- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-02
- Bylos Nr.
- 2A-373-527/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- A. S., D. D., V. J. S.
- Atsakovas
- J. K., S. S.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo, Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybės Plėtros departamento Urbanistikos skyrius
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Egidijaus Tamašausko ir Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko,
trečiojo asmens valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo atstovei Rasai Stasiulaitienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-4290-530/2006 pagal ieškovų A. S. , D. D. ir V. J. S. ieškinį atsakovams J. K. ir S. S. dėl šiurkščių normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimų bei netinkamos statinio teisinės registracijos bei dėl statinio pripažinimo neteisėtos statybos objektu ir dėl įpareigojimo šį statinį nugriauti (tretieji asmenys Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybės Plėtros departamento Urbanistikos skyrius, valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai ieškiniu (t.1, b.l.3-5) ir patikslintu ieškiniu (t.1, b.l.150-152) prašė:
pripažinti, kad statinys 1G1p, esantis (duomenys neskelbtini) , Kaune, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , kurio statytojai yra atsakovai, pastatytas be reikiamai suderinto ir patvirtinto statybos projekto, šiurkščiai pažeidus pagrindines statybos projektavimo sąlygas bei netinkamai atlikus teisinę registraciją;pripažinti šį statinį, pastatytą ant ieškovams nuosavybės lygiomis teisėmis priklausiusio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , neteisėtos statybos objektu ir įpareigoti atsakovus per vienerius metus šį statinį nugriauti;priteisti iš atsakovų ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai savo ieškininius reikalavimus grindė Statybos įstatymo 5, 20, 23 str. str. (2002 m. redakcija), 1964 m. CK 114 str., LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 str., LR CK 4.103 str., Statybos projektų rengimo taisyklėmis SNiP 1.02.01-85, RSN 122-91 ir RSN 122-95, Individualinių gyvenamųjų namų ir ūkio pastatų projektavimo normomis RSN 97-86, 1988 m. Individualinės statybos nuostatais.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovų po 30,87 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismo nuomone, nėra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis galima būtų pripažinti, jog atsakovai pastatė pastatą (garažą) be reikiamai suderinto ir patvirtinto statybos projekto, šiurkščiai pažeisdami pagrindines statybos projektavimo sąlygas bei netinkamai atlikę teisinę registraciją, ir tuo pagrindu pripažinti garažą neteisėtos statybos objektu. Teismas nusprendė, kad garažų teisinė registracija iš esmės atlikta teisėtai, kadangi pagrindas įregistruoti nuosavybės teisę statytojų vardu į pastatytą statinį buvo. Atsakovai prašė teismo taikyti ieškinio senatį, ieškovai ieškinio senaties termino atstatyti neprašė. Be to, teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties eiga prasidėjo 1992-02-28 ir baigėsi 1995-02-28, todėl, vadovaudamasis LR CK 90 str. /1964 m. įstatymo red./, teismas ieškinį atmetė, kaip paduotą praleidus ieškinio senaties terminą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. S. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – 2006-08-31 patikslintą ieškinį patenkinti. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1) teismas sutapatino kadastrinės pastatų registracijos datą 1992-02-28 su teisine žemės sklypo registracijos data (t.1, b.l.7-9) bei ignoravo faktą, kad nuo šios dienos atsirado teisinės prielaidos dėl ginčo garažo statybos, sklypo teisinės registracijos, atskiro sklypo numerio suteikimo teisėtumo;
2) CK 1.125 str. 1 p. nustato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų, todėl ieškinio pateikimo metu 2006-03-01 ieškinio senatis nebuvo pasibaigusi. Ieškovai sužinojo, kad jų konstitucinės teisės į nuosavybę pažeistos ir iš jų nusavinta 60 m² tiktai gavę Registro įstaigoje 2003-08-26 pažymėjimą kartu su nauja inv. byla Nr.2285, kurioje įstaigos inžinierius L. V. 2003-08-20 užfiksavo pakitimą. Pakitime raudonos spalvos rašikliu nurodyta, kad ginčo objekto statiniui 1G1p sudaryta atskira byla (duomenys neskelbtini) . Žemės sklypo plano sudarymo momentu Kauno m. Žemėtvarkos skyriuje 2002-12-02 plane (t. 2, b.l.37) nurodyta, kad įsiterpusių žemės naudotojų ir servitutų nėra. Šis dokumentas, patvirtintas 2003-02-07 Kadastro įstaigos darbuotojo, įtikino, kad ieškovų, kaip įpėdinių, nuosavybės teisės į žemės sklypą yra nepažeistos. Taigi, sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina 2003-08-26. Statinio lGlp projektavimo bei pirminės teisinės registracijos metu atsakovai nesugebėjo sudaryti privalomos registruojamam statiniui lGlp žemės sklypo neterminuotos nuomos sutarties su Lenino r. Vykdomuoju komitetu, nes, atlikę savavalę statybą, atsakovai neužsakė ir nesutvarkė techninės dokumentacijos. Priešingu atveju atsakovai 60 m² sklypą būtų privatizavę ir nebūtų kilę jokių ieškovų pretenzijų;
