinigius, o delspinigių sąvoka neapima vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas. Priešieškinys tenkintinas iš dalies.
Tarp šalių 2007-10-30 buvo sudaryta neterminuota Darbo sutartis Nr. 1659, kuri nutraukta nuo 2013-08-20 pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį (b. l. 7-10). Byloje nėra ginčo, kad atleidimo iš darbo dieną su atsakove nebuvo atsiskaityta (b. l. 11). Ieškovas ginčijo Darbo ginčų komisijos sprendimą DGKS-3833, prašydamas išspręsti reikalavimo pagrįstumą dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką išieškojimo. Atsakovė prašo pakeisti Darbo ginčų komisijos sprendimą ir priteisti jai vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už visą uždelstą atsiskaityti laiką iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
LR DK 141 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbo ginčų komisija darbo byloje Nr. APS-104-16504 nusprendė išieškoti atsakovės naudai 6019,50 Lt darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 3878,72 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką LR DK 141 str. 3 d. pagrindu. Ieškovas ginčija 3878,72 Lt sumą, argumentuodamas, kad tai esą galėtų įtakoti ieškovo mokumą, tačiau atsakovė nesutinka su tokia ieškovo pozicija, mano, kad jis vengia atsiskaityti ir nepagrįstai neišmoka išmokų susijusių su darbo teisiniais santykiais.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2133-653/2013 priėmė UAB „Molesta“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (b. l. 15-17), o 2013 m. vasario 1 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir leido UAB „Molesta“ iš banko sąskaitų sumokėti darbo užmokestį įmonės darbuotojams ir privalomąsias įmokas valstybės biudžetams (b. l. 18-20). Tačiau ieškovas ne tik iki šio laiko su ja neatsiskaitė, bet netgi neįvykdė ginčijamo sprendimo dalyje dėl 2384,27 Lt vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo skubos tvarka. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 3 d. nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą, nutartis įsiteisėjo 2014 m. kovo 27 d.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas LR DK 141 str. 3 d., konstatavo, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Ši norma darbdaviui kilusius padarinius – pareigą sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – sieja ne tik su neatsiskaitymo faktu, bet ir su darbuotojo kaltės dėl neatsiskaitymo nebuvimu. Taigi DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti neatsiskaitymo laiku faktą ir aplinkybę, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB„Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa: pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo laiką išieškojimas laikytinas adekvačia sankcija. Tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis darbo užmokesčio, tai vidutinio darbo užmokesčio išieškojimas už visą uždelsimo laiką gali reikšti neproporcingos, neadekvačios sankcijos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taikymą (2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB ”Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008).
Sunki įmonės finansinė padėtis nėra pagrindas darbdavį atleisti nuo prievolės sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta išmoka nekvalifikuotina kaip netesybos ir jos negali būti mažinamos, nes konkretaus darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką - nustatytas įstatyme ir negali būti pripažintas neprotingai dideliu, nes teigiant priešingai būtų paneigiamas įstatymas. Lietuvos Respublikos Įmonių restruktūrizavimo įstatymas nenumato draudimų priteisti vidutinį darbo užmokestis už uždelstą atsikaityti laiką iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą.
Taigi, nustatyta, kad atsakovės vidutinis dienos darbo užmokestis jos atleidimo iš darbo dieną pagal ieškovo pateiktą pažymą yra 114,08 Lt (b. l. 12). Faktiniai bylos duomenys duoda pagrindą išvadai, kad dėl neatsiskaitymo laiku jokios atsakovės kaltės nėra. Atsižvelgiant į uždelstą laikotarpį, žinomas aplinkybes apie ieškovo finansinę padėtį (2014-01-03 iškelta restruktūrizavimo byla), manytina, kad vidutinio darbo užmokesčio priteisimas nuo kitos darbo dienos po atsakovės atleidimo iš darbo dienos – 2013-08-21 iki restruktūrizacijos bylos iškėlimo dienos – 2014-01-03, nepažeis DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintų darbo teisės principų.
Atsakovei K. A. priteistina (114,08 Lt x 92 darbo dienos) 10 495,36 Lt suma (DK 141 str. 3 d.).
Darbuotojas yra silpnesnioji darbo sutarties šalis. Neatsiskaitydamas su juo atleidimo iš darbo dieną, ieškovas pažeidė ne tik įstatymo nustatytas pareigas (LR DK 35 str.), bet ir teisėtus buvusio darbuotojo (atsakovės) interesus – už atliktą darbą gauti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas bei savarankiškai disponuoti jam priklausančiomis pajamomis, taip apribodamas jo konstitucinę teisę į nuosavybę (Konstitucijos 23 straipsnis). Teismas mano, kad priteisiant iš ieškovo atsakovei 10 495,36 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką nebus pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai adekvataus pažeidimo pobūdžiui, todėl keistinas 2013-10-07 Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. DGKS-3833 dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką.
Ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleistas CPK 83 str. 1 d. 8 p. pagrindu, o atsakovė nuo žyminio mokesčio yra atleista CPK 83 str. 1 d. 1 p. pagrindu, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atmesti ieškovo UAB „Molesta“ ieškinį dėl 2013-10-07 Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-3833 dalyje dėl 3878,72 Lt vidutinio darbo užmokesčio panaikinimo atsakovei K. A..
Tenkinti iš dalies atsakovės K. A. priešieškinį ir pakeisti 2013-10-07 Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-3833 dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką ir priteisti iš UAB „Molesta“, į. k. 167553831, atsakovei K. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 10 495,36 Lt (dešimt tūkstančių keturis šimtus devyniasdešimt penkis litus 36 ct) vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką už laikotarpį nuo sekančios darbo dienos po atleidimo (2013-08-21) iki restruktūrizacijos bylos iškėlimo dienos (2014-01-03).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.