Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2020-12-23 · Civilinė byla Nr. e2YT-7664-547/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-23
Bylos Nr.
e2YT-7664-547/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvana Girdenienė
Pareiškėjas
A. C., G.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonės Turto banko
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 23 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,sekretoriaujant Ritai Tamulienei, Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant pareiškėjams A. C., G. – L. P., N. V.,nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto banko atstovui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. C., G. – L. P., N. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonės Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. C., gim. (duomenys neskelbtini), N. V., gim. (duomenys neskelbtini), G. P., gim. (duomenys neskelbtini), po tėvo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėjai pareiškime nurodo, kad jie gimė D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. P., gim. (duomenys neskelbtini), šeimoje. Jų tėvai santuokoje susilaukė keturių vaikų: G. P., A. C., N. V. ir L. N., kuri mirė (duomenys neskelbtini), t. y. anksčiau už D. P., todėl jai paveldėjimas neatsiranda. Tėvai iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), jiems priklausiusioje sodyboje. Jų motina, B. P. mirė (duomenys neskelbtini), jų tėvas D. P. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus tėvams, jie (vaikai), pasirūpino jų laidotuvėmis, sutvarkė formalumus, tačiau nežinodami įstatymų reikalavimų, nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo.

Pareiškime paaiškino, kad pastaruosius 15 metų A. C. gyveno tėvams priklausančioje sodyboje, es. (duomenys neskelbtini). Prieš penkiolika metų atsikrausčiusi gyventi į tėvų sodybą, ji įsikūrė viename namo gale, kitame gyveno tėvas D. P.. Namo dalį kurioje gyveno - suremontavo, visi vaikai prižiūrėjo pagal galimybes ir kitą namo dalį, namų valdos kiemą, daržus. Po tėvo D. P. mirties mokėjo ir iki šios dienos moka visus sodybos išlaikymo mokesčius. Mirus tėvui, nors į notarų biurą dėl nežinojimo ir nesikreipė, tačiau tėvų sodybą (palikimą) priėmė faktiniais savo veiksmais. Jie ne tik mokėjo mokesčius, šienavo namų valdą, rūpinosi daržais ar atlikdavo kitus ūkio darbus, bet ir toliau naudojosi kaip savo - tėvams priklausiusiais baldais, namų apyvokos reikmenimis ir kitais jų asmeniniais daiktais. Visą turtą valdė kaip savo. Žinojo, kad turtas (tėvų sodyba) priklausė tėvams, tačiau dėl teisinės jos registracijos neturėjo jokių duomenų. Tik kreipęsi į Valkininkų seniūnijos specialistus sužinojo, kad tėvų vardu Ūkio knygoje Nr. 796 yra įrašytas 70 kv. m. ploto gyvenamasis namas, tačiau turto registracijos ir paveldėjimo klausimai yra neišspręsti, todėl negali būti atlikti kadastriniai matavimai.

Pareiškėjai nurodo, kad pagal jų turimus duomenis, po jų tėvo D. P. ir motinos B. P. mirties liko šis jiems priklausęs turtas: gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 70 kv. m., kiti ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) bei kitas asmeninis turtas: baldai, namų apyvokos reikmenys, žemės ūkio rakandai, rūbai ir kiti asmeniniai daiktai.

Pareiškėjai nurodo, kad jie, palikėjo vaikai, praleido terminą kreiptis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, ir iki šiol negalėjo pilnai įgyvendinti nuosavybės teisių į paveldimą turtą, gauti paveldėjimo teisės liudijimo. Todėl dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo kreipiasi į teismą, kaip palikėjų įpėdiniai pagal įstatymą, pradėję D. P. turtą valdyti faktiškai iškart po jo mirties.

Pareiškėja A. C. teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą prašė jį tenkinti. Nurodė, kad po tėvo mirties liko namas (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena. Tame name iki mirties gyveno ir jos tėvas bei ji ten liko gyventi ir po jo mirties. Jie (brolis ir seserys) tarėsi, kad viskas būtų bendra. Ji ten gyvena ir moka mokesčius. Brolis atvažiuodavo ir prisidėdavo darbu, sesuo - ne.

Pareiškėja N. V. teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą prašė jį tenkinti. Nurodė, kad iki to, kol ji pateko į kalėjimą, ji rūpinosi namu. Tačiau po kalėjimo jos finansinė padėtis labai prasta (jai paskirtos bausmės pradžia – 2012-10-13). Mirus tėvui ji kartais lankydavosi sodyboje. Sesuo liko sodyboje ir naudojosi visais daiktais.

