- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-16
- Bylos Nr.
- 2-1755-887/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-20830-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Pareiškėjas
- Mariui Lekečinskui
- Suinteresuotas asmuo
- M. N., A. S., Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Vaidotai Asauskienei, pareiškėjui Mariui Lekečinskui, suinteresuotiems asmenims M. N., A. S., jos atstovui advokatui I. D., Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. M., viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Mariaus Lekečinsko pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. N., A. S., Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl skolininko nubaudimo už teismo sprendimo nevykdymą ir sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas antstolis Marius Lekečinskas kreipėsi į teismą, prašydamas išspręsti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-219-364/2010 vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą. Paskirti A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., 1000 Lt baudą už teismo sprendimo nevykdymą (b.l. 2).
Reikalavimo, išspręsti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-219-364/2010 vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą, pareiškėjas teismo posėdžio metu atsisakė, šio reikalavimo taip pat nepalaikė ir M. N., todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalys sudarė taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-69-192/2010 dėl pasimatymų su vaiku tvarkos, dėl bendravimo auklėjant vaiką, kurią 2010-01-15 Kauno miesto apylinkės teismas patvirtino ir civilinę bylą nutraukė. Abi šalys patvirtintos taikos sutarties neskundė, su ja sutiko, o dabar teismo procesinis sprendimas nevykdomas. Todėl vienu konkrečiu atveju, kai buvo nuvykta į A. S. namus, M. N. su vaiku pasimatyti negalėjo, nes nieko nerado namuose, todėl mano, kad A. S. turi būti pritaikytos įstatymo numatytos sankcijos. Sprendimo nevykdymo akto pagrindu prašo teismo skirti baudą. Pareiškėjas yra gavęs iš A. S. ne vieną pranešimą, kad M. N. neatvyksta susitikti su sūnumi ir apie tai nepraneša. Mano, kad vertinant įrodymus, reikėtų atsiriboti nuo šalių paaiškinimų apie tai, kad vaikas vengia bendrauti su tėvu, kad viena šalis nevykdė savo įsipareigojimų nepranešdama, kad nebus namuose, kita – nepranešdama, kad neatvyks, kadangi pareiškimas yra surašytas dėl vieno konkretaus atvejo, o ne dėl visų metų. A. S. pripažino, kad tą dieną ji buvo išvykusi ir apie savo išvykimą nepranešė, M. N. tą dieną atvyko, tačiau jis neturėjo pareigos pranešti, kad jis atvyksta, turėjo pareigą tik pranešti, kad jis neatvyks. Šalių paaiškinimai, kad M. N. nuo taikos sutarties pasirašymo nei karto negalėjo pasimatyti su savo vaiku, tik sustiprina įrodymus, kad teismo sprendimas yra nevykdomas, galbūt piktybiškai, galbūt ne. Todėl palaiko savo poziciją, prašo paskirti A. S. 1000 Lt baudą. Reikalavimo dėl vykdymo tvarkos pakeitimo atsisako, kadangi M. N. tokio noro neišreiškė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2010-10-12 kai M. N. atvyko pasiimti vaiko, jie nebuvo namuose, buvo išvykę į Druskininkus, kadangi vaikui po ligos buvo užsakytos sveikatinimo procedūros. Išvyko, nes pasidarė įprasta, kad M. N. jau daugybę kartų neatvyko pasimatyti su vaiku ir apie tai net neinformavo. M. N. nesilaiko taikos sutarties punkto 3.7, kad jeigu ketina neatvykti pasiimti vaiko, apie tai turi informuoti ne vėliau kaip prieš 24 val. Ji yra antstoliui išsiuntusi ne vieną el. laišką apie tai, kad M. N. neatvyko ir neinformavo. Be to, buvo svarbiausia vaiko interesai, kad po ligos kuo greičiau atsigautų. Jiems išvykus į D. M. N. nepranešė, kad atvyko pasiimti vaiko, kad laukia prie namų. Kartais būdavo, kad atvykęs parašydavo žinutę, kad jau atvažiavo, o tą kartą nepranešė. Sudarytos taikos sutarties ji laikosi, vaikui nei draudžia, nei jo skatina nevykti į susitikimus su tėvu, vaikas pats nusprendžia. Prievarta vaiko stumti bendrauti su tėvu irgi nenori nes neveltui M. N. organizavo daugybę susitikimų su psichologais, tačiau visų pirma pats M. N. turėtų išsiaiškinti, kas ir kodėl vyksta. Kiek žino, M. N. bandė vaiką vesti pas mokyklos psichologą, kuris padeda vaikams, kurie turi mokymosi problemų, o tėvas ten nuėjęs pradėjo kalbėti apie neva naudojamą smurtą. Todėl direktorė išsikvietė M. N. ir patarė kreiptis į privatų psichologą. Kartą sūnus grįžęs pasakė, kad jeigu su tėčiu nebendraus, tėtis sakė, kad vėl vesis jį pas psichologą. Tai vertina kaip psichologinį smurtą iš tėvo pusės. Vaikas yra pakankamai brandus ir gali pats nuspręsti.
Suinteresuoto asmens A. S. atstovas advokatas I. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo atsiliepime į pareiškimą išdėstė penkis motyvus, pirmieji keturi susiję su bendravimo tvarkos laikymusi ir nesilaikymu, paskutinis - su tos tvarkos pakeitimu. 1. Nuo taikos sutarties pasirašymo, M. N. nei vieno karto nebuvo pranešęs apie tai, kad jis neatvyks pasiimti vaiko. Netgi pradėjus nagrinėti šią bylą, M. N. nesilaiko taikos sutarties sąlygų. 2. Vaikas buvo išvežtas sveikatinimo procedūrų, o ne pasivaikščioti po miestą, ar susitikti su draugais, todėl vaiko nebuvimas namuose ir negalėjimas bendrauti su tėvu, pateisinamas protingumo ir teisingumo principais. 3. Reikėtų atsakyti į klausimą, kodėl po taikos sutarties sudarymo vaikas nenori bendrauti su tėvu, ar tai yra tėvo problema, ar vaiko problema, o gal visų trijų problema. Mano, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu, nes tėvas visą laiką naudoja subtilų psichologinį terorą prieš vaiko motiną, pavyzdžiui, atvažiuoja pasiimti vaiko ir užblokuoja įvažiavimą į kiemą arba susitaria, kad pasiims vaiką per atostogas, o vėliau pakeičia atostogų dieną. Mano, kad tėvas pats turėtų atsakyti sau į klausimą, kaip reikėtų su vaiku bendrauti, kad vaikas norėtų bendrauti su tėvu. Psichologinio teroro korta buvo keliama byloje, kurioje buvo sudaryta taikos sutartis. Psichologinio teroro versija iškilo bylos nagrinėjimo pabaigoje, kai vaikas buvo apklaustas pora kartų. Tuomet M. N. pamatė, kad nieko gero toje byloje nepasieks ir paprašė paskirti ekspertizę. Teismas patenkino M. N. prašymą paskirti ekspertizę. Atlikus ekspertizę, net psichologinio smurto užuomazgų nebuvo rasta, apie jokį smurtą net kalbos nėra. Retas vaikas yra taip dažnai lankomas Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovų. M. N. bando per vaiką įskaudinti motiną. Kai tėvas kiekvieną kartą vaiką apgauna, vaikas apie tėvą susiformuoja atitinkamą nuomonę. 4. Motina niekada nedraudžia vaikui bendrauti su tėvu, tačiau vaikas pats išeina ir pasako tėvui, kad su juo nenori važiuoti. 5. Antstolio pareiškimo, kuriame jis prašo išspręsti vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą, tenkinti nėra pagrindo, nes teismas savo nuožiūra bendravimo tvarkos nenustatys, tai ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Jeigu M. N. mano, kad reikia keisti bendravimo su vaiku tvarką, tam yra ginčo teisenos tvarka, taip pat būtina išsiaiškinti vaiko interesus ir tik tada būtų galima spręsti šį klausimą. Apskritai šis konfliktas yra ne bandymas atkurti santykius su vaiku, o kaip nors atsiteisti su vaiko motina. Teismo prašo įvertinti visas aplinkybes ir antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Suinteresuotas asmuo M. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko antstolio pareiškimą nubausti A. S. dėl vykdymo tvarkos nesilaikymo. Nuo taikos sutarties pasirašymo nei karto neturėjo galimybės pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos pagal taikos sutartyje numatytą bendravimo tvarką. Jam priklausiančiu laiku vyko į vaiko gyvenamąją vietą, kiekvieną kartą jam buvo atsakoma, kad sūnus nenori su juo matytis, todėl galimybės pasiimti sūnų neturėjo. Tokius pasisakymus girdėdavo iš sūnaus arba A. S.. Su sūnumi bendrauja mokykloje, tai vienintelė jam likusi galimybė, atvažiuoja arba per pertraukas, arba į prailginto mokymosi grupę. Seka kaip sekasi sūnui, kartu padaro pamokas, atveža jam lauktuvių, dovanų. Vedėsi sūnų pas mokyklos psichologę, kurios išvada yra pateikta teismui. Mokykloje sūnus su juo bendrauja normaliai, tačiau kai klausia, ar jis nori su kartu važiuoti, mato, kad sūnus akivaizdžiai to vengia, ir tai ne jo asmeninis noras. Mano, kad sūnui sudarytos nepalankios sąlygos, todėl jis nenori bendrauti su juo. Teismo sprendimo įgyvendinimas priklauso nuo abiejų šalių. Prašo teismo atkreipti dėmesį, kad buvusi sutuoktinė ne kartą buvo bausta dėl ankstesnio teismo sprendimo nesilaikymo. Dėl sūnaus nenoro bendrauti su tėvu, kreipėsi į teisėsaugos tarnybas. Patvirtino, kad paskutiniu metu nesilaukė bendravimo tvarkos, A. S. neinformavo apie savo neatvykimą, nes bylai esant teisme antstolis neturi galimybės užfiksuoti fakto apie teismo sprendimo nevykdymą, kita priežastis, kad tiesiog nuleido rankas, nes per metus laiko jam nei karto nepavyko pasiekti, kad teismo sprendimas būtų vykdomas. Antstolio pareiškimas surašytas 2010-10-12 akto pagrindu, kai nuvykęs pas sūnų, jo namuose nerado. Neneigia, kad vaikas su A. S. važiavo į sveikatingumo įstaigą, nors jis, tiesą sakant, to nežinojo, vaikas jam nepasakojo, tačiau išvykimą į gydymo įstaigą vertina palankiai. Antstolio prašymo dėl bendravimo tvarkos pakeitimo nepalaiko. Savo kaltės bendravime su sūnumi nemato. Mano, kad vaikas pyksta dėl to, kad, vaiko nuomone, tėvai konfliktuoja, tam pagrindą sudaro vaiko mama, kadangi vaiko globa paskirta A. S.. Su A. S. stengiasi bendrauti minimaliai, raštu, kadangi jis buvo apkaltintas, kad ketino nužudyti A. S., todėl vengia su ja bendrauti žodžiu.
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, jog vaikas daug kartų buvo apklaustas ir išreiškęs savo nepageidavimą bendrauti su tėvu. VTAS teismo sprendimo vykdymo tvarkos nesprendžia. Skyrius žinojo, kad bendravimo tvarka nelabai vykdoma, tačiau vaiko nuomonė yra labai svarbi, todėl tėvui buvo patarta, kad dėl teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo jis turėtų kreiptis į antstolį. Kadangi vaiko nuomonė yra svarbi, skyrius išdavė M. N. siuntimą į šeimos santykių institutą, kad būtų galima pagerinti tėvo ir vaiko bendravimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010-01-15 nutartimi patvirtino suinteresuotų asmenų pasirašytą taikos sutartį, kurioje nustatyta M. N. bendravimo su sūnum I. N. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka. Taikos sutartyje 3 punktu numatė sekančias sąlygas:
„3. Šalys susitaria, kad M. N. su sūnumi I. N. bendrauja tokia tvarka:
kiekvienų kalendorinių metų nelyginių savaičių savaitgalį, t.y. nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 19.00 val.praleisti kartu su sūnumi I. N. 4 (keturias) savaites atostogų per vienerius kalendorinius metus, šį laiką leidžiant dalinti į du etapus. Šiomis atostogomis M. N. naudojasi apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę pranešdamas A. S. registruotu laišku ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki atostogų pradžios. Kiekvienos iš Šalių atostogų metu netaikomos šios Sutarties nuostatos, reglamentuojančios bendravimo su vaiku tvarką.Sutapus šalių numatomų atostogų laikui, prioritetas teikiamas tam iš tėvų, kuris anksčiau išsiųstu registruotu laišku informavo kitą apie savo atostogas.lyginiais metais nuo gruodžio mėnesio 24 d. 17 val. iki gruodžio mėnesio 25 d. 19 val., nelyginiais metais gruodžio 26 d. nuo 11 val. iki 19 val.lyginiais metais bendrauti su sūnumi I. N. per Šv. Velykas, pasiimant sūnų iš vakaro prieš pirmą Velykų dieną 17.00 val. ir grąžinant pirmą Šv. Velykų dieną 19.00 val., nelyginiais metais antrą Šv. Velykų dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val.Motinos dienos savaitgalį, A. S., J. S. gimtadienių metu A. S. bendrauja su sūnumi I. N., neskaitant eiliškumo, Tėvo dienos savaitgalį, M. N. gimtadienio metu, taip pat neskaitant eiliškumo, tėvas bendrauja su sūnumi I. N., 3.1. punkte nustatytomis valandomis.M. N., negalėdamas sūnaus paimti šia sutartimi nustatytu laiku, turi apie tai pranešti A. S. ne vėliau kaip prieš 24 val. Toks pranešimas gali būti perduodamas skambučiu ir trumpąja žinute tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Jei I. N. serga, A. S. informuoja apie tai M. N. skambučiu arba sms trumpąja žinute tel. Nr. (duomenys neskelbtini).M. N. informavus sms trumpąja žinute 3.7. p. nurodytu telefonu A. S. apie ketinimus su sūnumi išvykti į užsienį, A. S. perduoda ir sūnaus asmens dokumentą - pasą. Sūnaus I. N. pasas grąžinamas kartu su sūnumi I. N..
3.9. M. N. turi teisę su sūnumi I. N. susitikti ir bendrauti bendrojo lavinimo mokyklos ar kitos ugdymo įstaigos patalpose, jeigu tai netrukdo sūnaus pamokoms ar užsiėmimams.
3.10. M. N. sūnų I. N. pasiima ir grąžina motinos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) šioje Sutartyje nustatytomis valandomis.“
CK 3.156 straipsnis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, CK 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
CPK 18 str. numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi. Teismo sprendimo vykdymo procesas yra svarbi civilinio proceso stadija, nes joje realizuojamas priimtas teismo sprendimas, todėl visi asmenys turi laikytis vykdymo proceso normų, vykdyti antstolio teisėtus reikalavimus, o nesutinkant su antstolio reikalavimais dėl jų neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, skųsti antstolio veiksmus CPK 510-513 straipsnių nustatyta tvarka. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 str. 1d., Antstolių įstatymo 22 str.). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 1000 Lt baudą (CPK 585 str. 2d., 771 str. 5 d.).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010-11-12 buvo surašytas sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimo neįvykdymo aktas, kuriame nurodyta, kad numatytu laiku A. S. nevykdo įpareigojimo, nurodyto teismo sprendime Nr. 2-219-364, kurį 2010-01-15 priėmė Kauno miesto apylinkės teismas, ir nurodytu laiku – 2010-11-12 nesudarė M. N. galimybės pasiimti sūnaus I. N. jo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. 0022/10/15166, b.l. 15). A. S. informavo antstolį Marių Lekečinską, kad 2010-03-19, 2010-04-02, 2010-04-16, 2010-06-11 M. N. neatvyko pas sūnų ir nepranešė, kad neatvyks, o 2010-05-28 atvyko pavėlavęs, kuomet ji su sūnumi buvo išvykusi, tačiau neinformavo, kad pavėluos (b.l. 19-21). Taip pat teismui pateiktas dokumentas patvirtinantis, kad I. N. buvo užsakytos sveikatinimo procedūros SPA Vilnius SANA Druskininkuose nuo 2010-11-11 iki 2010-11-14 (b.l. 22-23).