3) kad ginčo garažas lGlp yra savavalė statyba, ieškovai sužinojo bylinėjimosi dėl servituto nustatymo garažui metu:
pirma, gavę iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 2005-11-22 Nr.200-5-153 raštu (t.1, b.l.32) projekto 89/18 situacijos planą (t.1, b.l.33), kuriame nurodyti ir Kauno m. vyr. architekto patvirtinti techniniai rodikliai: garažų plotas - 38,95 m², pastatytas pastatas 113,03 m² (t. 1, b.l.10); kubatūra - 130 m³, pastatyta 297 m³ (t. 1, b.l.10); užstatymo plotas - 47,25 m², užstatyta virš 50 m² (t. 1, b.l.37);
antra, Kauno apygardos teismui išreikalavus iš atsakovės (tada - ieškovės) J. K. 2006-02-20 techninio projekto statybinės-architektūrinės dalies kopiją. Išreikalauti statybos leidimo nepavyko, kadangi atsakovai jo neturi. Sugretinę projektą 89/18 (t.1, b.l.25-31) su atsakovų kadastrinės bylos inv. Nr.1337 (t.1, b.l.36-46) medžiaga, ieškovai suprato, kad pastatytas neprojektinis statinys, kurio gabaritai žymiai viršija leistinus. Nauja savavalė statyba sudarkė ir nuvertino namų valdą. Teismo tvarka servituto 217 m² (t.2, b.l. 86) nustatymas statiniui lGlp nuvertino valdą (217 x 68700 /1145) 13.020,00 Lt kadastro verte (t. 1, b.l.7). Taigi, apie pažeistą teisę ieškovai sužinojo 2005-11-22, o visiškai įsitikino 2006-02-20, todėl ši data laikytina sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu;
4) teismas, nustatydamas senaties eigos pradžią 1992-02-28, neatsižvelgė į LAT Senato 2002-12-20 nutarimo Nr.39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismo praktikoje" (toliau - „LAT nutarimas") 7.4. punktą: „...Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kada bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista. Reikia atsižvelgti į teisės nustatymo sudėtingumą...". Taigi, teismo sprendimas neteisingas, kadangi:
pirma, byla, susijusi su nekilnojamojo turto (NT) atkūrimu ir grąžinimu, prasidėjo 1988 m. ir nesibaigia iki šių dienų. NT atkūrimo procedūros iš esmės prasidėjo 1997 m. LR Seimui priėmus atitinamą įstatymą. Ieškovai, negalėję įtakoti šio proceso, mano, kad ieškininės senaties terminas panašiose bylose apskritai yra netaikytinas (LAT nutarimas, 18 p.; CK 6.499 str.). Bylinėjimosi metu nerasta sklypo neterminuotosios nuomos sutarties tarp atsakovų ir Vykdomojo komiteto. Kauno m. finansų skyrius (t.1, b.l.140-141) patvirtino, kad atsakovai yra ne nuomininkai, o naudotojai. Teismas padarė prielaidą, ,,jog atsakovai už žemę mokesčius mokėjo sutarties pagrindu" (t.2, b.l.89). Tikrovėje žemės naudotojų mokesčiai buvo mokami atitinkamų LR Vyriausybės nutarimų pagrindu, nes ant žemės buvo įregistruotas statinys lGlp, tad šią prielaidą ieškovai prašo teismo patikrinti;
antra, sprendime teigiama, kad „kiekvienas atidus ir apdairus žmogus, paveldėjęs turtą, privalo rūpintis, ginti nuo teisės pažeidimų" (t.2, b.l.90), tačiau neįvertinama, kad ieškovai nevaldė turto. Visuotinai butų nuomininkai buvo agresyviai nusiteikę prieš savininkus ir pasirodyti valdoje buvo netgi pavojinga. Apeliantas valdoje apsilankė tik 2003 m., gavęs Registrų centro nuosavybės pažymėjimą;
trečia, neįvertintos aplinkybės, kad Registrų centro Kauno filialas ir Kauno m. Plėtros departamentas ieškovams jokių dokumentų nepateikė ir į užklausimus atsakydavo formaliai neigiamai. Tiktai bylinėjimosi metu ieškovai išgaudavo ieškiniams reikalingus dokumentus;
pirma, netiksliai įvardijimas projektas 89/18 ir vadinamas "techniniu projektu" (t.2, b.l.85-87). Projekto tituliniame lape (t.1, b.l.11) nurodyta, kad pateikiama architektūrinė-statybinė dalis. Projekto dalis neatitinka techniniam projektui keliamų reikalavimų:
nėra privalomos nuorodos, kad projektas paruoštas remiantis 1988 m. Individualinės statybos nuostatais ir „Individualinių gyvenamųjų namų ir ūkio pastatų projektavimo normomis“ RSN 97-86*. Standarte nurodyta, kad statiniui - garažui taikoma sąvoka „Pastato plotas“. Nėra sąvokos „Garažo plotas“, todėl pastatas privalėjo neviršyti 38,95 m² (t. 2, priedo 8psl.);nėra privalomos rašytinės sutarties su autore D. V. (Nuostatai, priedas) ir patento kopijos;nėra bendro aiškinamojo rašto su norminių dokumentų sąrašu, kuriais vadovautasi rengiant projektą, pastato lGlp patalpų plotų ir tūrių eksplikacijos, sąmatos (t.1; b.l.20-21);pagrindiniame grafinės dalies lape Nr.1 (t.1, b.l.33 ir I d. priedas, 12 psl.) ištaisyti visi techninių rodiklių skaičiai;nėra privalomų techninės užduoties ir projektavimo sąlygų sąvado;
antra, neatskleista II-os kadastro dalies (duomenys neskelbtini) sukūrimo be statinio valstybinės komisijos naudoti priėmimo akto ir valstybinės žemės suteikimo amžinam naudojimui nuomos sutarties esmė (t. 1, b.l.45);
trečia, namų valdos (duomenys neskelbtini) 1992-02-28 teisinė registracija nebuvo atlikta, buvo tik sudaryta Nr.2285 NT kadastro byla;
ketvirta, teismas argumentuoja statybos leidimo išdavimą įrašu "C" leidimų registracijos žurnale (t.2, b.l.85), tačiau žurnalas neatitinka Valstybės statybos komiteto patvirtinto leidimų registracijos knygos etalono. Pateiktame mokyklinio sąsiuvinio lape (t.2, b.l.46) yra suliniuotos 8 duomenų skiltys vietoje 18-kos, todėl negalima spręsti, kokiam techninių rodiklių statiniui skirta įrašo eilutė;
6) nenustatyta itin svarbi aplinkybė, kad atsakovų nuosavybės registracijos 2003-09-29 pažymėjimas, įrašo Nr.20/72015 (t. 1, b.l.10) išduotas be juridinio pagrindo. Teismas 2006-11-23 nutartimi turėjo gauti iš savivaldybės „1990-12-22 DŽDT Vykdomojo komiteto sprendimą Nr.869", bet negavo, nes jo iš viso nėra. Neįvardinta akivaizdi registratoriaus įstaigos klastotė ir nepateiktas šio dokumento vertinimas. Įstaigos atstovė teisme R. S. 2006-11-09 teismo posėdyje negalėjo atsakyti dėl statinio lGlp registracijos teisėtumo (t.2, b.l.16-17) bei atsakyti į paklausimus, kodėl pirminės registracijos 1990-12-27 pažymėjimą Nr.757 (b.l.44) išdavusi neturinti įgaliojimo technikė K. K. pasirašė už biuro viršininką ir patvirtino negaliojančiu antspaudu;
7) neteisėta pirminės registracijos išvada, nepatvirtinta įstaigos vadovo (išvados byloje nėra, nes inv. byla Nr.28325 2006-12-22 (t. 2, b.l.96), sugrąžinta registratoriui.
Prisidėjimu prie apeliacinio skundo ieškovė D. D. prašo šį skundą patenkinti. Ieškovė nurodo, kad teismas ieškovų 2006-08-31 patikslintą ieškinį išnagrinėjo paviršutiniškai ir neatsakė į esminį bylos klausimą: koks atsakovų teisinis statusas ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , ant kurio pastatytas ginčo objektas, atžvilgiu. Ieškovė nurodė, jog parengiamajame teismo posėdyje 2006-08-29, kuriame buvo išsamiai diskutuota šiuo klausimu, ji pateikė Kauno m. savivaldybės administracijos Finansų skyriaus atsakymą į jos užklausimą, tuo patvirtindama, kad atsakovai yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ne nuomininkai, o naudotojai. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, jog teismo 2006-12-22 sprendime yra konstatuojama (t.2, b.l.87): „daugiau tikėtina, jog atsakovai už žemę mokesčius mokėjo sutarties pagrindu." Ši prielaida, ieškovės manymu, yra klaidinga, nes valstybinės žemės nuomos amžinam naudojimui sutartis nebuvo sudaryta ir pasirašyta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimo nekeisti. Atsakovai nurodo, kad apeliacinis skundas yra atmestinas dėl šių argumentų:
1) 2005-10-28 Kauno miesto apylinkės teismas, patenkinęs ieškovų (šioje byloje esančių atsakovais) ieškinį, nustatė žemės servitutą, suteikiantį teisę eiti, važiuoti bei ją eksploatuoti iš Seinų gatvės pusės prie J. K. ir S. S. nuosavybės teise priklausančio garažo lGlp, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), einantį per atsakovams (šioje byloje esančių ieškovais) nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr.1901-0123-0123, kadastrinis Nr.1901/0128:123 (tarnaujantis daiktas), pagal 2005-06-28 žemės sklypo planą, atliktą Individualios įmonės "Geolita", 217m² ploto (servituto "A" plotas 211 m², servituto "B" plotas 6 m²). Kadangi šios civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo keliami klausimai dėl atsakovams priklausančio garažo statybos teisėtumo, ieškovų prašymu buvo pateikiami visi statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai. Tai, kad žemės sklypas garažo statybai buvo suteiktas 1989-07-12, patvirtina projektas su lydinčiais dokumentais, prie ieškinio pateiktas pačių ieškovų;
2) atsakovai nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog teismas sutapatino kadastrinės pastatų registracijos datą 1992-02-28 su teisine žemės sklypo registracijos data. Šiuo motyvu ieškovai ginčija ieškinio senaties pritaikymo terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo momento, per kurį asmuo sužinojo apie savo pažeidžiamas teises. Namų valdoje ieškovas V. J. S. lankėsi ne kartą, tai jis patvirtino ir teismo posėdžio metu. Namų valdoje lankėsi ir miręs ieškovų tėvukas, su kuriuo buvo bendrauta. Todėl apeliacinio skundo motyvas, jog namų valdoje buvo pavojinga lankytis, neturi jokio pagrindo. Nei vienas iš name gyvenusių nuomininkų nebuvo agresyviai nusiteikę, tuo labiau prieš savininkus. Teismas išsamiai motyvavo ieškinio senaties termino pritaikymo aplinkybes. Apie tai, kad garažas statomas, ieškovai žinojo nuo pat jo statybos pradžios, t.y. nuo 1989 metų, todėl atsakovai pagrįstai prašė teismo taikyti ieškinio senatį;
