Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-03-04 · Civilinė byla Nr. 2-307/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-04
Bylos Nr.
2-307/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė, Nijolė Piškinaitė
Pareiškėjas
R. V., B. V.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vaikara“
Atsakovas
R. V., B. V.
Kategorijos
  • 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-307/2010Procesinio sprendimo kategorija 124.2.9 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. V. ir B. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria teismas atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-49-398/04 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaikara“ ieškinį atsakovams R. V. ir B. V. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2⁴⁹-398/2004. Nurodė, kad šioje byloje teismas patvirtino taikos sutartį, kuria pareiškėjai (atsakovai) pripažino bendrovei ,,Vaikara“ 83 300 Lt žalą. Pareiškėjų manymu, byloje turėjo būti vadovaujamasi ne civilinius, o darbo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Teismui nebuvo pateikti įrodymai apie R. V. turimas UAB „Vaikara“ akcijas, dėl ko teismas neįsitikino, ar taikos sutarties punktas, nustatantis pareiškėjui priklausiusių 33 (3 300 Lt vertės) bendrovės akcijų perdavimą ieškovui, gali būti realiai įvykdytas. Pareiškėjų teigimu, teismas neįsitikino, kad visos taikos sutarties sąlygos gali būti įvykdytos ir tuo pačiu neprieštarauja įstatymui, todėl pažeidė CPK 140 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pareiškėjai taip pat prašė atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakė atnaujinti teismo procesą civilinėje byloje Nr. 2⁴⁹ -398/04. Nutartyje nurodė, kad pareiškėjai praleido 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo sužinojimo apie atnaujinimo pagrindą, prašymui paduoti. Pareiškėjai nenurodė, kokios priežastys lėmė, kad minėtas prašymas buvo paduotas praėjus beveik 5 metams po taikos sutarties sudarymo. Teismas pažymėjo, kad prašomoje atnaujinti byloje buvo patvirtinta taikos sutartis, t. y. ginčas baigtas šalių susitarimu, todėl atnaujinimo argumentas, jog teismas turėjo taikyti kitas, ne CK o DK teisės normas yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir atnaujinimo klausimą išspręsti iš esmės. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino prašomoje atnaujinti byloje nutartimi patvirtintos taikos sutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Prašomoje atnaujinti byloje bendrovės ieškinys pareikštas dėl žalos atlyginimo, ieškovui įrodžius atsakomybės sąlygas, atsakovams turėjo būti taikoma ne deliktinė, o materialinė atsakomybė – pagal tuo metu galiojusį DK 143 straipsnį, darbuotojo žala įmonei negali būti didesnė nei 1 vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Tvirtindamas taikos sutartį teismas patvirtino atsakovų pareigą sumokėti ieškovui nepagrįstai didelę 83 300 Lt sumą, nepagrįstai netaikė CK 6.986 straipsnio 1 dalies. Taip pat byloje nebuvo jokių duomenų, jog pareiškėjui R. V. priklausė 33 bendrovės akcijos, kurios pagal taikos sutartį turėjo būti perduotos ieškovui.

Atsiliepimas

UAB ,,Vaikara“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nėra pagrindo. Taikos sutartimi pareiškėjai įsipareigojo žalą atlyginti turtu – akcijomis ir piniginėmis lėšomis, apeliantai nepagrįstai nurodo, kad jiems nebuvo žinoma apie turimų akcijų skaičių. Taikos sutartį šalys sudarė laisva valia, todėl abejoti jos nuostatomis nėra jokio pagrindo. Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl atnaujinimo tik po to, kai antstolis pradėjo priverstinį išieškojimą dėl pareiškėjų nesumokėtų 80 000 Lt. Pareiškėjai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų faktinių ar teisinių klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Spręsdamas šį klausimą, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o teisės normas turi taikyti atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nes asmeniui, kurio interesus pažeidžia neteisėti ir nepagrįsti sprendimai, įstatyme nustatyta galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje paprastai yra vienintelė priemonė jo teisių ir interesų pažeidimui pašalinti (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str.).