A. S. pripažįsta, kad 2010-11-12 su sūnumi I.buvo išvykusi į Druskininkus, kadangi po ligos sūnaus reabilitacijai buvo užsakytos sveikatinimo procedūros. Šį faktą patvirtina byloje esantys įrodymai (b.l. 22-23). Teismas pripažįsta, kad A. S. pažeidė teismo procesinį sprendimą, kuriuo nustatyta M. N. bendravimo su sūnumi I. N. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka. Pabrėžtina, kad baudos skyrimas yra teismo teisė, tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti aplinkybes, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas, kas įtakojo pastarojo pažeidimo atsiradimą (Kauno apygardos teismo 2008-09-10 nutartis Nr. 2S-988-390/2008). Nors teismo nutartimi patvirtinta M. N. bendravimo su sūnumi I. N. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, tačiau, vykdant teismo procesinius sprendimus, būtina atsižvelgti ne tik į besąlygišką jų vykdymą, bet ir į vaiko interesus bei gerovę, į tam tikras išimtines aplinkybes. Vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, būti apsaugotam nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. A. S. tinkamai rūpindamasi sūnumi, po ligos jį nuvežė į sveikatinimo įstaigą. Įrodymų apie sūnaus ligą A. S. teismui nepateikė, tačiau net ir neesant tokių įrodymų, sūnaus nuvežimą procedūroms, gerinančioms vaiko sveikatą, teismas vertina teigiamai. Nors M. N., kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, išvykimą į gydymo įstaigą vertina palankiai, tačiau mano, kad A. S. vis tiek turi būti nubausta. Taip pat M. N. pripažino, kad paskutiniu metu nesilaikė bendravimo su sūnumi tvarkos, neatvykdavo pas sūnų nustatytu laiku ir A. S. neinformuodavo apie savo neatvykimą. Todėl akivaizdu, kad pats M. N. ne kartą pažeidė teismo procesinį sprendimą, nesilaikė nustatytų įsipareigojimų, tokiu būdu pažeisdamas ir savo sūnaus teisėtus interesus.
Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. A. S. privalėjo laikytis teismo patvirtintos M. N. bendravimo su sūnumi I. N. tvarkos, tačiau jos padarytas pažeidimas yra M. N. sistemingų, neteisėtų veiksmų rezultatas. Kad ir kokia rūpestinga bei apdairi būtų buvusi A. S., ji neturėjo galimybės numatyti M. N. veiksmų, todėl teismas šioje konkrečioje situacijoje nelaiko A. S. kalta. Priešingai, teismas vertina, jog A. S. siekiant besąlygiškai nepažeisti bendravimo tvarkos, prisitaikant prie M. N. neteisėtų veiksmų, ji pažeistų sūnaus interesus, teisę į pilnavertį gyvenimą.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. 3K-3-427/2008).
Remiantis išdėstytais motyvais, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į tai, kad nutarties vykdymas susijęs su nepilnamečiu vaiku ir jo interesais, nors M. N. negalėjo pasimatyti nustatyta tvarka su sūnumi, pareiškėjo pareiškimas netenkintinas, A. S. bauda neskirtina.
Teismo posėdžio metu A. S. atstovas advokatas I. D. prašė priteisti iš M. N. A. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 443 str. 6 d. numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Akivaizdu, kad šalių interesai priešingi, tačiau pareiškimas atmestas įvertinus suinteresuoto asmens M. N. veiksmus, o ne dėl to, kad antstolis, pateikdamas teismui pareiškimą, netinkamai atliko savo pareigą, todėl prašymas dėl A. S. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 149 str., 290 str., 291 str., 593 str. teismas
nutaria:
Pareiškėjo Mariaus Lekečinsko pareiškimo dėl 1000 Lt baudos paskyrimo A. S. netenkinti.
Nutartis per 7 d atskiruoju skundu nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.