Pareiškėjas G. L. P. teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą prašė jį tenkinti. Nurodė, kad tėvas kalėjo kalėjime. Po to ir N. kalėjo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateiktu atsiliepimu į pareiškėjų pareiškimą neprieštarauja dėl pareiškėjo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, pasitvirtinus pareiškime nurodytoms aplinkybėms ir prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad jie po savo tėvo D. P. mirties priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjų pareiškime nurodyti paaiškinimai, liudytojų parodymai teisme.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai A. C., G. – L. P., N. V. yra D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), vaikai ir tokias aplinkybes patvirtina gimimo liudijimai, santuokos liudijimai bei ištuokos liudijimai. Palikėjo D. P., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė bei pareiškėjų motina B. P., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ir šias aplinkybes patvirtina santuokos sudarymo įrašas, mirties liudijimai bei mirties įrašas. Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniūnijos pažymomis patvirtinama, kad tiek palikėjas D. P., tiek B. P. iki jų mirties gyveno (duomenys neskelbtini).

Varėnos 2-ojo notaro biuro notaro Raimundo Miknevičiaus 2020-10-26 rašte Nr. S-57 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad jo biuro turimais duomenimis, nebuvo pradėta turto paveldėjimo byla (duomenys neskelbtini) mirus D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini). Testamentų registre D. P. palikimo priėmimo faktas neįregistruotas. Notaras rašte nurodęs, kad yra pradėta turto paveldėjimo byla (duomenys neskelbtini) mirus B. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), ši paveldėjimo byla jam perduota kaip nebaigta.

Pareiškėjai patvirtino, kad visada žinojo, jog turtas (tėvų sodyba) priklausė tėvams, tačiau dėl teisinės jos registracijos neturėjo jokių duomenų, todėl kreipėsi į Valkininkų seniūniją ir gavo Valkininkų seniūnijos patvirtintą išrašą iš Ūkio knygos Nr. 796, kuriuo patvirtinama, kad jų tėvų vardu Ūkio knygoje Nr. 796 yra įrašytas 70 kv. m. ploto gyvenamasis namas.

Liudytoja M. Y., gim. (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu patvirtino, kad A. C. su vyru gyvena (duomenys neskelbtini) virš 20 metų. Anksčiau ten gyveno ir tėvas D. P., kuris tuose namuose ir mirė. Brolis G. ten dažnai atvažiuodavo, o sesuo N. retai lankydavosi.

Liudytoja S. K., gim. (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu nurodė, kad ji A. C. dukra. Ji patvirtino, kad jie visą laiką tuose namuose gyveno, ji su sese ten užaugo. Tas kitas namo galas priklausė seneliui. Palikimą jie priėmė.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Teismas laiko, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad pareiškėjai A. C., G. – L. P., N. V. po savo tėvo D. P. mirties jiems priklausiusį turtą iškart pradėjo valdyti, naudotis turtu kaip savo turtu. Pareiškėjai yra mirusiojo jų tėvo D. P. likusio turto įpėdiniai pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio l dalies l punktas). Jie kaip palikėjo įpėdiniai pagal įstatymą, pradėjo D. P. turtą valdyti faktiškai iškart po jo mirties.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenimis patvirtinama, kad po palikėjo D. P. mirties, pareiškėjai ėmė naudotis visais jam priklausiusiais statiniais, ūkio padargais, namų apyvokos reikmenimis, bei kitais daiktais. Pareiškėjai bei liudytojai patvirtino, kad pareiškėja A. C. jau seniai gyveno tėvams priklausančioje sodyboje. Į tėvų sodybą ji atsikraustė prieš 15-20 metų, ji įsikūrė viename namo gale, kitame gyveno tėvas D. P.. Visi vaikai (pareiškėjai) prižiūrėjo pagal galimybes ir kitą namo dalį, namų valdos kiemą, daržus. Po tėvo D. P. mirties mokėjo ir iki šios dienos moka visus sodybos išlaikymo mokesčius, pilnai disponuoja tėvų vardu Ūkio knygoje įrašytu turtu.

CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Iš pareiškėjų pateiktų įrodymų, paaiškinimų pareiškime, liudytojų parodymų yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad pareiškėjai priėmė palikimą po jų tėvo D. P. mirties faktiškai pradėję turtą valdyti. Jie rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po D. P. mirties likusį palikimą priėmė jo dukros A. C. ir N. V. ir sūnus G. – L. P.. Prašomas nustatyti faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjams. Šiuo atveju jokio ginčo dėl palikimo nėra.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjų nurodomas faktas egzistavo – todėl laikytina įrodyta, atitinkamai tenkinamas prašymas, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėja Silvana Girdenienė