Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorija 2.1.5.1.2.6.; 2.6.4.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.

2019 m. rugsėjo 24 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui A. N. (A. N.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinys ir jo priedai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2018-03-01 Ukrainoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo V. B. (V. B.) kaltės. Minėtoji transporto priemonė apdrausta 2017-02-28 įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pas ieškovę, draudėjas – J. K. (J. K.). 2017-09-22 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi J. K. pardavė transporto priemonę Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui. Kadangi senasis ir naujasis transporto priemonės savininkai draudimo sutarties nenutraukė, atsakovui perėjo visos draudėjo teisės ir pareigos pagal sutartį. Draudimo sutartyje šalys susitarė, jog transporto priemonę Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuos asmenys, sulaukę 25 metų, nepriklausomai nuo jų vairavimo stažo. Eismo įvykio metu, transporto priemonę Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo V. B., kuriam eismo įvykio metu buvo 23 metai. Atsakovas neinformavo ieškovę apie padidėjusią draudimo riziką, t.y. apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmonės paskaičiavimui, ir tuo pažeidė draudimo sutartį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsniu, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje ar įstatymuose nustatytas pareigas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo 56 punkte numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: iki 50 procentų išmokėtos išmokos, - jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją arba nesuteikė draudikui jo prašomos teisingos informacijos; iki 50 procentų išmokėtos išmokos, - jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarime „Dėl standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų pavirtinimo“ 38 punkte numatyta: „Jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką.“

Nagrinėjamu atveju ieškovė atlygino žalą, išmokėdama 1731 EUR dydžio draudimo išmoką (2018-07-13 mokėjimo nurodymas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas skolą ieškovei būtų visiškai atlyginęs (CPK 12, 178 straipsniai). Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo 865,50 EUR žalos atlyginimą ieškovės naudai.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos – 865,50 EUR nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra.

Ieškovei iš atsakovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 19 EUR dydžio žyminis mokestis ir 118,45 EUR dydžio vertimo išlaidos, iš viso – 137,45 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo nepriteistinos 1,86 EUR dydžio patirtos pašto išlaidos valstybės naudai, nes jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. N. (A. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 865,50 (aštuonių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 50 centų) dydžio žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 865,50 EUR už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2019-07-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 137,45 EUR (vieno šimto trisdešimt septynių eurų 45 centų) dydžio bylinėjimosi išlaidas, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.