Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-207-574/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-17
Bylos Nr.
1S-207-574/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Mačionytė
Nuteistasis
A. A.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-207-574/2024
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. A. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. A. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. RV-25-1335 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. A. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. A. A. bausmės vykdymo pradžia – 2022 m. vasario 4 d., bausmės pabaiga – 2025 m. lapkričio 4 d. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 1/3 bausmės – 2023 m. kovo 30 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2024 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. RV-25-1335 nuteistajam A. A. atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, rekomenduojant nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nukreiptą į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.

4. Nuteistasis A. A., nesutikdamas su Komisijos nutarimu pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartimi, nuteistojo skundas atmestas padarius išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, paleidus A. A. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti.

Šalies argumentai

5. Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis A. A. prašo taikyti jam lygtinį paleidimą.

5.1. Nurodo, kad Komisijos nutarime nurodoma blanketinė formuluotė, kad jis turėjo daug darbinio nestabilumo, nevengdavo dirbti neoficialiai, nelinkęs analizuoti savo indėlio į nusikaltimą, savo problemų neidentifikuoja, nelinkęs jų sieti su savo elgesio ypatumais susijusiais su nusikaltimu. Nutartimi skundas buvo atmestas neįsigilinus į jo turinį ir visumą. Apie jo elgesį ir jo pokyčius vykdant laisvės atėmimo bausmę pasisakoma tik formaliai, tuo tarpu išsamiai vertinama ir nurodomi visi iki bausmės atlikimo buvę neigiami elgesio aspektai, kurių jis akivaizdžiai jau pakeisti negali. Komisija priimdama sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo vadovaujasi ne dabartyje esančiais ilgalaikiais ir sistemingais teigiamais elgesio pokyčiais, o praeities neigiamo elgesio kriterijais. Vien tik praeities neigiamo elgesio vertinimas negali būti priežastis teigti, jog asmuo (nuteistasis) nėra padaręs atitinkamų teigiamų išvadų ir kad jo elgesys nėra pasikeitęs į teigiamą pusę.

5.2. 2023 m. Vilniaus kalėjimo resocializacijos tyrimo išvados 5 punkte „Nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai“ nurodytos taikytos priemonės ir programų rezultatai. Matyti, kad taikytos priemonės, kuriose nuteistasis aktyviai dalyvavo, jo pasiekti rezultatai vertinami teigiamai, sėkmingai pasiekti tikslai. Atlikdamas bausmę Vilniaus kalėjime kas du mėnesius buvo ir yra išleidžiamas vykti namo, o išvykęs jokių pažeidimų nėra padaręs.

5.3. Nusikalstamo elgesio rizika padidėja tų asmenų, kurie paleisti iš įkalinimo įstaigų atlikę visą laivės atėmimo bausmę, o tie, kurie paleidžiami lygtinai. Probacijos tarnybos taikomos įvairios priemonės ir asmens gyvenimas visuomenėje padeda asmeniui greičiau bei aktyviau socialiai reabilituotis bei atsiriboti nuo nusikalstamų veikų darymo.

5.4. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo t. y., bausmės tikslai jau yra realizuoti arba sėkmingai realizuojami. Pats bausmės apskyrimo faktas ir jos reikšmingos dalies atlikimas nuteistajam padarė poveikį ir jis nusprendė daugiau nenusikalsti. Jo elgesys įkalinimo įstaigoje patvirtina, jog nusikalstamas elgesys laisvėje jam nėra priimtinas.

5.5. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“ numato, kad pirmenybė pataisos procese turi būti teikiama laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. Šiuo atveju nėra jokių svarbių aplinkybių, patvirtinančių būtinumą bausmę tęsti pataisos įstaigoje.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

8. A. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią taikyti jam lygtinio paleidimo institutą. 2024 m. balandžio mėn. socialinio tyrimo išvadoje nustatyta vidutinė nuteistojo smurtinio elgesio rizika (pagal HCR-20 metodiką) bei vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (pagal OASys medotiką), todėl sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo vertinta, ar A. A. padarė akivaizdžią pažangą mažinant šią riziką. Komisija konstatavo, jog nuteistasis dar nepadarė reikšmingos pažangos valdant nusikalstamo elgesio riziką, ir balsų dauguma (4 balsai prieš, 1 už) nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokiam Komisijos nutarimui pritarė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas.

9. Skunde aukštesniajam teismui nuteistasis A. A. nurodo, jog sprendimas nepaleisti jo lygtinai priimtais formaliai, remiantis ne jo elgesiu pataisos įstaigoje, o neigiamai jo praeitį parodančiais faktais, kurių jis negali pakeisti. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos taikymo galimybę, kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti aplinkybių visetą: nuteistojo asmenybę, jo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Šie kriterijai, be kita ko, parodo, ar yra įstatyme nustatyta sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankama manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.

10. Įstatyme lygtinio paleidimo instituto taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o kaip galimybė nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu įvertinus šiuo klausimu reikšmingų aplinkybių visumą galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

11. Iš dalies sutinkama su nuteistuoju, kad statiniai kriminogeniniai veiksniai (susiję su nuteistojo teisės pažeidimais, jų skaičiumi ir pobūdžiu) sprendžiant apie pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažangą negali būti vertinami, kadangi jie yra stabilūs ir nesikeičiantys, nepriklausantys nuo nuteistojo elgesio. Vis dėlto, nors svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo didžiausia reikšmė skirtina nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu analizei, pirmosios instancijos teismo aptartos su nuteistojo teistumais susijusios aplinkybės vertinamos kaip jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės ir nagrinėjamu atveju yra pakankamai svarios. Įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir A. A. padarytų teisės pažeidimų skaičių, jų pobūdį.

12. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą, vertino ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes bei jo elgesį įkalinimo įstaigoje. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo nei skatintas nei baustas drausmine tvarka, formaliai deda pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme ir tinkamai resocializuotis atgal į visuomenę. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo skunde akcentuojamą 2024 m. balandžio mėn. socialinio tyrimo išvados 5 dalį, kurioje nurodytos taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai bei jo kartu su skundu pirmosios instancijos teismui pateiktus duomenis. Apylinkės teismas taip pat įvertino ir aplinkybes, kad A. A. deda pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, turi darbą – dirba pagal individualią veiklą, dalyvavo programose – „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programa“, „Kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencija“, ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos programą, „Į problemų sprendimą orientuota trumpalaikė terapija“, „Pykčio ir agresijos valdymas“, šachmatų turnyre, reginyje-susitikime su sporto klubo „PAMĖTOM“ nariais-žaidėjais, renginyje-susitikime su sporto klubo „ENTUZIASTAI“ nariais-žaidėjais, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą.

13. Dėl kitų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodoma, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

14. Vertindamas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, apylinkės teismas atsižvelgė į socialinio tyrimo išvadas ir jų rezultatus, 2022 m. balandžio 6 d. Alytaus kalėjime buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas taikant OASys metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. 2023 m. kovo 20 d. ir 2023 m. rugsėjo 19 d. atlikus pakartotinius nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus, taikant OASys metodiką, nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika. 2024 m. balandžio 3 d. Vilniaus kalėjime buvo atliktas A. A. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2022 m. balandžio 6 d. socialinio tyrimo išvadoje buvo nustatyti tokie kriminogeniniai veiksniai kaip informacija apie teisės pažeidimus, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Iš 2024 m. balandžio mėn., atliktos socialinio tyrimo išvados matyti, jog vis dar nustatoma nemažai dinaminių (kintamųjų) kriminogeninių veiksnių, tokių kaip nuolatinė veika, skatinanti nusikalstamumą, impulsyvumas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių suvokimo stoka bei tikslų siekimas neteisėtais būdais. Taigi nors nuteistojo dalyvavimas intervencinėse priemonėse yra vertinamas kaip sėkmingas, tačiau dar išlieka su nuteistojo mąstymu ir elgesiu siejami įvardyti kriminogeniniai veiksniai.

15. Bausmę A. A. atlieka lengvosios grupės sąlygomis, kaip pats nurodo skunde aukštesniajam teismui, kartą į du mėnesius jam leidžiama išvykti iš įkalinimo įstaigos. Teigiamai vertintina tai, kad jis šiuo metu vykdo individualią veiklą. Visgi, šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

16. Kaip jau minėta, nors A. A. ir nebuvo baustas bausmės atlikimo metu, taip pat nei karto nebuvo ir skatintas, nors atliko jau daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taip pat, 2023 m. gruodžio 21 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos nutarimu A. A. buvo perkeltas iš Alytaus kalėjimo į Vilniaus kalėjimą tęsti bausmės atlikimo, siekiant apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems bei palengvinti nuteistojo resocializaciją ir užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą. Pirmosios instancijos teismo nutartyje pagrįstai nurodoma, kad iš aptartų aplinkybių matyti, jog A. A. formaliai deda pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme ir tinkamai resocializuotis atgal į visuomenę, tačiau nuteistojo impulsyvus elgesys, savo kaltės minimalizavimas, išsakomos abejonės teisingumu, neigiamas požiūris į visuomenės interesus suponuoja prielaidą griežčiau vertinti nustatytas aplinkybes, kurios yra reikšmingos nuteistojo lygtiniam paleidimui.

17. Skunde minimos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms apibrėžia valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Kiekvieną kartą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sprendžiama individualiai.

18. Kaip teisingai skunde nurodo nuteistasis, lygtinio paleidimo atveju jis toliau būtų prižiūrimas Probacijos tarnybos pareigūnų. Vis dėlto, įvertinus visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog padaryta nusikalstama veika, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumas, sunkumas ir pobūdis, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, nuteistojo bausmės atlikimo metu nepakankamai pakitęs požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, už kurią atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog paleidus A. A. iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, būdamas laisvėje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. A. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama

Teisėja Jurgita Mačionytė