Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jazbutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (Duomenys neskelbtini) organizacijos „(Duomenys neskelbtini)“ pirmininko R. M. ir kaltinamojo M. G. skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. spalio 6 d. nutarties, kuria neleista tolimesniame procese dalyvauti be pagrindo įtrauktam kaltinamojo įgaliotam atstovui teisininkui R. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) M. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalį.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-05-22 nutartimi tenkintas kaltinamojo M. G. prašymas ir leista jo įgaliotam atstovui R. M. kartu su kaltinamuoju dalyvauti teisminiame procese, ginti kaltinamojo M. G. teises bei jo teisėtus interesus.

3. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-10-06 nutartimi baudžiamosios bylos tolimesniame procese neleista dalyvauti be pagrindo įtrauktam kaltinamojo įgaliotam atstovui teisininkui R. M.. Nutartyje nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 47 straipsniu, kaltinamųjų gynėju gali būti tik advokatas arba advokato pavedimu – advokato padėjėjas, jeigu su tuo sutinka kaltinamasis. Kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, teismui leidus, gali būti tik nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo, liudytojo, užstato davėjo, asmens, kurio nuosavybės teisės laikinai apribotos ar konfiskuotas turtas ar asmens, kurį siekiama įpareigoti atskleisti informacijos šaltinio paslaptį atstovu (BPK 55 straipsnio 1 dalis), kaltinamojo gynėju toks asmuo būti negali net teismui leidus. Esant šioms aplinkybėms, teismas siekdamas pašalinti šį procesinį pažeidimą, nusprendė, kaltinamojo įgaliotam atstovui R. M. neleisti dalyvauti bylos tolimesniame procese (pašalinti R. M. iš šios bylos proceso).

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundai atmestini.

7. Apygardos teismas, įvertinęs skundų argumentus, pateiktą skundo nagrinėjimui bylos medžiagą, skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-10-06 nutartį, konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta visapusiškai įsigilinus į susidariusią teisinę situaciją.

8. Skunduose teigiama, kad dėl skundžiamos nutarties teisminiame procese pasireiškė požymiai, prieštaraujantys BPK nuostatoms ir teisėjo veiklai taikytiniems standartams. Skundžiama nutartis sudarė reikšmingas abejones ir prielaidas kaltinamajam manyti, kad teismas gali turėti išankstinį nusistatymą ir eigoje dėl neteisėto poveikio, gali kilti suinteresuotumas bylos baigtimi, kas atitinka šiurkštų pažeidimą. 2023-10-05 vykusio teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas išreiškė pagristą abejonę apie galimai buvusią ir nukentėjusiosios kaltę dėl 2022-10-05 įvykusios avarijos bei dėl kitų į bylą pateiktų įrodymų. Bylą nagrinėjantis teismas, sekančią dieną – 2023-10-06 priėmė skundžiamą nutartį, kuria uždraudė kaltinamojo atstovui toliau ginti jo interesus teisme. Iki skundžiamos nutarties priėmimo, teismas neabejojo dėl kaltinamojo interesų gynybos teisėtumo. Todėl nagrinėjamu atveju pasireiškė galimas teismo šališkumas ir būtinybė baudžiamąją bylą pradėti nagrinėti iš naujo. Tokie skundų teiginiai atmetami, nes jie nepagrįsti jokiais duomenimis ir iš esmės grindžiami tik subjektyvia Apeliantų nuomone, kurios susiformavimui, apygardos teismo vertinimu, reikšmės turėjo pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su apeliantų skundų argumentais dėl skundžiamą nutartį priėmusio teismo šališkumo.

9. Teismo procesas turi būti organizuojamas, proceso veiksmai atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, kad proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba kad teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Netgi tai, kaip situacija atrodo, gali turėti tam tikros svarbos, teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas. Tačiau nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik kurio nors proceso dalyvio nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo. Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Šiame straipsnyje pateiktas teisėjo nušalinimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis, jo 1 dalies 4 punktas leidžia grįsti nušalinimą ir kitomis šiame straipsnyje konkrečiai neįvardytomis aplinkybėmis, tačiau keliančiomis pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Taigi, esant BPK 58 straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytiems nušalinimo pagrindams, teisėjas privalo nusišalinti ar gali būti nušalintas (BPK 59 straipsnio 1 dalis). Vien tik skunduose nurodomos aplinkybes, kad baudžiamojoje byloje jiems nepatikusį sprendimą priėmusi teisėja galimai yra šališka, neleidžia abejoti teisėjos šališkumu. Pažymėtina, jog tam, kad būtų eliminuotas teismo šališkumas, BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikšti nušalinimus. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamoje byloje teisė pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai nebuvo varžoma – kaltinamasis šia savo teise nesinaudojo ir bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimo nereiškė, todėl šiame procese skundų argumentai dėl šios teisėjos šališkumo nenagrinėtini.

10. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje apylinkės teismo 2023-05-22 nutartimi tenkintas kaltinamojo M. G. prašymas ir leista jo interesus atstovauti (Duomenys neskelbtini) organizacijos „(Duomenys neskelbtini)“ pirmininkui (teisininkui) R. M.. Pirmosios instancijos teismas siekdamas pašalinti, minėta nutartimi padarytą procesinį pažeidimą, priėmė skundžiamą nutartį, kuria baudžiamosios bylos tolimesniame procese neleista dalyvauti be pagrindo įtrauktam kaltinamojo įgaliotam atstovui. Pažymėtina, kad pagal BPK 55 straipsnį įgaliotasis atstovas gali atstovauti tik įstatyme nurodytus subjektus: nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo, liudytojo, užstato davėjo, asmens, kurio nuosavybės teisės laikinai apribotos ar konfiskuotas turtas, asmens, kurį siekiama įpareigoti atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, įgaliotuoju atstovu laikomas asmuo, teikiantis teisinę pagalbą šiems proceso dalyviams, ginantis jų teises ir teisėtus interesus. Įgaliotuoju atstovu gali būti advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu – ir kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kurį proceso dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams. Profesinę asmens kvalifikaciją ir kvalifikacinį laipsnį patvirtina diplomas. Šiuo atveju kaltinamasis M. G. įgaliojo (Duomenys neskelbtini) organizacijos „(Duomenys neskelbtini)“ pirmininką (teisininką) R. M. atstovauti jo interesus teisme. Skunduose prašoma bylos nagrinėjimo dalyvių ir jų atstovų sudėtį palikti nepakeistą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog (Duomenys neskelbtini) organizacijos „(Duomenys neskelbtini)“ pirmininkas (teisininkas), yra advokatas ar advokato padėjėjas, todėl atsižvelgiant į šią aplinkybę, jis nėra laikytinas tinkamu atstovu baudžiamajame procese, be to, M. G. yra kaltinamasis, t. y. nėra BPK 55 straipsnyje nustatytu atstovaujamuoju subjektu. Taigi, (Duomenys neskelbtini) organizacijos „(Duomenys neskelbtini)“ pirmininkas (teisininkas) neturi teisės atstovauti kaltinamojo teisme, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai pašalino 2023-05-22 nutartimi padarytą procesinį pažeidimą ir priėmė pagrįstą sprendimą.

11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad asmens teisė disponuoti savo teisėmis, pasirenkant atstovą, nėra absoliuti. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų (Konstitucijos 28 straipsnis). Pažymėtina, kad BPK 47 straipsnio 1 ir 2 dalyse, aiškiai nurodyta, kas gali ginti kaltinamąjį, o pagal minėtąjį teisinį reglamentavimą R. M. neturi teisės ginti (atstovauti) kaltinamojo interesų.

12. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, naikinti skundžiamą nutartį skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-10-06 nutartis paliekama nepakeista, o skundai atmetami kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

(Duomenys neskelbtini) organizacijos „(Duomenys neskelbtini)“ pirmininko R. M. ir kaltinamojo M. G. skundus atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. spalio 6 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.