CPK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str.). Praleidus nurodytą terminą teisė paduoti prašymą išnyksta, tačiau minėta teisė gali būti realizuojama, jeigu praleistas terminas yra atnaujinamas CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka. Minėtas straipsnis praleisto termino atnaujinimo galimybę sieja su svarbiomis priežastimis. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – ne. Prašymas dėl termino atnaujinimo turi atitikto procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, t. y. jame privalu nurodyti aplinkybes patvirtinančias prašymo pagrįstumą, pridėti jas patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju, apeliantai prašydami atnaujinti praleistą terminą, nurodo, kad taikos sutarties (kuri buvo patvirtinta prašomoje atnaujinti byloje) 3.1 punktu, pareiškėjai buvo įpareigoti perduoti 33 vnt. UAB ,,Vaikara“ akcijų, išduotų R. V. vardu. Pareiškėjų teigimu, dėl šios sąlygos negalimumo įvykdyti paaiškėjo baigiantis prievolės įvykdymo terminui. Ieškovas UAB ,,Vaikara“ negalėjo pateikti dokumentų patvirtinančių, kad R. V. priklauso 33 bendrovės akcijos, todėl 3 mėnesių terminas prašymui paduoti skaičiuojamas nuo 2009 m. rugsėjo 22 d. Iš bylos aplinkybių matyti, kad šalių sudarytą taikos sutartį teismas patvirtino 2004 m. rugsėjo 22 d. apeliantams buvo žinomos taikos sutarties sąlygos ir įsipareigojimai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad terminas prašymui atnaujinti procesą turi būti skaičiuojamas nuo minėtos datos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1486/2002). Atsakovų pateiktame prašyme nėra nurodyta, kodėl teismo 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymas ir aplinkybė dėl akcijų nuosavybės teisių, apeliantams paaiškėjo (tapo aktuali) tik po 5 metų. Pareiškėjai tik įvardino faktinę aplinkybę, tačiau jos, kaip svarbios termino praleidimo priežasties ir galimo pagrindo atnaujinti praleistą terminą neįrodė (CPK 178 str.). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, kai jo praleidimo priežastys yra tikrai svarbios (dėl neįprastų aplinkybių). Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atnaujinti praleistą terminą nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą, teigdami, kad teismas, tvirtindamas taikos sutartį, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Nurodo, kad ieškovas bendrovė ,,Vaikara“ nepateikė bylą nagrinėjančiam teismui duomenų patvirtinančių, jog atsakovui R. V. priklauso 33 bendrovės akcijos, todėl teismo patvirtinta taikos sutarties sąlyga, įpareigojanti atsakovus perduoti ieškovui šias akcijas, negali būti realiai įvykdyta. Pareiškėjai taip pat nesutinka su taikos sutartyje nustatyta žalos atlyginimo suma ir teigia, kad tarp ieškovo (įmonės) ir atsakovų buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai ir taikant tuo metu galiojančias darbo teisės normas atsakovams galėjo būti taikoma tik ribota materialinė atsakomybė, todėl teismas patvirtino nepagrįstai didelę žalos atlyginimo ieškovui sumą.

CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik esant visoms šioms sąlygoms: a) procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka; b) teismas sprendime padarė aiškią materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaidą – akivaizdžią, lengvai suvokiamą. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas; c) ši teisės taikymo klaida turi būti esminė, t. y. tokia, kuri sprendimą daro neteisėtą, ir tokią klaidą būtina ištaisyti. Klaida laikoma esmine, kai ji daro sprendimą (nutartį) galimai neteisėtą bei nepagrįstą ir dėl to yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2005).

Kaip minėta, byla, kurią prašo atnaujinti pareiškėjai baigta patvirtinus apeliantų ir ieškovo sudarytą taikos sutartį. Taikos sutarties patvirtinimu teisiškai išsprendžiamas šalių konfliktas, išaiškinamos šalių tarpusavio teisės ir pareigos ir pakartotinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ateityje negalimas. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.). Prašyme pareiškėjai išdėsto aplinkybes susijusias su minėtos nutarties vykdymu tai yra su pareiškėjų taikos sutartyje patvirtintu įsipareigojimu perduoti ieškovui 33 paprastąsias vardines akcijas. Pažymėtina, kad taikos sutartį ir pareigą perduoti akcijas atsakovui patvirtino patys apeliantai ir nėra jokio pagrindo teigti, jog jie galėjo nežinoti koks kiekis bendrovės akcijų jiems priklauso. Aplinkybė, kad byloje nebuvo pateikta duomenų apie konkrečių bendrovės akcijų nuosavybės teises, negali būti laikoma akivaizdžia ir esmine teisės taikymo klaida, dėl kurios priimtas sprendimas yra neteisėtas ir procesas byloje turėtų būti atnaujintas.

Šalies argumentai

Pareiškėjai teigia, kad nesudarius šalims taikos sutarties, o sprendžiant ginčą iš esmės nebūtų buvę teisinio pagrindo priteisti iš atsakovų tą pinigų sumą dėl kurios atlyginimo buvo susitarta taikos sutartyje. Šis argumentas laikytinas tik prielaida ir negali būti laikomas aiškia ir esmine teisės taikymo klaida. Dėl teisme nagrinėjamo kilusio ginčo, šalys tariasi derybų, tarpusavio nuolaidų būdu, todėl priimdamas nutartį patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, teismas ieškinio pagrįstumo (dalyko ir pagrindo) nevertina, tik patikrina ar šalims žinomos tokio procesinio veiksmo pasekmės ir ar sudarytos sutarties nuostatos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CK 6.983 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuos proceso atnaujino argumentus pareiškėjai pateikė tik po to, kai atsakovas kreipėsi į antstolį dėl 80 000 Lt priverstinio išieškojimo iš atsakovų, todėl šis po beveik 5 metų pateikto prašymo tikslas atnaujinti procesą sietinas ne su teismo padarytomis esminėmis teisės taikymo klaidomis, o su pareiškėjų kartu pateiktu prašymu sustabdyti vykdymo veiksmus pradėtose vykdomosiose bylose (b. l. 19).

Išnagrinėjus atskirąjį skundą, nenustatyta įstatyme įtvirtintų pagrindų, įgalinančių panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 329, 330, 337, 338 str.).

Atsiliepimas

Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų atskirasis skundas dėl nutarties atsisakyti atnaujinti teismo procesą netenkinamas, šis UAB ,,Vaikara“ prašymas yra pagrįstas. Iš kartu su atsiliepimu pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas už atsiliepimo surašymą sumokėjo 1 440 Lt. Įvertinus Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R–85 8.15 punkte nustatytą rekomenduojamą maksimalų dydį už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (0,5 x 1 MMA) priteisiama iš apeliantų ieškovui suma advokato pagalbai apmokėti mažinama iki 400 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš pareiškėjų R. V. ir B. V. ieškovui UAB ,,Vaikara“ priteisti 400 Lt (keturis šimtus Lt) išlaidų advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo surašymą apmokėti.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėNijolė PiškinaitėEgidijus Žironas