- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-27
- Bylos Nr.
- 2A-641-431/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-19186-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė, Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- A. F., SIA „Nigga“
- Ieškovas
- AB „DNB lizingas“
- Trečiasis asmuo
- BUAB „EPTT“
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „DNB lizingas“ ieškinį atsakovams SIA „Nigga“ ir A. F. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „EPTT“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti skolą, nes atsakovai pasirašė laidavimo sutartį, kuri galioja nuo pasirašymo momento iki visiško lizingo sutarties įvykdymo.
Atsakovas A. F. nesutiko su ieškiniu. Prašė sumažinti baudų dydį, nurodė, kad nepateiktas skolos apskaičiavimas.
Atsiliepimas
Atsakovas SIA „Nigga“ nurodė, kad jam yra iškelta bankroto byla, todėl ieškovas yra praleidęs terminus pateikti bendrovės atžvilgiu kreditorinius reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 21 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai 73.020,00 Lt skolos ir 4.615,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovui iš atsakovo A. F. priteisė 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-06-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovai laidavimo sutartimi įsipareigojo atsakyti už prievolės pagal sudarytas lizingo sutartis įvykdymą ta pačia apimtimi, kaip ir lizingo gavėjas UAB EPTT”. Vilniaus apygardos teismo 2011-03-17 nutartyje yra patvirtinti ieškovo kreditoriniai reikalavimai bankrutavusiai BUAB “EPTT” 73.020,00 litų sumai. Atsakovui SIA „Nigga“ (buvęs pavadinimas SIA „Lango“) Latvijos Respublikoje yra iškelta bankroto byla, tačiau minėtos bendrovės pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus neatleidžia nuo prievolės tinkamo įvykdymo. Pagal 2000 m. gegužės 29 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento Nr.1346/2000 17 straipsnį SIA „Nigga“ atžvilgiu priimto sprendimo dalyje bus taikomos Latvijos Respublikos bankroto bylas reglamentuojančių įstatymų normos. Lietuvos Respublikos teismas pagal galiojančius įstatymus priteisia iš atsakovo SIA „Nigga“ skolą, o išieškojimas iš Latvijos Respublikos ūkio subjekto vyks taikant Latvijos Respublikos teisę reglamentuojančią išieškojimą iš bankrutuojančio juridinio asmens. Ieškovo pateiktas skolos apskaičiavimas atitinka lizingo sutarčių 7.4., 8.5.9., 8.9. punktų sąlygas, kuriose numatyta ieškovo teisė vienašališkai nutraukti sutartį UAB “Lango LT” (pakeistas pavadinimas į UAB “EPTT”) bankroto atveju ir prisiteisti delspinigius ir baudą. Pagal ieškovo pateiktus apskaičiavimus trečiasis asmuo UAB “EPTT” pagal lizingo sutartį yra skolingas ieškovui 73.020,00 litų. Ieškovas ir trečiasis asmuo teismui pateikė skolos susidarymą patvirtinančius įrodymus. Atsakovai įrodymų, kad trečiasis asmuo UAB “EPTT” sumokėjo skolą, ar skolos suma yra mažesnė nepateikė. Trečiajam asmeniui UAB “EPTT” neįvykdžius sutartinės prievolės, pagal pateiktas laidavimo sutartis turi prievolę įvykdyti laiduotojai (CK 6.77 str., 6.81 str.). Teismas ieškinį tenkino, nes atsakovai laidavimo sutartimis įsipareigojo atsakyti už UAB “EPTT” prievolių įvykdymą (CK 6.6 str., 6.23 str., 6.76 str. 1 d.).
