- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-10-16
- Bylos Nr.
- 2-472-109/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Bobrel
- Ieškovas
- M. R.
- Atsakovas
- R. S., UADB “Ergo Lietuva“
- Advokatai
- Vidutė Tiškuvienė, Steponas Špogis
Kauno apygardos teismo teisėja Birutė Bobrel, sekretoriaujant Deimantei Milevičiūtei, dalyvaujant ieškovei M. R. , ieškovės atstovei advokatei Vidutei Tiškuvienei, atsakovei R. S. , atsakovės atstovui advokatui Steponui Špogiui, atsakovo UADB “Ergo Lietuva“ atstovui J. S. ,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. R. ieškinį, patikslintą ieškinį atsakovams R. S. , UADB “Ergo Lietuva“ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė M. R. , remdamasi CK 6.250 str., 6.263 str., 6.283 str. 1 d., 6.254 str. nuostatomis, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovų R. S. (buvusios U., b.l. 37) ir UADB “Ergo Lietuva“ solidariai 200000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat bylinėjimosi išlaidas (b.l. 98-101, 73-75).
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad 2004 m. lapkričio 26 d. apie 17 val., Alytuje, Naujojoje gatvėje, ties namu Nr.90 ją einančią per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją partrenkė ir sunkiai sužalojo atsakovės R.U. vairuojamas automobilis, .. (duomenys neskelbtini) , kuris nuosavybės teise priklauso B. M. . B. M. 2004-03-19 buvo apdraudusi transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu UADB “Ergo Lietuva“.
Baudžiamojoje byloje ieškovė pripažinta nukentėjusiąja (b.b. Nr.52-1-01861-04, b.l. 27). Dėl eismo įvykio Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu kalta pripažinta atsakovė R. U. (b.l. 3). Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ieškovė ilgą laiką buvo gydoma ligoninėje, keturis mėnesius visiškai nevaikščiojo, vėliau pradėjo vaikščioti su specialia vaikštyne, nuo 2005-04 mėn. iki 2006-04 mėn. vaikščiojo su dviem ramentais, o nuo 2006-05 mėn. su vienu ramentu. Jai buvo padaryti daugybiniai dubens kaulų lūžimai su dubens žiedo vientisumo suardymu, nutraukti kojų raiščiai bei kairės kojos pėdos nervai. Dėl sužalojimų Kauno medicinos universiteto klinikose padarytos penkios operacijos, numatyta šešta, pašalinta tulžis. Operacijos buvo atliekamos naudojant narkozę, daugelį kartų buvo šviečiama rentgenu ir gavo daug rentgeno spindulių. Toliau dar bus tęsiamas kairės kojos pėdos, kurios nervai nutraukti, operacinis gydymas.
2005-03-23 jai nustatyta antra invalidumo grupė, 2006-04-06 jai nustatytas 60 procentų neįgalumo lygis, ką patvirtina pridedamos invalidumo pažymėjimo ir darbingumo lygio pažymos kopijos (b.l. 4, 5).
Dėl sunkiai sutrikdytos sveikatos ji patyrė didelį skausmą, tapo invalide, negali normaliai judėti, sėdėti, atlikti namų ruošos darbų.
Nepatogumus patyrė visa šeima. Ji susirūpinusi ir būsimomis pasekmėmis, nes nežino kaip patirti sužalojimai paveiks sveikatą ateityje, gydytojai negali prognozuoti kada baigsis jos gydymas, visi nustatyti sveikatos ir funkciniai organizmo sutrikdymai yra ilgalaikiai ir gali būti negrįžtami.
Dėl sužalojimo ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą.