3) savavalės statybos nebuvo. Garažo teisinė registracija atlikta. Prieš atliekant garažo teisinę registraciją, kadastro įmonėje buvo kruopščiai tikrinami visi būtini dokumentai. Ieškovai, teigdami, jog garažas lGlp yra savavalė statyba, nei ieškinyje, nei teismo posėdžių metu to nepagrindė jokiais dokumentiniais ar kitais leistinais įrodymais. Jokių pataisymų projekte savo valia atsakovai nedarė, tam nebuvo būtinybės. Projektas suderintas, projektinė dokumentacija atitiko tuo metu keliamus reikalavimus;
4) ieškovai ieškinyje dėstė ir teismo posėdžių metu aiškino Kauno m. architektūros ir urbanistikos skyriaus padarytus pažeidimus (neva be reikiamai suderinto ir patvirtinto statybos projekto išdavė 1989-11-20 leidimą Nr.C-240/89 statybos darbams vykdyti), tačiau Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyrius (Laisvės al. 96, Kaunas) civilinėje byloje atsakovu netrauktas;
5) statinys negali būti traktuojamas kaip savavalė statyba, kadangi pastatytas laikantis visų statybą reglamentuojančių įstatymų normų, gauti visi būtini sutikimai, suderinimai ir leidimai, statinio teisinė registracija atlikta įvertinus visus dokumentus. Statinyje įvesta ir elektra, prieš tai gavus visus leidimus;
6) projektą ruošė projektuotojas, kompetentingas savo srities specialistas. Dėl projekto, kaip dokumento, nekilo jokių abejonių ir atliekant teisinę statinio registraciją;
7) apeliaciniame skunde išdėstyti priekaištai dėl registracijos žurnalo ir pan. negali būti vertinami kaip priekaištai atsakovams.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimo nekeisti. Tretysis asmuo nurodo, kad apeliacinis skundas yra atmestinas dėl šių argumentų:
1) Kauno m. LDT VK 1989-07-12 Nr.267 (1t., b.l.79) nusprendė paimti žemės sklypus su želdiniais ir įrenginiais iš gamybinio butų ūkio remonto ir eksploatavimo susivienijimo valdos (duomenys neskelbtini) iki 60 m² ploto suteikti atsakovams dviejų garažų statybai bei įpareigojo atsakovus užsakyti architektūros ir urbanistikos valdyboje suteikto sklypo raudonųjų linijų planą bei ribų pažymėjimą vietoje. Byloje pateiktas raudonųjų linijų planas, 1989-09-26 patvirtintas Kauno miesto vyriausiojo architekto (1t.,b.l.80), bei 1989-11-20 KMVK statybos ir architektūros valdybos aktas apie dviejų mūrinių garažų (duomenys neskelbtini) pažymėjimą vietoje (1t.,b.l.76) rodo, jog atsakovai tinkamai įvykdė minėtus įpareigojimus;
2) garažo projekto rengimo bei statybos leidimo išdavimo metu galiojo Individualinės statybos nuostatai, patvirtinti 1988-12-14 Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu Nr.364 (toliau Nuostatai), kurių 2 punkte numatyta, jog be individualinio gyvenamojo namo pilietis jam suteiktame sklype gali statyti ūkinius ir buitinius pastatus ar įrenginius, numatytus Respublikinėse individualinės statybos gyvenamųjų namų ir ūkio pastatų projektavimo normose RSN 97-86*. Nuostatų 18 punkte nurodyta, kad ūkiniai ar buitiniai pastatai ar įrenginiai statomi pagal Valstybinio statybos komiteto nustatyta tvarka parengtus, suderintus ir miesto, rajono vyriausiojo architekto patvirtintus projektus. Nuostatų 19 punktu numatyta statytojo teisė jam pageidaujant pasirinkti techninės dokumentacijos rengėją, t.y. projektus gali rengti ne tik vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba, bet ir projektavimo organizacijos, asmenys, turintys teisę verstis šios rūšies individualia darbine veikla, po to projektą įforminant miesto, rajono vyriausiojo architekto tarnyboje. Atsakovai techninio projekto rengimą patikėjo D. V. , dirbančiai pagal patentą A Nr.041062. Apeliantas teigia, kad nėra privalomos rašytinės sutarties su projekto autore D. V. , tačiau individualinės statybos nuostatuose toks reikalavimas nenumatytas, o projekto rengimo stadija atitinka Nuostatų 19 punkte nustatytus reikalavimus. D. V. parengto techninio projekto situacijos plane 89/18 matyti, kad 1989-10-24 projektas buvo suderintas su Lenino r. architektu, 1989-11-02 patvirtintas Kauno miesto vyriausiojo architekto (antspaudas bei parašas), o 1989-11-20 išduotas leidimas Nr.C-240/89 statybos darbams vykdyti bei nustatytas šio leidimo galiojimo terminas (1t.,b.l.80);
Šalies argumentai