Teismas atmetė atsakovo A. F. atsikirtimą, kad teismas turi galimybę sumažinti priteisiamą baudą. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią, teismas negali atsakovo atžvilgiu sumažinti baudos dydžio. Vilniaus apygardos teismo 2011-03-17 nutartyje yra patvirtinti ieškovo, kaip trečios eilės kreditoriaus, kreditoriniai reikalavimai bankrutavusiai BUAB “EPTT” 73.020,00 litų sumai. Ieškovas, vadovaudamasis laidavimo sutartimis, reiškia ieškininius reikalavimus laiduotojams, neviršydamas reikalavimo sumos pagal teismo patvirtintą pagrindinio skolininko prievolę kreditoriui. Bauda yra priteista iš pagrindinio skolininko BUAB “EPTT”, o atsakovų prievolė ieškovui yra akcesorinio pobūdžio, reglamentuota CK 6.81 straipsnio 2 dalyje – laiduotojas atsako tiek pat, kiek skolininkas (už palūkanų mokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą). Laidavimo sutarčių 3.1. punkte numatyta, kad laiduotojas ieškovui atsako ta pačia apimtimi, kaip ir BUAB “EPTT” (klientas), todėl teismas prašymą sumažinti baudos dydį atmetė, nes bauda yra ne laidavimo sutarties nevykdymo pasekmė, o lizingo sutarties nevykdymo pasekmė pagrindiniam skolininkui BUAB “EPTT”. Teismas atmetė atsakovo A. F. atsikirtimą, kad neaiškus skolos apskaičiavimas. Ieškovo ir trečiojo asmens pateiktuose įrodymuose yra visi skaičiavimai pagal atskiras sutartis – palūkanų, delspinigių, skolos, įrodymai už kiek parduoti automobiliai. Atsakovo A. F. nepaneigė apskaičiavimų, pateiktų įrodymų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. F. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
1) Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas ir trečiasis asmuo pateikė teismui skolą patvirtinančius dokumentus, o atsakovai nepateikė įrodymų, jog trečiasis asmuo sumokėjo skolą ar skolos suma yra mažesnė. Nei iš ieškinio, nei iš jo priedų nėra aišku, už kokį laikotarpį susidarė prašomi priteisti pradelsti mokėjimai. Su ieškiniu ieškovas pateikė 2008-10-29 mokėjimų grafiką-sąskaitą prie Lizingo sutarties Nr. 200810F-6149, kuris numato įmokų dydį nuo 2008-12-10 iki 2009-04-10. Proceso metu ieškovas pateikė Lizingo grafiką nuo 2008-12-10 iki 2011-11-10, kuris yra sudarytas ieškovo vienašališkai. Ieškovas nepateikia jokių duomenų, kad apie šį grafiką, kaip sutarties šalis, būtų informuotas trečiasis asmuo ar atsakovas. Ieškovas pateikė su trečiuoju asmeniu nesuderintą lentelę, kurios negalima laikyti mokėjimo grafiku, atspindinčiu šalių susitarimą. Mokėjimų grafiko-sąskaitos 2 punkte nurodyta, kad mokėjimai yra apskaičiuoti naudojant kintamą metinių palūkanų normą, kuri apskaičiuojama sumuojant 6 mėn. EURIBOR reikšmę ir grafike-sąskaitoje nustatytą fiksuoto dydžio maržą, metinė palūkanų norma perskaičiuojama kiekvienų metų balandžio 20 d. ir spalio 20 d., atsižvelgiant į galiojančią 6 mėn. EURIBOR normą. Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 3.2 punktas nustato, kad turto perdavimo momentu, atsižvelgiant į turto įsigijimo kainą, sudaromas mokėjimų grafikas-sąskaita pirmam 6 arba 12 mėnesių laikotarpiui, o vėliau ir kiekvienam sekančiam 6 arba 12 mėnesių laikotarpiui iki sutarties pabaigos. Bendrųjų sąlygų 3.8 punktas numato ieškovo teisę vienašališkai pakeisti mokėjimų grafiką-sąskaitą tik pasikeitus teisės aktams, susijusiems su lizingo mokėjimų apskaičiavimu. Sutartis nenumato ieškovo teisės vienašališkai keisti mokėjimų grafiko-sąskaitos kitais, joje nenumatytais atvejais. Todėl ieškovo pateiktas Lizingo grafikas nuo 2008-12-10 iki 2011-11-10 negali būti laikomas tinkamu įrodymu. Ieškovas pateikė Mokėjimų grafikus prie Finansinio lizingo sutarties Nr. 200810F-6153 nuo 2008-12-20 iki 2011-11-20, prie Finansinio lizingo sutarties Nr. 200810F-6154 nuo 2008-12-10 iki 2011-11-10, kurie ieškovo yra sudaryti vienašališkai. Apie šiuos grafikus atsakovas iki bylos nagrinėjimo teisme nebuvo informuotas. Lizingo sutarčių Nr. 200810F-6153 ir Nr. 200810F-6154 specialiosiose sąlygose numatyta, kad šioms sutartims yra taikomos aukščiau nurodytos Lizingo sutarties Nr. 200810F-6149 bendrosios sąlygos. Ieškovas neturi teisės vienašališkai sudaryti mokėjimų grafikų-sąskaitų, jo pateikti mokėjimo grafikai negali būti laikomi tinkamais įrodymais, todėl reikalavimas priteisti pradelstus mokėjimus pagal lizingo sutartis neturėtų būti tenkinamas. Ieškovas pateikė 2009-02-20 mokėjimų grafiką-sąskaitą prie Finansinio lizingo sutarties Nr. 200902F-6615 nuo 2009-03-20 iki 2012-02-20. Tačiau nei iš ieškinio, nei iš ieškovo pateiktų priedų nėra aišku, už kokį laikotarpį susidarė prašomi priteisti pradelsti mokėjimai.