Draudikas pagal 2004-03-05 priimto Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr.IX-2042 4 str. 2 d. nuostatas per 2 mėnesius raštu nepranešė draudėjai apie jos pareigą iki pakeitimo įstatymo įsigaliojimo sudaryti naują draudimo sutartį, nauja draudimo sutartis nebuvo su ja sudaryta, todėl liko toliau galioti 2004-03-19 draudimo sutartis sudaryta pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (2001-06-14 įstatymo redakcija). Nesutinka su atsakovo UADB “Ergo Lietuva“ atstovo argumentu, kad draudiko atsakomybė atlyginti jai neturtinę žalą pagal 2004-03-19 sudarytą draudimo polisą yra ribojama 500 EUR suma.
Kadangi atsakovas UADB “Ergo Lietuva“ jai atlygino tik 500 EUR prilygstančią neturtinę žalą – 1726,40 Lt, kas neatitinka jos patirtam fiziniam skausmui, dvasiniams išgyvenimams, nepatogumams, dvasiniam sukrėtimui, emocinei būsenai, bendravimo galimybių sumažėjimui, prašė solidariai priteisti iš atsakovų 200000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovė R. S. ir jos atstovas prašė ieškinį atsakovės R. S. atžvilgiu atmesti CPK 45 straipsnio, LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo įstatymo (2004 m. kovo 5 d. redakcija) 3 straipsnio 1 dalies ir CK 6.254 straipsnio 2 dalies pagrindais, nes ji yra netinkamas atsakovas, pagal ieškinį turi atsakyti draudimo bendrovė UADB “Ergo Lietuva“, nes draudikas draudimo išmoką moka dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims, valdant ar naudojant transporto priemonę, atsiranda civilinė atsakomybė. 2004 m. kovo 19 d. draudiko sudarytoje su automobilio FORD SIERA valst. Nr.(duomenys neskelbtini) savininke B. M. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje ACA Nr.3555152 numatyta asmens draudimo suma 1726400 Lt (b.l. 36) padengia ieškovės prašomą priteisti neturtinę žalą, automobiliu naudojosi ji su vyru, draudimo įmokas mokėjo sutuoktinis R. S. Be to, nurodė, kad ieškovės reikalaujama priteisti pinigų suma 200000 Lt neturtinei žalai atlyginti nėra adekvati patirtiems sužalojimams ir neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Ji gera valia, atlygindama ieškovės patirtus nuostolius, pašto perlaidomis pervedė 1576,00 Lt. Kadangi neturtinė žala jau vieną kartą buvo atlyginta draudiko UADB “Ergo Lietuva“, mano, kad ieškovė prarado teisę reikalauti vėl atlyginti neturtinę žalą.
Atsakovas UADB “Ergo Lietuva“ prašo ieškinį jo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą. Draudiko atstovas savo atsikirtimus į ieškinį grindžia šiais argumentais:
pirma, eismo įvykis įvyko 2004-10-26 t.y. jau nuo 2004 m. gegužės 1 d. galiojant Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymui, draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, jo pareiga atlyginti žalą yra ribojama konkrečia draudimo išmokos suma, todėl draudikas pagal paminėto Įstatymo 11 straipsnį 2005-09-28 išmokėjęs 500 EUR prilystančią 1726,40 Lt neturtinės žalos išmoką ieškovei, savo prievolę įvykdė visiškai;
antra, įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai, senoji redakcija neteko teisinės galios ir negali būti taikoma nagrinėjant bylą (LR CPK 3 str. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę);
trečia, atsižvelgiant į draudimo civilinių teisinių santykių tęstinumą mano, kad sutarties vykdymas turi atitikti imperatyvias teisės normas, galiojančias vykdant, o ne sudarant sutartį;
ketvirta, draudimo sutartis buvo sudaryta ne draudimo bendrovės parengtų draudimo rūšies taisyklių, bet įstatymo leidėjo priimto specialaus įstatymo pagrindu (LR Civilinio kodekso 6.988 str.), todėl pakeitus šio įstatymo suteikiamos draudimo apsaugos apimtį ir sąlygas (priėmus naują įstatymo redakciją), pasikeičia ir draudimo sutarties šalims tenkančios teisės ir pareigos ( LR CK 1.136 str. 2d. numatyta, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš šio kodekso ir kitų įstatymų numatytų sutarčių). Priešingu atveju žalos dydis būtų nustatomas ir išmokama vadovaujantis negaliojančiu teisės aktu.
penkta, LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme nėra numatyta vėlesnė naujos redakcijos LR TPSVCAPD įstatymo 11 str. įsigaliojimo data, todėl akivaizdu, jog minėta įstatymo nuostata dėl draudiko prievolės atlyginti neturtinę žalą 500 EUR ribose įsigaliojo 2004 m. gegužės 1d.