3) apelianto teiginys, kad nėra bendro aiškinamojo rašto su norminių dokumentų sąrašu, kuriais vadovautasi rengiant projektą, pastato lGlp patalpų plotų ir tūrių eksplikacijos, sąmatos ir dėl šių priežasčių projektas netenkina techniniam projektui keliamų reikalavimų, yra nepagrįstas dėl žemiau išvardintų priežasčių:
pirma, nei individualinės statybos nuostatai, nei Respublikinės individualinės statybos gyvenamųjų namų ir ūkio pastatų projektavimo normos RSN 97-86* nenumatė reikalavimo projekto aiškinamajame rašte nurodyti norminių dokumentų sąrašą;
antra, D. V. parengto techninio projekto tekstinėje dalyje yra pateikta pagrindinių medžiagų specifikacija, o 89/19 situacijos plane pateikti techniniai rodikliai: garažų plotas 38,95 m², užstatymo plotas 47,25 m² bei kubatūra (tūris) 130 m³. Nekilnojamo turto registro išrašo duomenys apie garažą lGlp rodo, kad bendras plotas 113,03 m², iš jų : pagrindinis plotas 41,96 m², pagalbinis plotas 71,07 m² , užstatymo plotas 50 m², tūris 297 m³. RSN 97-86* numatytos gyvenamojo namo patalpų plotų skaičiavimo nuostatos, kuriose 5.5 punktu įtvirtinta, kad pastogės ir palėpės bei visos rūsio patalpos neįskaičiuojamos į bendrąjį plotą, tačiau nepateikta kaip turi būti skaičiuojamas garažo patalpų plotas. Garažo pagrindinis plotas, t.y. patalpos, funkciškai tarnaujančios transporto priemonei laikyti, plotas yra 41.96 m², kas rodo, kad nėra iš esmės nukrypta nuo techniniame projekte nustatytų rodiklių. Individualinės statybos nuostatų 4 punkte nurodyta, kad laikoma, jog iš esmės nukrypstama nuo patvirtinto projekto, kada keičiami namo gabaritai (ilgis, plotis, aukštis) ir dėl šios priežasties viršijamas 2 punkte nurodytas plotas, kada keičiamas architektūrinis sprendimas ir pastatų vieta, statomi projekte nenumatyti priestatai bei antstatai. Tų pačių nuostatų 2 punkte nustatyta, kad statomo individualinio gyvenamojo namo (jo dalies), priklausančio vienam piliečiui, maksimalus dydis neturi viršyti 130 m² bendrojo ploto. Taigi, tiek 4, tiek 2 nuostatų punktai taikomi gyvenamajam namui, o ne garažui. Atsakovai, statydami statinį, nukrypo nuo projekte numatyto garažo pločio, padidindami jį 45 cm, tačiau duomenų, kad toks padidinimas turėtų esminės reikšmės, užimtų didesnį plotą žemės, nei buvo suteikta, ar kaip nors kitaip būtų pažeidęs apelianto interesus, nepateikta. Be to, iš Kauno miesto architektūros ir urbanistikos valdybos 1990-08-17 pažymos (1t.,b.l.144) matyti, jog atsakovų pastatyti du garažai (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto vyriausiojo architekto patvirtintą projektą ir Architektūros ir urbanistikos valdybos išduotą 1989-11-20 statybos leidimą Nr.C-240, pripažinti tinkami eksploatuoti;
Šalies argumentai
4) apeliantas skunde teigia, kad pagrindiniame grafinės dalies lape ištaisyti visi techninių rodiklių skaičiai, tačiau nepateikė jokių įrodymų savo teiginiui pagrįsti. Vadovaudamosi LR CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus;
5) apelianto argumentai, kad techniniame projekte nėra privalomų techninės užduoties ir projektavimo sąlygų, taip pat nepagrįsti. 1989-1990 metų statybai galiojantys teisės aktai nenumatė šių reikalavimų. Minėti reikalavimai įtvirtinti 1996 m. įsigaliojusiame LR statybos įstatyme 2 str. 30 p., todėl negali būti taikomi 1989 m. rengtam statinio techniniam projektui. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad garažo lGlp techninis projektas buvo tinkamai paruoštas, suderintas ir patvirtintas, o statybos metu padaryti nukrypimai nuo statinio projekto buvo nežymūs, neesminiai ir nesudarantys pagrindo pripažinti statinį neteisėtos statybos objektu;
6) apeliantas ginčija teismo nustatytą senaties termino eigos pradžią (1992-02-28) ir teigia, kad senaties terminas turėtų būti pradėtas skaičiuoti nuo sužinojimo apie teisės pažeidimą momento t.y. 2003-08-26, kai buvo įregistruotas žemės sklypas. Tretysis asmuo mano, kad teismas teisingai nustatė ieškinio senaties eigos pradžią, ir iš esmės sutinka su teismo argumentais. Teismo sprendime nustatytos visos esminę reikšmę teisingai ieškinio senaties pradžiai apibrėžti turėjusios aplinkybės: ginčo garažas buvo pastatytas ir teisiškai įregistruotas 1990-10-22. Nepaisant to, kad pats apeliantas valdoje neva apsilankė tik 2003 m., jis žinojo arba turėjo žinoti apie statomą bei pastatytą ginčo statinį, kadangi apie tai buvo žinoma ieškovui V. J. S. - vienam iš bendraieškių pirmosios instancijos teisme. Nuo to momento, kai apeliantas paveldėjo namų valdą ir įregistravo ją nuosavybės teisėmis, t.y. 1992-02-28, jis įgijo teisę ginčyti statinio statybos teisėtumą, kaip pažeidžiantį jų teises ir teisėtus interesus tuo pagrindu, kad statinys darko prieškarinę architektūrą ar sklypo suformavimą. Tretysis asmuo sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai taikė teisės aktus - teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovų ieškinį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimo jo atžvilgiu nekeisti. Tretysis asmuo nurodo, kad apeliacinis skundas jo atžvilgiu yra atmestinas dėl šių argumentų:
1) teismo sprendimas jo atžvilgiu yra pagrįstas ir teisėtas, teismas teisingai įvertino filialo veiksmus registruojant garažą lGlp, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune;
2) garažo lGlp, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, teisinės registracijos išvada surašyta 1990-10-22 ir patvirtinta 1990-12-22 Kauno miesto mero potvarkiu Nr.869. Dėl to apelianto teiginiai, jog garažas yra savavalė statyba, nesutvarkyta jo techninė dokumentacija, pažymėjimas išduotas asmens, neturinčio tam įgaliojimo, neatitinka faktinių duomenų. Teisinės registracijos išvadą surašė ir pasirašė biuro viršininkas P. S. , juriskonsultė A. J. ir technikė K. K. , ši išvada patvirtinta atsakingos institucijos potvarkiu. Garažo byloje Nr.28325 nėra duomenų, jog šis garažas buvo savavališkai pastatytas, priešingai - byloje yra raudonųjų linijų plano kopija, garažo projektinė dokumentacija, 1990-08-17 Kauno miesto architektūros ir urbanistikos valdybos pažyma Nr.120 dėl garažo tinkamumo eksploatuoti, 1989-11-20 statybos leidimas Nr.C-240/89. Tokiu būdu 1990 m. pastatytas ir pagal tuo metu galiojančius įstatymus įteisintas garažas jokiu būdu negali būti laikomas nauja ir savavale statyba;
Šalies argumentai
3) apelianto teiginys, jog „ieškovai sužinojo, kad pažeistos konstitucinės teisės į nuosavybę ir nusavinta 60 m² tiktai gavus Registrų įstaigoje 2003-08-26 pažymėjimą (...)", yra nepagrįstas, nes apeliantas su kitais ieškovais nuosavybės teise valdė pastatus (duomenys neskelbtini) , Kaune, jau nuo 1991-12-20, kuriuos paveldėjo po tėvo J. S. mirties (paveldėjimo teisės liudijimas įregistruotas 1992-01-07). Teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo to momento, kai apeliantas ir ieškovai tapo namų valdos savininkais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Šioje byloje nustatyta, kad Kauno m. LDT VK 1989-07-12 Nr.267 (1t., b.l.79) nusprendė paimti žemės sklypus su želdiniais ir įrenginiais iš gamybinio butų ūkio remonto ir eksploatavimo susivienijimo valdos (duomenys neskelbtini) iki 60 m² ploto suteikti atsakovams dviejų garažų statybai bei įpareigojo atsakovus užsakyti architektūros ir urbanistikos valdyboje suteikto sklypo raudonųjų linijų planą bei ribų pažymėjimą vietoje. Byloje pateiktas raudonųjų linijų planas, 1989-09-26 patvirtintas Kauno miesto vyriausiojo architekto (1t.,b.l.80), bei 1989-11-20 KMVK statybos ir architektūros valdybos aktas apie dviejų mūrinių garažų (duomenys neskelbtini) pažymėjimą vietoje (1t.,b.l.76) rodo, jog atsakovai minėtus įpareigojimus įvykdė tinkamai.
Ginčo garažo projekto rengimo bei statybos leidimo išdavimo metu galiojo Individualinės statybos nuostatai, patvirtinti 1988-12-14 Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu Nr.364 (toliau Nuostatai), kurių 2 punkte numatyta, jog be individualinio gyvenamojo namo pilietis jam suteiktame sklype gali statyti ūkinius ir buitinius pastatus ar įrenginius, numatytus Respublikinėse individualinės statybos gyvenamųjų namų ir ūkio pastatų projektavimo normose RSN 97-86*. Nuostatų 18 p. nurodyta, kad ūkiniai ar buitiniai pastatai ar įrenginiai statomi pagal Valstybinio statybos komiteto nustatyta tvarka parengtus, suderintus ir miesto, rajono vyriausiojo architekto patvirtintus projektus, o Nuostatų 19 p. numatyta statytojo teisė jam pageidaujant pasirinkti techninės dokumentacijos rengėją, t.y. projektus gali rengti ne tik vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba, bet ir projektavimo organizacijos, asmenys, turintys teisę verstis šios rūšies individualia darbine veikla, po to projektą įforminant miesto, rajono vyriausiojo architekto tarnyboje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai techninio projekto rengimą patikėjo D. V. , dirbančiai pagal patentą A Nr.041062. Apeliantas teigia, kad nėra privalomos rašytinės sutarties su projekto autore D. V. , tačiau individualinės statybos nuostatuose toks reikalavimas nenumatytas, o projekto rengimo stadija atitinka Nuostatų 19 p. nustatytus reikalavimus. D. V. parengto techninio projekto situacijos plane 89/18 matyti, kad 1989-10-24 projektas buvo suderintas su Lenino r. architektu, 1989-11-02 patvirtintas Kauno miesto vyriausiojo architekto (antspaudas bei parašas), o 1989-11-20 išduotas leidimas Nr.C-240/89 statybos darbams vykdyti bei nustatytas šio leidimo galiojimo terminas (1t.,b.l.80).
Kolegija pritaria atsiliepimų argumentams dėl nepagrįstumo apelianto teiginio, kad nėra bendro aiškinamojo rašto su norminių dokumentų sąrašu, kuriais vadovautasi rengiant projektą, pastato lGlp patalpų plotų ir tūrių eksplikacijos, sąmatos ir kad dėl šių priežasčių projektas netenkina techniniam projektui keliamų reikalavimų. Nei Individualinės statybos nuostatai, nei Respublikinės individualinės statybos gyvenamųjų namų ir ūkio pastatų projektavimo normos RSN 97-86* nenumatė reikalavimo projekto aiškinamajame rašte nurodyti norminių dokumentų sąrašą. Prie bylos prijungto Techninio projekto tekstinėje dalyje yra pateikta pagrindinių medžiagų specifikacija, o 89/19 situacijos plane pateikti techniniai rodikliai: garažų plotas 38,95 m², užstatymo plotas 47,25 m² bei kubatūra (tūris) 130 m³. Nekilnojamo turto registro išrašo duomenys apie garažą lGlp rodo, kad bendras plotas 113,03 m², iš jų : pagrindinis plotas 41,96 m², pagalbinis plotas 71,07 m² , užstatymo plotas 50 m², tūris 297 m³. RSN 97-86* numatytos gyvenamojo namo patalpų plotų skaičiavimo nuostatos, kuriose 5.5 punktu įtvirtinta, kad pastogės ir palėpės bei visos rūsio patalpos neįskaičiuojamos į bendrąjį plotą, tačiau nepateikta kaip turi būti skaičiuojamas garažo patalpų plotas. Garažo pagrindinis plotas, t.y. patalpos, funkciškai tarnaujančios transporto priemonei laikyti, plotas yra 41.96 m², kas rodo, kad nėra iš esmės nukrypta nuo techniniame projekte nustatytų rodiklių. Individualinės statybos nuostatų 4 p. nurodyta, kad laikoma, jog iš esmės nukrypstama nuo patvirtinto projekto, kada keičiami namo gabaritai (ilgis, plotis, aukštis) ir dėl šios priežasties viršijamas 2 p. nurodytas plotas, kada keičiamas architektūrinis sprendimas ir pastatų vieta, statomi projekte nenumatyti priestatai bei antstatai. Tų pačių nuostatų 2 p. nustatyta, kad statomo individualinio gyvenamojo namo (jo dalies), priklausančio vienam piliečiui, maksimalus dydis neturi viršyti 130 m² bendrojo ploto. Taigi, tiek 4, tiek 2 nuostatų punktai taikomi gyvenamajam namui, o ne garažui. Nors atsakovai, statydami statinį, nukrypo nuo projekte numatyto garažo pločio, padidindami jį 45 cm, tačiau duomenų, kad toks padidinimas turėtų esminės reikšmės, užimtų didesnį plotą žemės, nei buvo suteikta, ar kaip nors kitaip būtų pažeidęs apelianto interesus, ieškovai nepateikė. Be to, iš Kauno miesto architektūros ir urbanistikos valdybos 1990-08-17 pažymos (1t.,b.l.144), kuri nėra nuginčyta ir vien dėl ko nėra pagrindo ja nesivadovauti, matyti, jog atsakovų pastatyti garažai (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto vyriausiojo architekto patvirtintą projektą ir Architektūros ir urbanistikos valdybos išduotą 1989-11-20 statybos leidimą Nr.C-240, pripažinti tinkami eksploatuoti.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad Techninio projekto pagrindiniame grafinės dalies lape ištaisyti visi techninių rodiklių skaičiai, tačiau jokie įrodymai apie tai, kad šie ištaisymai iš tiesų padaryti ir kad jie padaryti po atliktų tvirtinimų ir suderinimų gavimų bei kad tai sąlygojo šiurkštų pagrindinių statybos projektavimo sąlygų pažeidimą, į bylą nepateikti.
Taip pat, kolegijos nuomone, nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad techniniame projekte nėra privalomų techninės užduoties ir projektavimo sąlygų, kadangi 1989-1990 metų statybai galiojantys teisės aktai nenumatė šių reikalavimų, įtvirtintų tik 1996 m. įsigaliojusiame LR statybos įstatyme 2 str. 30 p., kurie negali būti taikomi 1989 m. rengtam statinio techniniam projektui.
Šioje byloje taip pat nustatyta, kad ginčo garažo lGlp, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, 1990-10-22 teisinės registracijos išvada pasirašyta biuro viršininko P. S. , juriskonsultės A. J. ir technikės K. K. (2t.,b.l.181). Ant pačios išvados nurodyta, kad ji patvirtinta 1990-12-22 Kauno miesto mero potvarkiu Nr.869. Teisinei registracijai atlikti buvo pateikti dokumentai: Kauno m. VK 1989-07-12 sprendimas Nr.267, Raudonųjų linijų planas, leidimas vykdyti statybos darbus, išduotas 1989-11-20 J. S. ir S. S. statyti du garažus;. Kauno m. architektūros ir urbanistikos valdybos 1990-09-17 pažyma, tvirtinanti, kad J. S. ir S. S. pastatyti du garažai tinkami eksploatuoti (1t.,b.l.81). Pripažintina, kad šie dokumentai buvo pagrindas įregistruoti J. S. ir S. S. nuosavybės teises į garažą vadovaujantis Teisinio pastatų registravimo Lietuvos Respublikos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcija (patvirtinta LR MT 1970m. sausio 4d. nutarimu Nr.2). Kaip matyti iš Kauno TTI biuro namų valdos techninės apskaitos kortelės, teisinė registracija garažo 1Glp, esančio Kalpoko g. 18a, Kaune, buvo atlikta 1990-12-27 S. S. ir J. S. vardu lygiomis dalimis (po 1/2 dalį) nuosavybės teisėmis, vadovaujantis 1990-12-20 Kauno m. mero potvarkiu Nr.869. Nors vėlesnėse Registro pažymose (2003-09-29 - 1t.,b.l.10, 2007-02-07) juridiniu įregistravimo pagrindu nurodytas ne mero potvarkis 1990-12-22 Nr.869, o tos pačios dienos ir numerio DŽDT Vykdomojo komiteto sprendimas, vien ši aplinkybė, kolegijos nuomone, nebuvo pagrindu teismui pripažinti, kad ginčo statinys pastatytas netinkamai atlikus teisinę registraciją ir dėl to šį statinį pripažinti neteisėtos statybos objektu bei įpareigoti atsakovus jį nugriauti. Atsakovų vardu registruoto ginčo garažo lGlp, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, teisinė registracija yra nenuginčyta, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo šiais įrašais nesivadovauti.
Kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl ieškinio senaties termino, prasidėjusio 1992-02-28, taikymo šioje byloje. Įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyviu kriterijumi – asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą bei nustatytais byloje faktais. Nors ieškovai A. S. ir D. D. ir teigė, jog apie atsakovų pastatytą naujos statybos garažą, o tuo pačiu ir apie savo konstitucinių teisių į nuosavybę pažeidimą, nusavinant iš jų 60 m² žemės, jie sužinojo tik apie 2002-2003 metus, kai jiems buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, tačiau teismas, visiškai teisingai įvertinęs ieškovo V. J. S. paaiškinimus teismo posėdžio metu, jog jis matęs statomą garažą ir perspėjęs atsakovus, tačiau pastarieji jo neklausė ir tik paspartino statybą, kolegijos nuomone, padarė pagrįstą išvadą, kad kai apie teisės pažeidimą sužino bent vienas iš ieškovų, ieškinio senatis prasideda ir kitiems bendraieškiams. Tai, kad ieškovas V. J. S. dar garažo statymo metu prašė atsakovų jo nestatyti, patvirtina tą aplinkybę, jog jam buvo žinomos paveldėtos namų valdos sklypo ribos. Iš byloje esančio paveldėjimo teisės liudijimo matyti, jog ieškovai namų valdą paveldėjo 1992-12-20, o 1992-01-07 buvo atlikta pastatų teisinė registracija, registro Nr.5818 (t.2, b.l.29). Taip pat nustatyta, jog 1992-02-28 buvo Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure buvo fiksuoti kadastro duomenys (1t.,b.l.7-9) bei nubraižytas ieškovų paveldėtos namų valdos, esančios P.Kalpoko g. Nr.18, Kaune, žemės sklypo Nr.11 planas (2t.,b.l.109), kurio šiaurinėje dalyje buvo pažymėtas ir į sklypą Nr.11 įsiterpęs 60 m ² ploto sklypas Nr.11a, kuriame tuo metu jau buvo pastatytas ir teisiškai įregistruotas ginčo garažas. Būtent ši aplinkybė, kolegijos nuomone, patvirtina, jog ieškovai jau nuo 1992-02-28 (o ne nuo gavimo 2003-08-26 pažymėjimo ir Inventorizacinės bylos Nr.2285 su 2003-08-20 užfiksuotu pakitimu, kad sklypui Nr.11a ,,sudaryta atskira byla P.Kalpoko 18a“) turėjo visas prielaidas išsiaiškinti dėl atsakovų garažo statybos teisėtumo (t.y. ir apie 1989-07-12 Kauno miesto LDT VK sprendimą Nr.267 dėl iki 60 kv.m. ploto žemės sklypo paėmimo iš valdos Kalpoko g. Nr.18 ir jo suteikimo atsakovams garažų statybai (1t.,b.l.15), ir apie 1989-11-20 išduotą leidimą ,,Statybos darbams vykdyti“ Nr.C-240/89, ir apie 1990-10-22 surašytą teisinio registravimo išvadą, ir apie 1990-12-22 Kauno m. mero potvarkį Nr.869 (t.2,b.l. 57) bei apie 1990-12-27 atliktą garažų teisinę registraciją atsakovų vardu) ir įgijo teisę ginčyti teisme jų teises ir teisėtus interesus pažeidžiančius aktus dėl pagrindinių statybos projektavimo sąlygų šiurkštaus pažeidimo. Kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad kiekvienas atidus ir apdairus žmogus, paveldėjęs turtą, privalo rūpintis juo, ginti nuo teisės pažeidimų. Kadangi LR CK 84 str. (1964 m. įstatymo red.) nustatytas trijų metų ieškinio senaties terminas, prasidėjęs 1992-02-28, baigėsi 1995-02-28, ieškovai praleisto ieškinio senaties termino atstatyti neprašė, o ieškininės senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti (LR CK 90str. 1964 m. įstatymo red.), todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė ieškinį ir dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo.
Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, atmesdama likusius apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nereikšmingus ieškinio patenkinimui, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų ir nepripažino, kad ginčo statinys yra pastatytas be reikiamai suderinto ir patvirtinto statybos projekto, šiurkščiai pažeidus pagrindines statybos projektavimo sąlygas bei netinkamai atlikus teisinę registraciją, bei nepripažino šio statinio neteisėtos statybos objektu ir visiškai pagrįstai neįpareigojo atsakovus šį statinį nugriauti.
Kadangi apeliacinis skundas nepagrįstas, kolegija jį atmeta, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.