2) Ieškovas tik nagrinėjant bylą teisme pateikė abejotinus mokėjimų grafikus-sąskaitas. Pagal Lizingo sutarčių 7.4 punktą delspinigiai yra skaičiuojami nuo laiku nesumokėtos sumos. Kadangi nėra aišku nei už kokį laikotarpį susidarė prašomi priteisti pradelsti mokėjimai, nei esant įrodymams dėl šalių susitarimo dėl šių mokėjimų, ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius neturėtų būti tenkinamas. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių įmokų pagal Lizingo sutartis mokėjimą, kurie įrodytų pradelstus lizingo mokėjimus. Be minėtų įrodymų negalima nustatyti: 1) ar lizingo mokėjimai buvo pradelsti; 2) tuo atveju, jeigu lizingo mokėjimai buvo pradelsti – koks yra pradelsimo laikotarpis; 3) neturint objektyvių duomenų, pagrindžiančių pradelstų lizingo mokėjimų dydį, nėra galimybės nustatyti, ar ieškovas nurodo teisingą delspinigių dydį. Pirmos instancijos teismas pažeidė CPK numatytas įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus. Ieškovas neįrodė nei paties lizingo mokėjimų pradelsimo fakto, nei pagrindė pradelstų lizingo mokėjimų dydžio ar pradelsimo laikotarpio. Todėl teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovų 755,26 Lt delspinigių.
3) Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovo prašymas sumažinti baudos dydį yra nepagrįstas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų neapmokėto lizingo vertę, nuo kurios skaičiuojama ieškovo prašoma priteisti bauda. Ieškovo prašomų priteisti baudų dydis sudaro 58.264,44 Lt, tai yra beveik 80 % viso ieškinio reikalavimo. Todėl tokio dydžio baudos reikalavimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. CK 6.73 straipsnis numato netesybų mažinimo galimybę, jeigu jos yra aiškiai per didelės. Todėl teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą sumažinti baudą. Ieškovas reikalavimą priteisti baudą grindžia Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 8.5.9 ir 8.9 punktais, numatančiais baudą kaip sankciją už esminį sutarties pažeidimą. Tačiau Lizingo sutarčių 7.4 punkte numatyti 0,1 % dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtų mokėjimų. Šiuos delspinigius (755,26 Lt ) ieškovas taip pat prašė priteisti. Todėl Lizingo sutarčių 8.9 punkte numatytos baudos priteisimas reikštų dvigubos atsakomybės už tą patį sutartinių įsipareigojimų pažeidimą taikymą. Teismas neteisingai nurodė, kad priteistoji bauda yra ne laidavimo sutarties nevykdymo pasekmė, o lizingo sutarties nevykdymo pasekmė pagrindiniam skolininkui BUAB „EPTT“. Pagal teismų praktiką teismas turi teisę mažinti tiek sutartines, tiek įstatymo nustatytas netesybas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „DNB lizingas“ prašo atsakovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal lizingo sutartis lizingo gavėjas privalo mokėti lizingo bendrovei pagal išrašytas sąskaitas-faktūras, lizingo gavėjo pareiga mokėti lizingo mokėjimus galioja nepriklausomai nuo to, ar yra gavęs sąskaitą-faktūrą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad lizingo gavėjui nemokant periodinių įmokų už lizinguojamą daiktą, lizingo davėjas turi teisę nutraukti lizingo sutartį ir pareikalauti sumokėti jam sutartimi sulygtas įmokas už tą laikotarpį, kada lizingo gavėjas naudojosi lizingo daiktu. Pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalį kreditorius gali reikalauti iš skolininko ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, kada skolininkas praleidžia prievolės įvykdymą. Pagal CK 6.71 ir 6.258 straipsnius bei lizingo sutarčių 7.4 punktus lizingo gavėjas turi pareigą mokėti 0,1 % dydžio delspinigius už pradelstas lizingo įmokas. Pagal CK 6.221 straipsnį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei sumokėti netesybas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Tarp šalių kilo ginčas dėl laiduotojo pareigos atsakyti pagal laidavimo sutartį už neįvykdytas lizingo gavėjo prievoles lizingo davėjui.