šešta, sutarties sudarymas ant seno pavyzdžio TPSVCAPD sutarties blanko savaime nesuponuoja draudiminio įvykio metu negaliojančio įstatymo nuostatų taikymo iš sutarties kylančioms draudiko pareigoms bei draudimo sutarties apsaugos apimčiai. Sudarant sutartį naujo pavyzdžio TPVAPD sutarties blankas nebuvo patvirtintas Draudikų biuro tarybos nutarimu bei skelbtas Valstybinės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos;
septinta, Draudikų biuro tarybos nutarimu patvirtintame TPSVCAPD sutarties blanke draudimo išmokų suma nėra ribojama neturtinės žalos išmokos dydžiu, draudikui tenkanti 500 EUR neturtinės žalos draudimo išmokos prievolė yra aptarta TPSVCAPD įstatymo 11 str., o ši įstatymo norma yra imperatyvas ir jokie teisės aktai nenumato galimybės nustatyti kitas draudimo sumas, todėl šalys neturi teisės didinti draudiko atsakomybės ribų sudarydamos papildomus susitarimus (privalomojo draudimo atveju);
aštunta, nesutinka su ieškovės teiginiu, kad draudikas neatliko šio įstatymo 4 str. 2 d. numatytos pareigos, įsigaliojus šiam įstatymui per 2 mėnesius raštu pranešti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis sudariusiems draudėjams apie jų pareigą iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo sudaryti naują draudimo sutartį. Pažymėtina, kad draudikas šią pareigą atliko, bei naudodamasis pašto paslaugų bendrove buvo išsiuntęs draudėjai B. M. pranešimą apie pareigą sudaryti naują sutartį. Atitinkamai šio įstatymo 4 str. 2d. nurodoma, kad draudikas tokią pareigą turi tik tuo atveju, jei draudėjas nėra sudaręs įstatymo 1 straipsnio 6 dalyje nurodytą draudimo sutartį.
2004-03-05 Įstatymo Nr.IX-2042 6 dalyje nurodoma, kad liudijimas( polisas), turi patvirtinti, kad yra sudaryta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kurioje draudimo sumos yra 500 000 eurų asmeniui ir 100 000 eurų turtui. Šiuos reikalavimus eismo įvykio metu galiojusi sutartis ir atitiko;
devinta, nurodė, kad ieškovės reikalaujama suma nėra adekvati patirtiems sužalojimams bei neatitinka CK 1.5 nuostatų, gijimo prognozės ir liekamųjų reiškinių lengvėjimas yra optimistinis.
dešimta, ieškovė praleido vienerių metų pretenzinį terminą kreiptis į draudiką dėl padarytos žalos atlyginimo, nes draudikas 2005-09-28 išmokėjo neturtinę žalą, o atsakovu draudimo bendrovė į civilinę bylą įtraukta tik 2007-01-30, t.y. praėjus daugiau nei 1 metų terminui, nuo dienos, kuomet ieškovė sužinojo apie jai padarytą neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 16 str. 4 d., Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-09-13 nutarimu Nr.1100 4.4 str.).
Vertinant paminėtus motyvus bei atsižvelgiantį LR Civilinio kodekso 6.254 str. 2d. įstatymo leidėjo nuostatą nurodė, kad neturtinė žala, viršijanti 1.716,40 Lt , priteistina tiesiogiai iš už žalos atsiradimą atsakingo asmens atsakovės R. S. .