Byloje nustatyta, kad ieškovas su UAB „EPTT“ 2008-10-29 sudarė lizingo sutartis Nr. 200810F-6149, Nr. 200810F-6154, Nr. 200810F-6153 ir 2009-02-20 lizingo sutartį Nr. 200902F-6615, pagal kurias ieškovas trečiajam asmeniui perdavė naudotis ir valdyti keturis automobilius (t. I, b.l. 29-42). Atsakovas SIA „Lango“ (SIA „Nigga“) 2008-10-29 laidavimo sutartimis Nr. 200810F-6149-G, 200810F-6154-G, 200810F-6153-G ir 2009-02-20 laidavimo sutartimi Nr. 200902F-6615-G1 (t. I, b.l. 21; 23; 26; 28) ir atsakovas A. F. 2008-10-29 laidavimo sutartimis Nr. 200810F-6149-G, 200810F-6154-G, 200810F-6153-G ir 2009-02-20 laidavimo sutartimi Nr. 200902F-6615-G2 (t. I, b.l. 22; 24-25; 27) įsipareigojo ieškovui kaip solidarieji skolininkai įvykdyti pagal aukščiau nurodytas lizingo sutartis lizingo gavėjo prievoles, jeigu pastarasis neįvykdys visų ar dalies prievolių. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 3 d. nutartimi lizingo gavėjui UAB „EPTT“ iškėlė bankroto bylą, o 2011 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtino BUAB „EPTT“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, tarp kurių ir kreditoriaus UAB „DnB Nord lizingas“ (AB „DNB lizingas“) 73.020,00 Lt dydžio finansinį reikalavimą.
Apeliaciniu skundu yra ginčijami ieškovo pateikti lizingo mokėjimo grafikai (t. I, b.l. 163-166), kadangi jie yra sudaryti vienašališkai, nepateikta duomenų, kad atsakovas ar trečiasis asmuo būtų informuotas apie juos.