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad atsakovė R. S. (buvusi U.) vairuodama B. M. priklausantį automobilį, 2004-11-17 apie 17 val. Alytuje, Naujoje gatvėje, ties namu Nr.90, esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė ir sunkiai sužalojo šios bylos ieškovę M. R. .
Atsakovė R. S. Alytaus rajono apylinkės teismo 2005-04-22 nuosprendžiu pripažinta kalta dėl BK 281 str. 3d. nurodyto nusikaltimo padarymo ir nuteista laisvės atėmimu 1 metams . Vadovaujantis 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant M. R. teikti pagalbą, kol ši gydysis.
UADB ”Ergo Lietuva ” 2004-03-19 su draudėja B. M. buvo sudariusios Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuri galiojo nuo 2004 m. balandžio 8 d. iki 2005 balandžio 7 d. Šioje sutartyje draudikas įsipareigojo įvykus draudiminiui įvykiui atlyginti 1726400 litų žalą asmeniui ir 345280 litų dydžio žalą turtui.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl Lietuvos Respublikos transporto
priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2001-04-14 d. redakcijos ir 2004-03-05 redakcijos) normų aiškinimo ir taikymo ginčo teisiniam santykiui spręsti, dėl subjekto- tinkamo atsakovo, kuris pagal ieškinį turi atsakyti, byloje esančios transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties aiškinimo, draudiko prievolės atlyginti žalą apimties.
Atsakovui UADB ”Ergo Lietuva” sudarant 2004-03-19 Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį su transporto priemonės savininke B. M., galiojo Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2001 m. birželio 14 d įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-09-13 nutarimu Nr. 1100 patvirtintos Transporto priemonių savininko ir valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje sudarant draudimo sutartį, buvo nustatyta, kas pagal šį įstatymą laikoma draudimo objektu. Tai – transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. Draudimo sutartimi apdraudžiama draudėjo ir kiekvieno asmens, teisėtai valdančio transporto priemonę, civilinė atsakomybė, kuri gali atsirasti, valdant transporto priemonių ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytą transporto priemonę.
Galiojantis draudimo liudijimas patvirtina, kad yra sudaryta draudimo sutartis ( Įstatymo 4 str. 2 d.). Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta bendroji nuostata, kad draudikas atlygina žalą asmeniui ir turtui. Įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje pateikta autoavarijos metu padarytos žalos asmeniui sąvoka – tai žala trečiojo asmens sveikatai ir (ar) žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, padaryta autoavarijos metu, ar atsiradusi kaip autoavarijos pasekmė. Taip pat pažymėta, kad žala asmeniui nustatoma įstatymų nustatyta tvarka. Šiame specialiajame įstatyme žalos asmeniui samprata plačiau nedetalizuota, neatskleista, ar ji apima turtinę ir neturtinę žalos asmeniui rūšis, ar tik vieną jų. To nepadaryta ir 2001 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1100 patvirtintose draudimo taisyklėse. Šių specialiųjų teisės aktų nuostatos nukreipia į bendrąsias teisės normas.
CK 6.254 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas civilinės atsakomybės draudimas tais atvejais, kai pareiga atlyginti padarytą žalą perkeliama draudimo kompanijai. Tokiu atveju draudimo kompanija ir žalą padaręs asmuo atsako kaip solidarieji skolininkai (CK 6.254 straipsnio 2 dalis).
CK 6.254 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja šis kodeksas ir kiti įstatymai, todėl sprendžiant nagrinėjamoje byloje kylančius klausimus, būtina vadovautis Civilinio kodekso nuostatomis. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2000 m. Civilinis kodeksas, kurio 6.250 straipsnio 2 dalyje ir 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta deliktinė atsakomybė už žalą, padarytą sveikatos sužalojimu. Bendrojoje normoje – CK 6.250 straipsnio 2 dalyje – įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. CK 6.283 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma, nustatanti žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinį. Prievolė atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus nukentėjusio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostoliai – piniginė žalos išraiška, apimanti turėtas išlaidas ir negautas pajamas. Neturtinė žala yra žalos asmeniui dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo pasekmė.
Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla visiškai kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (CK 6.254 straipsnio 1 dalis, 6.1018 straipsnis). Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas. Jo pareiga atlyginti žalą gali būti ribojama tiek konkrečiu žalos dydžiu, tiek ir žalos rūšimi. Tai reiškia, kad draudiko pareiga atlyginti ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą gali atsirasti tik tada, kai tokia jo pareiga numatyta įstatyme ar draudimo sutartyje.
Nei 2004-05-01 įsigaliojęs LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės Privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas (2004-03-05 Nr. IX-2041), nei Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas (2004-03-05 Nr. IX-2042) nepanaikino iki 2004-05-01 sudarytų transporto priemonių savininkų ir valdytojų sudarytų civilinės atsakomybės sutarčių, leido joms galioti administracinės atsakomybės ir teisinių pasekmių atsiradimo prasme, jei jos atitiko Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2005-03- 05 Nr. IX-2042) 1 straipsnio 6 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str. papildymo įstatymo (2004-03-05 Nr.IX-2043 redakcija) 2 straipsnyje numatytas 13 str. 1 d. taikymas, t.y. įsigaliojus šiam Įstatymui draudikas privalėjo sudaryti sutartį pagal draudėjo pasirinktas draudimo sumas 30000 Lt asmeniui ir 30000 Lt turtui arba 500000 eurų asmeniui ir 100000 eurų turtui.
2004 m. kovo 19 d. sudaryta UADB „Ergo Lietuva“ ir B. M. transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis atitinka aukščiau minėtų įstatymų nuostatas draudimo sumų dydžio apimtimi, ji galiojo ir draudiminio įvykio atsiradimo bei žalos padarymo metu. Šalių sudarytame civilinės atsakomybės draudimo polise nurodyta draudimo išmokų suma asmeniui nėra ribojama 500 EUR suma kaip nurodo atsakovas draudimo bendrovė, todėl teismas daro išvadą, kad draudimo polise numatytos draudimo išmokų sumos asmeniui – 1726400 Lt pakanka ieškovės prašomai priteisti neturtinei žalai atlyginti. Dėl to neturtinė žala priteistina tik iš draudiko, o atsakovės R. S. atžvilgiu ieškinys atmestinas.(CK 6.254 str. 2 d., LR Transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo Įstatymo 13 str. 2 d.).
Ieškovė apie teisės į asmens ir kūno neliečiamybę bei vientisumo pažeidimą, iš kurio kildina teisę į žalos atlyginimą, sužinojo eismo įvykio dieną – 2004-11-26. Dėl patirtos žalos atlyginimo ieškovė pirmą kartą į draudiką kreipėsi 2005-08-31. 2005-09-28 ieškovei be jai atlygintos turtinės žalos, kuri periodinėmis išmokomis yra atlyginama ir šiuo metu, draudikas išmokėjo 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti. Šis faktas nutraukė ieškinio senaties terminą. UADB “Ergo Lietuva“ įtraukta į bylą bendraatsakovu 2007-01-30 parengiamajame teismo posėdyje (b.l. 55-57).
Kadangi atsakovai nenurodė, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, teismas dėl ieškinio senaties nepasisako, o draudiko atstovo argumentą apie ieškovės praleistą vienerių metų pretenzinį terminą neturtinei žalai atlyginti laiko teisiškai nereikšmingu šioje byloje.
Dėl prievolės atlyginti žalą apimties.
Teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumo įrodymais klausimą ir, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi šiais norminiais aktais ir motyvais.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad ieškovei neturtinė žala padaryta dėl atsakovės įvykdyto nusikaltimo ieškovės sveikatai, todėl neturtinė žala turi būti priteista.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis
Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Civilinėje atsakomybėje kreditorius (ieškovas) privalo įrodyti nuostolių dydį. Bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijaus sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė, kaltės forma. Atsakovė nusikaltimą padarė dėl neatsargumo.
Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų bei paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Kadangi ieškovės išgyvenimai sukelti dėl jai gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, teismas sprendžia, kad jos išgyvenimai yra ypač dideli. Dvasinius išgyvenimus ieškovė patiria ir dabar dėl būsimų pasekmių – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje. Išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad ieškovė iki šiol nepasveiko. Išlikus kairio kelio nestabilumui,2007-03-01 buvo stacionarizuota operaciniam gydymui, 2007-03-06 atlikta operacija (b.l. 76).
Teismas sprendžia, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus ieškovės sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.
2005-03-23 jai nustatyta antra invalidumo grupė, 2006-04-06 jai nustatytas 60 procentų neįgalumo lygis, ką patvirtina pridedamos invalidumo pažymėjimo ir darbingumo lygio pažymos kopijos (b.l. 4, 5).
Dėl sunkiai sutrikdytos sveikatos ieškovė patyrė didelį skausmą, tapo invalide, negali normaliai judėti, sėdėti, atlikti namų ruošos darbų, nepatogumus patyrė visa šeima, visi nustatyti sveikatos ir funkciniai organizmo sutrikdymai yra ilgalaikiai ir gali būti negrįžtami. Šiems argumentams pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus-išrašus iš medicininių dokumentų (b.l. 4-13, 53, 76, 93).
Specialisto išvada baudžiamojoje byloje dėl autoįvykio metu ieškovei padaryto sveikatos sužalojimo paneigia atsakovės atstovo tvirtinimą, kad 2001m. kovo mėnesį blauzdikaulio sumušimas galėjo turėti įtakos po autoįvykio atsiradusioms ieškovės sveikatos sužalojimo pasekmėms (b.l. 93, b.b. 18-20 lapai).
Ieškovė prašydama priteisti iš atsakovo solidariai 200000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-04-18 nutartyje civilinės bylos Nr.3K-7-255/2005, procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2; 44.8(S) suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nes šios ir paminėtos bylos aplinkybės yra skirtingos. Be to, pažymėtina, kad ieškovės reikalavimas priteisti 200000 Lt neturtinei žalai atlyginti yra neadekvatus patirtiems sužalojimams, neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje N. Ž. v. UAB “Vilniaus troleibusai“, bylos Nr.3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje K. R. v.Lietuvos Respublika, bylos Nr.3K-604/2005, kt.).
Atsižvelgdamas į ieškovės sveikatos sužalojimo pasekmes - dėl sunkaus kūno sužalojimo ieškovė tapo II grupės invalide, neteko 60 % darbingumo, patirtą didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus dėl sužalojimo ir būsimų pasekmių, kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, bendravimo galimybių sumažėjimą, teismas mano teisinga neturtinės žalos atlyginimui priteisti iš atsakovo UAB “Ergo Lietuva“ 35000 Lt.
Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo UADB ”Ergo Lietuva” priteistina ieškovei 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų ( b.l. 73-75, CPK 80 str. 1d. 2p., 98 str.) bei 55,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Ieškinį atsakovės R. S. atžvilgiu atmesti.
Ieškinį atsakovo UADB “Ergo Lietuva“ atžvilgiu patenkinti iš dalies.
Iš atsakovo UADB “Ergo Lietuva“, į.k. 110012799, Geležinio vilko g. 6A, LT-03507, Vilnius, a.k. LT 87 7300 0100 7306 9075 AB bankas Hansabankas, b.k. 73000 priteisti ieškovei M. R. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 35000 Lt (trisdešimt penkis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti, 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Iš atsakovo UADB “Ergo Lietuva“, į.k. 110012799, Geležinio vilko g. 6A, LT-03507, Vilnius, a.k. LT 87 7300 0100 7306 9075 AB bankas Hansabankas, b.k. 73000 priteisti 55,70 Lt
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.