Pagal ieškovo pateiktą 2008-10-29 lizingo sutarties Nr. 200810F-6149 lizingo grafiką nuo 2008-12-10 iki 2011-11-10 lizingo gavėjas ieškovui iki 2010-03-10 sumokėjo 20.101,50 Lt periodinių įmokų su palūkanomis iš sutartimi numatytų 51.740,77 Lt (t. I, b.l. 166), todėl ieškovas reikalauja priteisti jam 941,30 Lt pradelstų lizingo mokėjimų. Pagal ieškovo pateiktą 2008-10-29 lizingo sutarties Nr. 200810F-6153 lizingo grafiką nuo 2008-12-20 iki 2011-11-20 lizingo gavėjas ieškovui iki 2010-02-20 sumokėjo 60.858,77 Lt periodinių įmokų su palūkanomis iš sutartimi numatytų 140.087,46 Lt (t. I, b.l. 165), todėl ieškovas reikalauja priteisti jam 5.351,04 Lt pradelstų lizingo mokėjimų. Pagal ieškovo pateiktą 2008-10-29 lizingo sutarties Nr. 200810F-6154 lizingo grafiką nuo 2008-12-10 iki 2011-11-10 lizingo gavėjas ieškovui iki 2010-03-10 iš viso sumokėjo 62.698,01 Lt periodinių įmokų su palūkanomis iš sutartimi numatytų 140.139,22 Lt (t. I, b.l. 164), todėl ieškovas reikalauja jam priteisti 3.565,88 Lt pradelstų lizingo mokėjimų. Pagal ieškovo pateiktą 2009-02-20 lizingo sutarties Nr. 200902F-6615 lizingo grafiką nuo 2009-02-20 iki 2012-02-20 lizingo gavėjas ieškovui iki 2010-02-20 iš viso sumokėjo tik 33.623,46 Lt periodinių mokėjimų su palūkanomis iš pagal sutartį numatytų 67.680,92 Lt (t. I, b.l. 163), todėl ieškovas reikalauja jam priteisti 4.142,08 Lt pradelstų lizingo mokėjimų.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovas 2010-05-21 ir 2010-05-28 pranešimais ragino atsakovus SIA „Lango“ (SIA „Nigga“) ir A. F. vykdyti pagal laidavimo sutartį už UAB „EPTT“ neįvykdytus įsipareigojimus pagal lizingo sutartis, nurodė pradelstų mokėjimų ir kitų sutartinių įsipareigojimų dydį (t. I, b.l. 16-19). Taigi, apie lizingo gavėjo netinkamą sutarčių vykdymą ir skolos dydį atsakovams buvo pranešta. Teismui pateikti ginčijami lizingo mokėjimo grafikai nėra lizingo sutarčių sudėtinė dalis, todėl jie neturėjo būti privalomai derinami su lizingo gavėju bei laiduotojais. Minėtais grafikais ieškovas pateikia apskaičiuotas jam sumokėtas pagal sutartis įmokas bei likusią nesumokėtą lizingo sutarties sumą. Pagal lizingo sutarčių 3.2 punktą lizingo gavėjas sutiko, kad visi mokėjimo grafikai-sąskaitos, sudaryti remiantis sutarties sąlygomis, bus sudaromi vienašališkai lizingo davėjo ir privalomi šalims jų nepasirašius. Pagal laidavimo sutarčių 4.1 punktą lizingo gavėjui tinkamai nevykdant visų ar dalies prievolių pagal lizingo sutartį, ieškovas siunčia laiduotojui rašytinį pranešimą, kuriame nurodoma lizingo gavėjo įsiskolinimo pagal lizingo sutartį suma, kurią privalo sumokėti laiduotojas.
Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė yra preziumuojama, todėl nagrinėjamos bylos atveju įrodymus, jog prievolė buvo neįvykdyta ne dėl atsakovo kaltės, ar prievolė buvo įvykdyta tinkamai, turi pateikti atsakovas. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu atsakovas nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad jis būtų tinkamai įvykdęs savo prievoles pagal laidavimo sutartis, tai yra būtų sumokėjęs lizingo gavėjo skolas ieškovui. Lizingo gavėjo BUAB „EPTT“ bankroto byla Nr. B2-3322-798/2014 patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą bankrutuojanti įmonė nebegalėjo vykdyti ieškovui jokių įsipareigojimų pagal lizingo sutartis. Pagal lizingo sutarčių 8.5.9 punktą ieškovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti lizingo sutartis, nesikreipdamas į teismą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas pateiktais lizingo mokėjimo grafikais tinkamai pagrindė BUAB „EPTT“ įvykdytų ir neįvykdytų įsipareigojimų pagal lizingo sutartį dydžius. Taigi, pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas pateikė skolos egzistavimą patvirtinančius įrodymus, tuo tarpu atsakovai įrodymų, kad trečiasis asmuo UAB “EPTT” sumokėjo skolą, ar skolos suma yra mažesnė, nepateikė.
Pagal lizingo sutarčių 7.4 punktą už laiku nesumokėtus bet kokius mokėjimus lizingo gavėjas įsipareigojo mokėti 0,1 % delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną. Ieškovas pateikė savo apskaičiavimus, jog pagal 2008-10-29 lizingo sutartį Nr. 200810F-6149 atsakovai jam privalo mokėti 46,14 Lt delspinigių nuo 2010-04-12 iki 2010-06-14 (t. I, b.l. 112), pagal 2008-10-29 lizingo sutartį Nr. 200810F-6153 – 292,60 Lt delspinigių nuo 2010-03-22 iki 2010-06-14 (t. I, b.l. 113), pagal 2008-10-29 lizingo sutartį Nr. 200810F-6154 – 174,76 Lt delspinigių nuo 2010-04-12 iki 2010-06-14 (t. I, b.l. 114) ir pagal 2009-02-20 lizingo sutartį Nr. 200902F-6615 – 241,76 Lt delspinigių nuo 2010-02-22 iki 2010-06-14 (t. I, b.l. 115). Ieškovo pateiktus delspinigių apskaičiavimus patvirtina jo pateikti lizingo mokėjimo grafikai, kuriuose yra užfiksuotos datos, kada lizingo gavėjas nustato mokėti periodines įmokas. Ieškovas reikalauja delspinigių nuo nesumokėtų prašomų priteisti periodinių įmokų sumų už laikotarpį iki Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. nutarties dėl bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo įsiteisėjimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad toks reikalavimas yra pagrįstas tinkamai įrodymais, atitinka sutarties sąlygas ir įstatymų reikalavimus.
Pagal lizingo sutarčių 8.9 punktą sutarties nutraukimo atveju lizingo gavėjas privalo grąžinti ieškovui turtą ir visus su juo susijusius dokumentus per 3 darbo dienas nuo sutarties nutraukimo dienos, sumokėti skolas, kurių terminai suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, o taip pat sumokėti 30 procentų neapmokėtos turto vertės dydžio baudą. Pagal CK 6.574 straipsnį, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Taigi, įstatymas suteikia teisę lizingo davėjui reikalauti iš lizingo gavėjo atlyginti visus pagal lizingo sutartį patirtus nuostolius.
Lietuvos Respublikos CK 6.71-6.75 straipsniuose nustatytos netesybos yra ir prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, ir sutartinės civilinės atsakomybės forma. Todėl sutarties šalis, turi galimybę išieškoti netesybas už patį prievolės pažeidimo faktą, neįrodinėdama faktiškai patirtų nuostolių dydžio. CK 6.73 straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę mažinti netesybas, jeigu jos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
Sutartimi buvo numatytos tik 30 % dydžio nuo neapmokėtos lizingo objekto vertės netesybos, tai yra pagal 2008-10-29 lizingo sutartį Nr. 200810F-6149 – 8.635,92 Lt, pagal 2008-10-29 lizingo sutartį Nr. 200810F-6153 – 20.899,62 Lt, pagal 2008-10-29 lizingo sutartį Nr. 200810F-6154 – 20.899,49 Lt ir pagal 2009-02-20 lizingo sutartį Nr. 200902F-6615 – 7.829,41 Lt. Ieškovas taip pat pateikė teismui nuostolių, pardavus turtą, apskaičiavimą (t. I, b.l. 181), pagal kurį ieškovo negautos pajamos pagal lizingo sutartis yra didesnės, negu prašomos priteisti netesybos. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nenustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų netesybų mažinimui. Taip pat nepripažintina, kad lizingo sutarčių 7.4 punkte numatytų delspinigių ir 8.9 punkte numatytos 30 % dydžio baudos priteisimas yra dvigubos atsakomybės taikymas. Pagal 7.4 punktą nustatytos netesybos buvo priteistos už nesumokėtų periodinių įmokų dalį iki bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo. Tuo tarpu priteisiant 30 % baudą nuo neapmokėtos lizingo objekto vertės yra siekiama pagal CK 6.574 straipsnį grąžinti lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Ieškovas sumokėjo 1815,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatytą maksimalų 1500,00 Lt dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nagrinėta byla nepripažintina teisiniu požiūriu itin sudėtinga, todėl priteistina suma lygi pusei nurodomo Rekomendacijose, tai yra 750,00 Lt.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. F., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovui AB DNB lizingas, j.a.k. 124385737, 750,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.